Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, gynėjams advokatams Linui Kuprusevičiui, Giedriui Abromavičiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, nevedęs, dirba N. B. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvena (duomenys neskelbtini), Rusija, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o būtent: 2015 m. liepos 22 d. apie 20 val. 50 min. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku VOLVO FH 12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PRIM-BALL, valst. (duomenys neskelbtini), iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pažeisdamas nustatytą tvarką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, D. L. neturėdamas privalomo elektroninio vežimo dokumento spausdintino varianto ar kito dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, kuris turėjo lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 42 240 vyno „Veneto“ butelius, 0.25 l talpos, paženklintus Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant priklausančius sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL ir yra 103015,60 eurų iki kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometro, (duomenys neskelbtini) sav. ribų, kur 2015 m. liepos 22 d. apie 20.50 val. buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų..

D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad gyvena Rusijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, dirba N. B. individualioje įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. N. B. individualioje įmonėje iš viso yra penki vilkikai, jis vairuoja vieną iš jų, veža krovinius. Jis pats krovinių pirkimu ar vežimų organizavimu neužsiima, paprastai kur važiuoti ir kokių krovinį vežti jam nurodo jo viršininkas N. B.. Iki šio įvykio kelis kartus vežė įvairius krovinius iš Estijos ir Latvijos į Rusiją, per Lietuvą iki šio įvykio anksčiau nevažiavo. N. B. individualioje įmonėje dirba jau apie keturis metus, vežė įvairius krovinius. Paprastai visi krovinio dokumentai būna tvarkoje, krovinio dokumentus jam duoda krovinio siuntėjas, o su vairuotoju paprastai bendrauja dispečeris. Taip buvo ir šį kartą. Jo viršininkas N. B. jam nurodė važiuoti į Rygą pasiimti krovinio. Į Rygą jis važiavo per Taliną. Rygoje nuvažiavo į nurodytą sandėlį, kur į jo mašiną pakrovė alkoholio krovinį. Į šį sandėlį buvo atvažiavęs pirmą kartą. Jis stebėjo krovinio pakrovimą, tai buvo vyno buteliai. Apie tai, kad tai bus alkoholio krovinys, jis žinojo dar Rygoje, tikrino kraunamas paletes, stebėjo pakrovimą. Kaip suprato, vyno krovinys buvo iš Italijos. Žmonių, su kuriais jis bendravo sandėlyje, jis iki tol nematė. Jo viršininkas N. B. jam pasakė, kad šį krovinį reikės vežti į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), kur kroviniui bus įformintas tranzitas ir jis per Lietuvą galės važiuoti su kroviniu į Rusiją. Tą patį jam pasakė ir sandėlyje. Kaip jis pats suprato, tokią sąlygą, tai yra krovinio gabenimą per Lietuvą, iškėlė užsakovas, tačiau viso šio krovinio užsakymo ir vežimo proceso jis nežinojo, yra paprastas vairuotojas, kuris turėjo nuvežti krovinį į jam nurodytą vietą. Pakrovus krovinį kažkoks vyras davė jam krovinio dokumentus. To vyro jis nepažinojo, jis tokius vyrus vadina dispečeriu. Jis pažiūrėjo kokie tai dokumentai, viskas buvo įprasta, tai buvo dokumentai kroviniui - CMR, invoise. Imant dokumentus ir krovinį jis buvo tikras, kad viskas tvarkoje, kad dokumentai tvarkingi. Kokios yra alkoholinių gėrimų vežimo per Lietuvos teritoriją taisyklės, niekada neskaitė ir tiksliai nežinojo, vežant krovinį pasitikėjo krovinio siuntėjais. Be to, krovinys buvo atvežtas iš kitos Europos sąjungos šalies – Italijos iki Latvijos, todėl negalėjo numanyti, kad su dokumentais gali būti kažkas netvarkoj. Paėmus krovinį ir krovinio dokumentus išvažiavo į Lietuvą. Tikslaus adreso (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo atvežti krovinį, jau neatsimena. Įvažiuojant į Lietuvą jokio pasienio patikrinimo nebuvo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), jį sustabdė mobilioji muitinės grupė. Pareigūnai patikrino krovinio dokumentus ir pasakė, kad kažkas netvarkoj, kad trūksta dokumento ir reikės važiuoti į Panevėžio muitinę, paaiškino, kad trūksta akcizinių prekių vežimo deklaracijos. Jis paskambino N. B., pastarasis atsakė, kad susiskambins su dispečeriu ir pasiaiškins. Vėliau viršininkas N. B. jam perskambino ir pasakė, kad viskas tvarkoj. Dar vėliau paskambino dispečeris, kuris paklausė ar jį jau paleido. Jis atsakė, kad nepaleidžia, kad reikės važiuoti į Panevėžio muitinę. Dispečeris jam pasakė važiuoti į muitinę, pasakė, kad ten viską patikrins ir tuomet jį paleis. Nuvažiavus į muitinės sandėlį, paaiškėjo, kad krovinys sulaikomas, kadangi trūksta akcizinių prekių vežimo deklaracijos. Tokios deklaracijos jis pats neturėjo. Jis pats tiksliai nežino kas turi įforminti tokią deklaraciją, taip pat tiksliai nežino, kad įformino tuos dokumentus, kuriuos jam davė Rygoje, turbūt šie dokumentai buvo įforminti sandėlyje Rygoje. Į Kauną su šiuo kroviniu važiavo tikslu apiforminti tranzitą ir toliau važiuoti į Rusiją, bet pas kokį tiksliai žmogų važiavo į Kauną, nežino, tuo turėjo rūpintis N. B.. Kiek jam yra žinoma, su šiuo kroviniu iš Kauno jis turėjo grįžti į Latviją ir per Latviją nuvažiuoti prie Latvijos-Rusijos pasienio, pravažiuoti sieną ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) srityje.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba Kauno teritorinė muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio inspektore. 2015 m. liepos mėnesį dirbo dar su dviem pareigūnais. Į jų darbą įeina pravažiuojančių krovininių automobilių patikrinimas. Tarp kitų automobilių buvo patikrintas ir vilkikas, kuriuo važiavo D. L.. Šį automobilį sustabdė vakare. Vairuotojas buvo vienas. Jie patikrino krovinį, tai buvo vyno krovinys. Kiek atsimena, vyno buteliai buvo įpakuoti į dėžes, ant kurių buvo itališki užrašai, o ant pačių butelių buvo rusiškos banderolės. Tokiam kroviniui Lietuvoje būtina akcizinių prekių vežimo deklaracija, kuri turėtų patvirtinti akcizinių prekių vežimą ir akcizo sumokėjimo atidėjimą. Tokios deklaracijos popierinis variantas turi būti pas vairuotoją, tačiau vairuotojas tokios deklaracijos neturėjo. Jis pateikė kitus krovinio dokumentus, tai buvo CMR, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. Iš dokumentų buvo matyti, kad krovinys vežamas iš Latvijos į Kauną, tačiau pas ką važiuoja į Kauną, vairuotojas pasakyti negalėjo, sakė, kad tai sprendžia viršininkas. Sustabdžius vilkiką ir nustačius, kad nėra dokumento, vairuotojas pradėjo kažkam skambinti, aiškintis, tačiau dėl trūkstamo dokumento nieko nepaaiškėjo. Jie dar pagalvojo, kad jie negali tiksliai susikalbėti su vairuotoju ir reikalingo akcizinių prekių vežimo dokumento kopija yra elektroninėje erdvėje, tačiau prisijungus prie muitinės bazės nustatė, kad šiam kroviniui jokio dokumento, reikalingo akcizinių prekių vežimui bazėje nėra. Taip pat jiems buvo keista, kad šis krovinys aplamai buvo vežamas iš Latvijos į Rusiją per Lietuvą, nes ant vyno butelių jau buvo Rusijos banderolės, kas reiškia, kad krovinys skirtas Rusijos rinkai. Tačiau, be akcizo deklaracijos ir esant Rusijos banderolėms, toks krovinys tampa beprasmis. Iš vairuotojo elgesio galima buvo suprasti, kad jis nieko nežino apie trūkstamą dokumentą, jis elgėsi ramiai, skambino viršininkui, minėjo, kad dokumentas yra ir viskas tvarkoj. Jie nusprendė sulaikyti automobilį aplinkybių išsiaiškinimui.

