Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-113/2013

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00712-2012-1

2013 m. gegužės 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iki įsiteisės nuosprendis, D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš D. B. ir R. Š. solidariai priteista 289,07 Lt Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. Š., 2012-04-24, apie 00:10 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, priėjo prie V. S.. Konflikto metu D. B. sudavė V. S. kumščiu vieną smūgį į galvos sritį – pakaušį, o R. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. V. S. nugriuvus ant grindų D. B. ir R. Š. spardė V. S. į įvairias kūno vietas, padarydami žaizdas kairės akies voke ir pakaušio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies voke, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šiuo atveju D. B. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Minimo straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis niekur nedirba, neturi legalių lėšų pragyvenimui, anksčiau penkis kartus teistas už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Nors nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde teigia, jog neteisinga vien tuo, kad jis niekur nedirbo ir anksčiau yra teistas motyvuoti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, teisėjų kolegija pažymi, jog būtent duomenys apie nuteistojo užimtumą, teistumą parodo jo asmenybę. Iš paminėtų duomenų apie nuteistojo D. B. teistumus darytina išvada, kad iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, t. y. nuteistasis nerodo noro pasikeisti, daro naujus nusikaltimus ir tai vertintina kaip nepalankus D. B. požiūris į visuomenėje priimtinas taisykles. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, jog nuteistajam skirta neilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.