Liudytojas N. B. parodė, kad gyvena Rusijoje, (duomenys neskelbtini) srityje. Jis turi savo individualią įmonę, kuri vadinasi N.I. B. individuali įmonė. Įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, turi šešis krovininius automobilius. Vieną iš automobilių vairuoja įmonės darbuotojas D. L.. Anksčiau įmonės vilkikai daugiausiai vežė maisto produktų krovinius, tačiau dėl sankcijų šių krovinių iš Europos beveik nebelikus, pradėjo vežti ir kitus krovinius, tarp jų ir vyno krovinius. Pastaruoju metu vyno krovinių buvo daug, dažnai tokie kroviniai buvo vežami iš Rygos į Rusiją. Taip buvo ir šį kartą. Jam paskambino firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad reikia pervežti vyno krovinį į Rusiją per Lietuvą, per Kauno teritorinę muitinę, sakė, kad už užvažiavimą į Lietuvą bus papildomai sumokėta 200 Eurų. Kiek atsimena, jam paskambino firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. S.. Firma „(duomenys neskelbtini)“ yra Latvijoje, užsiima tarpininkavimu vežant tarptautinius krovinius, t.y organizuoja vežimus, sudaro sutartis su vežėjais dėl krovinio pervežimo. Tokius darbuotojus kaip D. S. jis vadina dispečeriais. Susitarus dėl vežimo firma „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė užsakymo dokumentus krovinio vežimui ir jis pasiuntė D. L. kroviniui pervežimui. Jis žinojo, kad tai yra vyno krovinys, iš dokumentų matėsi krovinio svoris ir kiekis, tačiau daugiau apie krovinį ir krovinio dokumentus nieko nežinojo, nes jam ir nereikia žinoti, viskuo rūpinasi užsakovas. Krovinio vežimo maršrutas jam buvo nurodytas Ryga-Kaunas-Terechov-Maskva, nors, kiek jam buvo žinoma, iš pradžių buvo numatytas maršrutas Ryga-Terechov. Dėl kokių priežasčių krovinį reikėjo vežti į Kauną, jis taip pat nesidomėjo, tai nusprendė užsakovas ir už tai mokėjo pinigus. Dispečeris jam dar sakė, kad kažkokie dokumentai bus Kaune. Už krovinio dokumentų forminimą atsakingas užsakovas, jo firma jokių krovinio dokumentų netvarko. Paprastai vairuotojas paskambina jam ir pasako, kad krovinys pakrautas, tada jis sutvarko garantinį raštą. Šį kartą su firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta, kad vairuotojas važiuos į Kauną, kur jam sutvarkys kažkokius dokumentus, tai jam paaiškino firmos „(duomenys neskelbtini)“ dispečeris. Rusijos banderolės ant vyno butelių paprastai klijuojamos dar Rygoje, kadangi krovinys būna skirtas Rusijai. Kad šį kartą banderolės jau buvo suklijuotos, jis iš pradžių nežinojo, apie tai sužinojo tik sulaikius automobilį. D. L. nurodė tą patį maršrutą, kurį jam nurodė dispečeris, t.y. Ryga-Kaunas-Terechov-Maskva. Atvažiavus į Rygą ir pakrovus krovinį D. L. jam paskambino ir pasakė, kad viskas tvarkoj. Po kelių valandų D. L. vėl paskambino ir pasakė, kad automobilis sulaikytas Lietuvoje, kad trūksta kažkokio dokumento kroviniui. Tuo metu jis dar nežinojo su kokiais dokumentais važiavo D. L. ir ko trūksta. Jis iš karto paskambino firmos „(duomenys neskelbtini)“ dispečeriui D. S., kuris paaiškino, kad dokumentas bus rytoj, kadangi dabar jau naktis ir dokumentas galima bus pateikti tik dieną. Kaip jis suprato, pritrūko akcizinių prekių sertifikato. Kodėl jis iš karto nebuvo duotas D. L., jis nežino. Kiek žino, sertifikatą atsiuntė kitą dieną, bet automobilis su kroviniu liko sulaikyti. Pas ką D. L. važiavo į Kauną, pasakyti negali, kiek atsimena, turėjo kažkokį kontaktinį telefoną, bet jį pametė, galbūt D. L. žino, pas ką jis važiavo į Kauną.

Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena Latvijoje, Rygoje, dirba kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, yra šios kompanijos valdybos pirmininkas ir direktorius. Jo firma užsiima muitinės tarpininkavimu, turi sandėlį adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje. Vyno krovinys, kurio dalis vėliau buvo sulaikyta Lietuvoje, buvo gautas jų sandėlyje. Šį vyno krovinį keturiomis atskiromis siuntomis atsiuntė Italijos firma „(duomenys neskelbtini)“. Kroviniai buvo atgabenti keturiais automobiliais, kiekvienam kroviniui buvo savo dokumentų paketas. Dokumentų paketai kiekvienai iš keturių vyno krovinio dalių buvo iš esmės identiški. Kroviniai buvo skirti Rusijos rinkai, į Rygos muitinį sandėlį buvo atvežti tikslu įforminti vyno eksportą. Krovinio gabenimu užsiiminėjo Latvijos firma „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam žinoma, firma „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartis dėl krovinio gabenimo nuo Italijos iki Rusijos. Tokiu būdu, šiame gabenime „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovas. Kiek atsimena, trys kroviniai atvyko liepos 6 dieną, vienas – liepos 7 dieną, Italijoje šie kroviniai buvo pakrauti liepos 2 dieną. Atvykus kroviniams, kroviniai buvo iškrauti ir iš pradžių visi buvo jų sandėlyje, kadangi reikėjo priklijuoti Rusijos banderoles. Iš pradžių jų sandėlis neturėjo rusiškų banderolių, todėl kroviniai kelias dienas stovėjo. Atvykus kroviniams atsirado nestandartinė situacija – paaiškėjo, kad šitiems vyno kroviniams nėra išduotos akcizinių prekių gabenimo deklaracijos. Kadangi laiko nebuvo, jie neparašė raštiško užklausimo į Latvijos muitinę o paskambino ir klausinėjo, ar gali priimti tokį krovinį. Telefonu jiems paaiškino, kad tokį krovinį priimti jie gali. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad toks atsakymas nebuvo teisingas, bet jie neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jie turėjo priešingą atsakymą iš muitinės. Dėl muitinės atsakymo, kad krovinį gali priimti, jie šiuos keturis krovinius priėmė. Užsakovas labai skubino gabenimą, viską reikėjo daryti greitai, todėl gavus banderoles buvo svarstoma ką daryti, kad krovinį išsiųsti greičiau. Pagal savo pajėgumus jie galėjo apklijuoti dvi siuntas, todėl buvo nuspręsta kitas dvi siuntas išsiųsti į kitus sandėlius. Kiek atsimena, šie du kroviniai iš jų sandėlio į kitus sandėlius buvo išvežti liepos 16-17 d., buteliai dar buvo neapklijuoti. Tačiau, šiems kroviniams nuvykus į kitus sandėlius, Latvijos muitinė šiuos krovinius sulaikė dėl akcizinių prekių gabenimo deklaracijos nebuvimo ir eksportuoti neleido. Dėl dviejų krovinių sulaikymo kilo klausimas ką daryti su kitais dviem kroviniais. Buvo aišku, kad jei jie pateiks Latvijos muitinei kitus, jau užklijuotus krovinius, juos taip pat sulaikys, kadangi ir jiems nebuvo reikiamo dokumento. Todėl buvo nuspręsta vežti vieną krovinio dalį į Lietuvos muitinės sandėlį. Jie tarėsi su firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ir firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nusprendė siųsti krovinį į Lietuvą. Iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ su juo kalbėjo moteris vardu Laima, jos pavardės jis nežino. Jo žiniomis, Latvijos ir Lietuvos muitinių kompetencijos ir darbo taisyklės nesiskiria, tačiau krovinio gabentojui firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nusprendus vežti krovinį į Lietuvą, jis sutiko. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė, kad susitarė su Lietuvos muitinės sandėliu, kad pastarieji įformins eksportą, tačiau su kuo jie kalbėjo Lietuvoje, jis nežino. Jam davė tik adresą, jokių kitų kontaktų Lietuvoje nedavė. Krovinio vežėją į Lietuvą užsakė firma „(duomenys neskelbtini)“. Į jų sandėlį atvažiavo vilkikas, į kurį buvo pakrautas vienas, jau apklijuotas krovinys. Jie išrašė vairuotojui įprastus dokumentus – invoisą patvirtinantį gabenimą iš Italijos, krovinio važtaraštį, pakavimo lapą, tačiau akcizinių prekių gabenimą deklaracijos jam nedavė, kadangi jos nebuvo. Vairuotojui tų aplinkybių, kad trūksta akcizinių prekių deklaracijos ir kad dalis krovinio yra sulaikyta, neaiškino ir jis šių aplinkybių turbūt nežinojo. Kaip turėjo būti forminami dokumentai Lietuvoje, jis nežinojo ir nesidomėjo. Jo žiniomis, vairuotojas turėjo iš Lietuvos važiuoti tiesiai į Rusiją, ir į Latviją grįžti neturėjo. Jie jokių kontaktų Lietuvos muitinės sandėlyje Kaune vairuotojui nedavė, su kuo jis turėjo ten kontaktuoti, jis nežino. Vėliau tas krovinys buvo sulaikytas Lietuvoje. Du kroviniai, kurie buvo sulaikyti Latvijos muitinėje, Latvijoje prabuvo iki spalio mėnesio. Latvijos muitinė aiškinosi ką reikia daryti, bet krovinius galu gale grąžino ir šios dvi siuntos išvyko į Rusiją. Už tai, kad jis į muitinės sandėlį priėmė šias akcizines prekes be akcizo dokumentų, jam Latvijoje buvo paskirta bauda 150 Eurų. Prie savo apklausos pateikia vyno krovinių dokumentus apie kuriuos davė parodymus.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. Yra susipažinęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis ir dokumentais. Paaiškina, kad gabenant akcizines prekes iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą Europos Sąjungos šalį, ar į trečią šalį, pagrindinis dokumentas yra dokumentas, kurio paskirtis yra akcizų ir akcizinių prekių apskaičiavimas, jo sutrumpintas oficialus pavadinimas e-AD. Toks dokumentas yra parengiamas prekių siuntėjo elektronine forma. Įrašai apie akcizinių prekių gabenimą ir dokumento parengimą yra įrašomi į elektroninę sistemą AIS. Be tokio dokumento akcizinės prekės negali išvažiuoti iš muitinės sandėlio, joks kitas Europos šalių muitinės sandėlis taip pat negali priimti prekių be tokio dokumento. Tokio dokumento reikšmė yra labai didelė, kadangi leidžia kontroliuoti akcizinių prekių judėjimą. Jei toks dokumentas nėra parengtas, kompiuterinėje informacinėje sistemoje nefiksuojamas toks akcizinių prekių krovinys, valstybės tokio krovinio nekontroliuoja, tuomet toks krovinys gali būti nuvežtas bet kur ir pradingti bet kur pakeliui. Parengus šį dokumentą, kontroliuojamas visas šio krovinio judėjimas nuo siuntėjo iki gavėjo per visas muitines. Šis dokumentas dar nėra pareiga mokėti akcizo mokestį, šis dokumentas patvirtina akcizo mokesčio atidėjimą gabenant tokį krovinį iš vieno muitinės sandėlio į kitą muitinės sandėlį. Akcizo mokestį tokiais atvejais sumoka tas, kas išleidžia akcizines prekes į rinką. Akcizinių prekių gabenimas tarp muitinės sandėlių nėra prekių išleidimas į rinką. Pagrindinis Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis akcizinių prekių gabenimą Lietuvos teritorijoje, yra Lietuvos akcizų įstatymas, kurio 14 straipsnis numato gabenimo tarp Lietuvos teritorijoje esančių muitinės sandėlių, o 16 straipsnis – tarp skirtingose ES šalyse esančių muitinės sandėlių. Jo nuomone, vežėjas privalo žinoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akcizinių prekių gabenimą, reglamentavimą, kadangi akcizinių prekių gabenimo procedūros yra griežtos ir visiems žinomos. Gabenant bet kokį krovinį vežėjas pirmiausia privalo įsitikinti, kokį krovinį veža, jei tai akcizinės prekės, turi įsitikinti, kad visi dokumentai akcizinių prekių gabenimui yra tvarkingi. Jo vertinimu, akcizinių prekių gabenimas be e-AD dokumento yra neteisėtas gabenimas, prekės gali būti vertinamos kaip nelegalios, ir atsakomybė už tokį gabenimą turi atsirasti krovinio siuntėjui ir vežėjui. Nagrinėjamu atveju jis susipažino su vyno krovinio gabenimo, patikrino dokumentus ir įsitikino, kad e-AD dokumento, t.y. dokumento, leidžiančio gabenti minėtą vyno krovinį, tą dieną – liepos 22 dieną, kai krovinys buvo gabenamas per Lietuvą, elektroninėje sistemoje nebuvo. Reikalingas dokumentas kroviniu atsirado tik kitą dieną – liepos 23 dieną, tačiau ir šis dokumentas nebuvo tinkamas, kadangi jame buvo nurodytas neteisingas maršrutas ir neteisingas automobilio, gabenančio krovinį, numeris. Dokumente buvo nurodyta, kad krovinys gabenamas iš Italijos į Lietuvą, nors dokumente turėjo būti nurodyta pirminė gabenimo vieta – Latvija. Jis negali paaiškinti ir net negali numanyti, kodėl Italijos firma – siuntėjas, neparuošė tokio dokumento. Be tokio dokumento joks muitinės sandėlis negali priimti tokio krovinio, negalėjo tokio krovinio priimti ir Latvijos muitinės sandėlis. Akcizinių prekių gabenimo procedūros visiems gerai žinomos, todėl jis negali suprasti, kaip Latvijos muitinės sandėlis priėmė vyno krovinį be dokumento, ir kaip galėjo šį krovinį siųsti toliau į Lietuvą. Lietuvoje toks krovinys taip pat negalėjo būti priimtas muitinės sandėlyje, apie tokio krovinio priėmimo Lietuvoje nieks negalėtų susitarti. Lietuvos muitinės sandėlis šio krovinio nepriimtų. Jo nuomone, jei toks krovinys be akcizinių prekių apskaičiavimo dokumentų pasiektų gavėją, tai lemtų akcizo mokesčio nesumokėjimą. Prie savo apklausos pateikia dokumento, įvesto į elektroninę akcizinių prekių gabenimo sistemą liepos 23 dieną, nuorašą.

2015-07-23 Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti krovininis automobilis Volvo FH 12.460, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė PRIM-BALL, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyno „Pirovano, Veneto“ dėžės ir buteliai, paženklinti Rusijos banderolėmis, plastikinė vienkartinė plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu išimta 42240 vnt. balto sauso vyno „P. V. IGT Garganega-P. G.“ 0,25 litrų talpos (T.1, 5-12 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu liudytojas N. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui dokumentą italų kalba dėl akcizinių prekių gabenimo (T.1, 25-27 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniu pranešimu Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus tyrėja pateikė ikiteisminiam tyrimui elektroninio akcizinių prekių gabenimo dokumento kopiją lietuvių kalba (e-AD) išimtą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos integruotos Akcizų informacinės sistemos (AIS). Dokumente nurodyta, kad jis sukurtas 2015-07-23 15.29 val. (14.29 val. Italijos laiku) (T.1, 28-31 b.l.).

2015-07-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio inspektorė L. Š. pateikė ikiteisminiam tyrimui D. L. Rusijos Federacijos piliečio pasą, vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, puspriekabės PRIM-BALL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, 2015-07-22 CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 egzempliorius, 2015-07-02 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-02 pakavimo lapą, plastikinę vienkartinę plombą Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, 32-33 b.l.).

2015-07-24 apžiūros protokolu buvo apžiūrėti daiktai paimti iš D. L.: krepšys su dokumentais, tarp kurių yra leidimas vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, įgaliojimas, darbo sutartis, mokėjimas už vinjetės pirkimą, patvirtinantis leidimą gabenti krovinius Lietuvos keliais (T.1, 38-50 b.l.).

2015-07-27 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti firmos „(duomenys neskelbtini)“ transporto užsakymas ir vienkartinė plomba Nr. 014252 (T.1, 51-54 b.l.).

2015-07-27 apžiūros metu apžiūrėti 2015-07-22 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 egzemplioriai, 2015-07-02 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-02 pakavimo lapas, išimti iš D. L. (T.1, 55-59, dokumentų originalai atskirame voke prie bylos).

2015-07-29 Kauno teritorinės muitinės rašte nurodyta, kad viliko Volvo FH 12.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, apskaičiuota pagal jo mitine vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 14 175, 61 Eurų, puspriekabės PRIM-BALL vertė – 5848,64 Eurų (T.1, 61 b.l.).

2015-08-04 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialisto išvadoje dėl vyno vertės nurodyta, kad „P. V. IGT Garganega-P. G.“ 42 240 butelių po 0,25 litro, vertė įskaitant priklausančius sumokėti mokesčius yra 103 015,60 Eurų, vieno butelio vertė yra 2,44 Eurų.

Vynas yra akcizų objektas ir apmokestinamas akcizu, taikant akcizų tarifą – 72,12 Eurų už produkto hektolitrą, skaičiuotinas akcizo mokestis sudaro 7616 Eurų (T.1, 65 b.l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. pateikė teismui dokumentus apie trijų vyno krovinio siuntų gabenimą iš Italijos į Latviją su vertimais į lietuvių kalbą (T.2, 98-109, 110-120, 121-136 b.l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. pateikė teismui e-AD dokumentą ir išrašą iš AIS sistemos (T.2, 162-164 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktu įrodymus teismas daro išvadą, kad D. L. (D. L.) kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-22 apie 20.50 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre buvo sustabdytas D. L. vairuojamas automobilis VOLVO FH 12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PRIM-BALL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu buvo krovinys - 42 240 vyno „Veneto“ buteliai, 0.25 l talpos, paženklintus Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant priklausančius sumokėti mokesčius, yra 103015,60 eurų .

Byloje taip pat nustatyta, kad krovinio gabentojas – D. L., su savimi turėjo krovinio lydinčius dokumentus - 2015-07-22 CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) 2 egzempliorius, 2015-07-02 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-02 pakavimo lapą, kitų dokumentų, lydinčius krovinį jo gabentojas D. L. neturėjo ir nepateikė.

Pažymėtina, kad tokios teismo nustatytos aplinkybės yra akivaizdžios ir nekelia abejonių. Tokios aplinkybės patvirtinamos liudytojos L. Š. parodymais, pačiu automobilio VOLVO, gabenančio krovinį ir vairuojamo D. L., sustabdymo faktu ir ikiteisminio tyrimo metu atliktais apžiūros veiksmais, taip pat patvirtinamos paties kaltinamojo D. L. ir liudytojo N. B. parodymais.

Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teismo vertinimu, D. L. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje požymiai ir jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį.

Kartu, teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu aprašant D. L. padarytą nusikalstamą veiką, buvo neteisingai pateiktos nuorodos į teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimas lėmė akcizinių prekių gabenimą pripažintinu neteisėtu. Teismas vertina, kad neteisingas teisės aktų nuostatų nurodymą aprašant D. L. padarytą veiką lėmė tai, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui su pareiškimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pastebėtina, kad kaltinime D. L. paminėti teisės aktai reglamentuoja fiziniams asmenims taikomas akcizinių prekių gabenimo taisykles, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vyno krovinį gabeno juridinis asmuo, kurio veiksmai gabenant akcizines prekes reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Jau buvo minėta, kad byloje nustatyta tai, kad 2015-07-22 apie 20.50 val. D. L. važiuodamas automobiliu VOLVO, gabeno vyno krovinį, kurio bendra vertė yra 103015,60 eurų . Byloje taip pat nustatyta, kad minėtą vyno krovinį D. L. gabeno kaip juridinio asmens darbuotojas ir atstovas.

Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos ir medžiagos pateiktos liudytojų teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad vyno krovinys buvo gabenamas iš Italijos į Rusiją. Byloje yra pateikti susitarimai tarp Italijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ Ltd dėl vyno pirkimo-pardavimo ir pristatymo (T.1, 121-135 b.l.). Teismui taip pat pateikti krovinio vežimo dokumentai iš Italijos iki Latvijos muitinės sandėlio ir iš Latvijos muitinės sandėlio iki Lietuvos. Iš šių dokumentų matyti, kad gabenimui iš Latvijos, Rygos miesto iki pristatymo punkto Lietuvoje, Kaune, nurodyto gabenimo dokumentuose, krovinio vežėjas – Latvijos firma „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė Rusijos individualią įmonę – N.I. B. individualią įmonę (T.1, 54 b.l.). Vykdant šį užsakymą, N.I. B. individualios įmonės darbuotojas D. L. gabeno krovinį nuo Rygos į Lietuvą.

Pažymėtina, kad aplinkybės, kuriomis buvo gabenamas krovinys iš Italijos iki sulaikymo vietos Lietuvoje, iš esmės nekelia abejonių, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui pateikti D. L. gynybos ir liudytojo A. B. dokumentai apie vyno krovinio įgijimo ir gabenimo aplinkybes būtų neteisingi ar melagingi. Iš minėtų dokumentų matyti, kad sutartis tarp Italijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ Ltd dėl vyno pirkimo-pardavimo ir pristatymo buvo sudaryta 2015-05-20, krovinys iš Italijos buvo išgabentas 2015-07-02 ir 2015-07- 06-07 dienomis buvo atgabentas į Rygą. Firmos „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu N.I. B. individualiai įmonei buvo užsakytas krovinio pervežimas iš Rygos iki Kauno ir vėliau iki Maskvos (T.1, 54 b.l.). Pastebėtina, kad šiame užsakyme yra jo fakso perdavimo data – 2015-07-21. Kaip jau buvo minėta, vykdant šį užsakymą N.I. B. individualios įmonės darbuotojas D. L. 2015-07-22 priėmė vyno krovinį Rygoje ir tą pačią dieną įvažiavo gabenant šį krovinį į Lietuvą.

Byloje nustatyta, kad su savimi D. L. turėjo krovinį lydinčius dokumentus -2015-07-22 CMR važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) 2 egzemplioriai, 2015-07-02 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-02 pakavimo lapa, įvažiavęs į Lietuvą įsigijo dokumentus leidžiančius vežti krovinį Lietuvos keliais (T.1, 50 b.l.). Kartu, nustatyta, kad D. L. neturėjo su savimi atspausdinto dokumento ar kito dokumento, privalomą turėti gabenant akcizais apmokestinamas prekes.

Lietuvos Respublikos Akcizų įstatyme, reglamentuojančiame disponavimą akcizinėmis prekėmis Lietuvos teritorijoje 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. To paties įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš kitos valstybės narės gali būti: 1) atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį; 2) atgabenamos Lietuvos Respublikoje registruotam gavėjui; 3) atgabenamos į Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, savininko ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą; 4) atgabenamos jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką; 5) atgabenamos šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su parengtu elektroniniu vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. L. gabeno vyno krovinį, kuris yra pripažįstamas akcizais apmokestinama preke. Byloje taip pat nustatyta, kad vyno krovinio paskirties vieta buvo Lietuvoje esantis muitinės sandėlis, o pats vynas buvo skirtas eksportui į Rusiją. Tokiu būdu, nustatyta, kad šiam vyno krovinio gabenimui yra taikomi reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte, taip pat 16 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Jau minėta Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kroviniui, kurį gabeno D. L., gabenant jį Lietuvos teritorijoje, yra privaloma turėti parengtą elektroninį vežimo dokumentą, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

Pastebėtina, kad spausdintino dokumento, patvirtinančio akcizinių prekių gabenimą, turėti privalomumą, numato ir tarptautiniai teisės aktai, kurių nuostatoms atitinka Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo nuostatos. 2008-12-16 Europos Sąjungos Tarybos Direktyvoje NR. 2008/118/EB 21 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Siuntėjas turi pateikti akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui atspausdintą elektroninį administracinį dokumentą ar bet kurį kitą verslo dokumentą, kuriame aiškia forma nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas. Prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, viso gabenimo metu turi būti įmanoma pateikti tą dokumentą kompetentingų institucijų prašymu.

Teismas pažymi, kad toks teisinis akcizinių prekių gabenimo reglamentavimas yra numatytas tikslu kontroliuoti akcizinių prekių judėjimą saugant valstybių rinkas nuo nelegalių alkoholinių prekių ir kitų prekių patekimo į rinką. Valstybė nustato taisykles, kuriomis įgyvendina minėto Akcizų įstatymo nuostatas, pvz. Lietuvoje galioja 2010-08-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas NR. VA-88 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo režimas, gabenimo taisyklių patvirtinimo“, kuriomis, tarp kitų nuostatų, reglamentuojamas elektroninių dokumentų – e-AD, parengimas.

Visos teismo paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoją valstybių teisę ir pareigą kontroliuoti akcizinių prekių judėjimą ir išleidimą į rinką. Viena tokių priemonių numatyta Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje pareigą ir privalomumą juridiniam asmeniui, gabenančiam akcizines prekes ir fiziniam asmeniui, veikiančiam juridinio asmens vardu, tiesiogiai gabenančiam krovinį, turėti spausdintą dokumentą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. L. tokio privalomo turėti dokumento spausdintą variantą, gabenant vyno krovinį, neturėjo. Toks akcizinių prekių krovinio gabenimas pripažįstamas pažeidžiančiu nustatytą tvarką, kadangi gabenant šį alkoholinių gėrimų krovinį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios pareigą ir privalomumą turėti spausdintą dokumentą, lydinti akcizinių prekių krovinį, kuriame būtų nurodyti kodai, leidžiantys identifikuoti akcizinių prekių krovinį, yra privalomos vykdyti juridiniam asmeniui ir šio juridinio asmens atstovui tiesiogiai gabenančiam krovinį. Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos yra galiojančios, paskelbtos viešai ir yra privalomos žinoti ir vykdyti asmenims, kurie gabena akcizinių prekių krovinį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. L. savo veiksmais gabenant akcizinių prekių krovinį be privalomo turėti spausdinto dokumento, kuriame būtų nurodytas unikalus kodas, leidžiantis identifikuoti krovinį, neteisėtai gabeno akcizinių prekių krovinį. Ta aplinkybė, kad D. L. galėjo nežinoti Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra aplinkybė, panaikinanti D. L. baudžiamąją atsakomybę. D. L. nagrinėjamoje byloje yra pripažįstamas Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies tinkamu subjektu, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, pažeidžiant nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė yra virš 250 MGL, jo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies požymiai.

Vertinant D. L. atliktus veiksmus teismas pažymi, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių vertinti D. L. atliktų veiksmų kaip mažareikšmę veiką. Byloje nustatyta, kad D. L. gabentas alkoholinių gėrimų krovinys buvo gabentas be privalomo e-AD elektroninio dokumento ir be šio dokumento spausdinto varianto, akcizinių prekių krovinis buvo gabenamas be šio krovinio duomenų įvedimo į bendrą informacinę sistemą AIS, kas reiški, kad šis akcizinių prekių krovinys nebuvo kontroliuojamas jokios valstybės, tarp jų ir Lietuvos valstybės. Nesant kontrolės, alkoholiniai gėrimai galėjo nelegaliai pateikti į Lietuvos ar kitos valstybės rinką. Gabenant šį krovinį be krovinio įvedimo į informacinę sistemą, nebuvo apskaičiuojamas šio krovinio akcizas. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad D. L. padaryta veika buvo pavojinga, jo veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios buvimu, kadangi D. L. suvokė aplinkybę, kad gabena akcizinių prekių krovinį be privalomo spausdinto dokumento ir neįsitikinęs, kad bendroje informacinėje sistemoje AIS yra įrašai apie krovinio gabenimą. Dėl šios priežasties jo veika yra pripažįstama pavojinga veika, kuria buvo pasikėsinta į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso saugomą gėrį – Lietuvos ekonomiką ir verslo tvarką.

Ta aplinkybė, kad privalomo sukurti AIS sistemoje elektroninio dokumento – e-AD nesukūrė krovinio siuntėjas, nepanaikina D. L. baudžiamosios atsakomybės. Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalies nuostatos yra privalomos visiems asmenims, tarp jų ir tiesiogiai gabenančiam akcizinių prekių krovinį, ir jų pažeidimas, esant kitiems požymiams, numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, tiesiogiai gabenančiam tokį krovinį, pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį.

Sunkinančių D. L. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors D. L. neišreiškė savo kaltės pripažinimo, teismas vertina, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatyta, kad D. L. iš esmės pripažino visas faktines šio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje vertinama, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad D. L. savo kaltės nepripažino abejodamas dėl savo veiksmų teisinio įvertinimo, kas negali būti įvertinta kaip aplinkybė, trukdanti konstatuoti jo veiksmuose lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimo.

Skiriant D. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į kaltės formą ir rūšį, į D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę. D. L. yra pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, dirba, anksčiau neteistas, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo vaidmuo buvo iš esmės antraeilis. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad bausmės tikslai D. L. atžvilgiu bus paskirti paskiriant jam baudos bausmę.

Daiktais, turintys reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 42 240 butelių po 0,25 litro „P. V. IGT Garganega-P. G.“ grąžintini savininkui Rusijos Federacijos firma „(duomenys neskelbtini)“ Ltd.

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įstatyminio pagrindo konfiskuoti 42 240 butelių po 0,25 litro „P. V. IGT Garganega-P. G.“. Byloje nustatyta, kad minėtas kiekis vyno - 42 240 butelių po 0,25 litro „P. V. IGT Garganega-P. G.“, buvo nupirkti Rusijos Federacijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ Ltd ir buvo šios įmonės nuosavybė. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad Rusijos Federacijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ Ltd būtų bet kokiu nors būdu prisidėjusi prie daromos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurios padarymo nagrinėjamoje byloje pripažįstamas kaltu D. L..

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vertinant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatos riboja galimybę konfiskuoti turtą, kuris priklauso kitiems asmenims, nesant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra nustatęs, kad vyno savininkas – Rusijos Federacijos firma „(duomenys neskelbtini)“ Ltd atitiktų kokią nors iš Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies numatytų sąlygų. Byloje nėra nustatyta, kad firma „(duomenys neskelbtini)“ Ltd ar šios firmos atstovai ką nors žinotų apie tai, kad vyno krovinys yra gabenamas be privalomo dokumento, patvirtinančio akcizinių prekių gabenimą. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytas apsimestinis sandoris arba egzistuotų kitos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.

Teismas taip pat pažymi, kad gabenamas vyno krovinys nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė. Nagrinėjamu atveju vyno krovinys yra nusikalstamos veikos dalykas, kuris panašaus pobūdžio bylose gali būti konfiskuojamas tik kaip nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarytų Rusijos Federacijos firma „(duomenys neskelbtini)“ Ltd arba kad šio turto savininkas ką nors žinotų apie daromą nusikalstamą veiką, tuo tarpu nusikalstamos veikos rezultatas natūra gali būti konfiskuojamas iš savininko tik esant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms.

Pažymėtina, kad nesant įstatyminio pagrindo konfiskuoti turtą Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas taip pat neturi pagrindo konfiskuoti turto vertę BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje kaltu pripažįstamas D. L., kuris yra antraeilis nusikaltimo padarymo dalyvis ir kuris nėra asmuo, privalėjęs elektroninėje sistemoje AIS įvesti akcizinių prekių gabenimo duomenis. Akivaizdu, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš D. L. nėra adekvati priemonė vertinant jo atliktų veiksmų apimtį. Nagrinėjamoje byloje toks turto vertės konfiskavimas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu būtų galimas iš Italijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžiusios pareigos deklaruoti akcizinį krovinį elektroninėje sistemoje AIS, ir Latvijos firmos „(duomenys neskelbtini)“, kuri nukreipė krovinį be privalomo dokumento iš Latvijos į Lietuvą, tačiau toks turto konfiskavimas, nagrinėjant bylą atskirai dėl vairuotojo, gabenusio krovinį ir neturint patikimų duomenų apie Italijos firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos firmą „(duomenys neskelbtini)“, apie šių juridinių asmenų kompetencijas, apie fizinių asmenų, valdančių šias firmas, asmenybes, šių fizinių asmenų veiksmų apimtis, šių asmenų veiksmų tikslus ir motyvus, nėra tikslingas ir galėtų pažeisti šių juridinių asmenų teises.

Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų - firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos firmą „(duomenys neskelbtini)“ yra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, teismas, vykdant Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio nuostatas, šiuo nuosprendžiu ir kartu priimama nutartimi praneša prokurorui, kad Italijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir nenustatytų asmenų, valdančių šias įmones, veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje.

D. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas 3000 Eurų dydžio. Esant D. L. prašymui tuo atveju, jei jis bus pripažintas kaltu nukreipti 3000 Eurų bausmės įvykdymui, šis jo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 298 , 302 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 120 MGL (4519 Eurų) dydžio.

Į baudos bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015-07-23 iki 2015-07-24 (dvi paras), galutinę bausmę skirti baudą 116 MGL (4368 Eurų) dydžio.

Kardomąją priemonę D. L. – užstatą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti. 3000 Eurų užstato, nukreipti baudos bausmės įvykdymui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 42 240 butelių po 0,25 litro „P. V. IGT Garganega-P. G.“ vyno grąžinti savininkui – Rusijos Federacijos firmai „(duomenys neskelbtini)“ Ltd juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) regionas, Rusijos Federacija. Krovinio dokumentus - 2015-07-22 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 egzemplioriai, 2015-07-02 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-02 pakavimo lapas, grąžinti N.I. B. individualiai įmonei. Vienkartinę plombą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienkartinę plombą Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti. Kitus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugoti prie bylos

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.