- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2269-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00625-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu A. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 450 litų bauda su guminės valties, irklų ir statomo tinklo konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad A. A. 2010 m. liepos 23 d., apie 23 val., Kauno rajone, Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini) sodais žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – statomu tinklu iš valo, kurį statė iš valties. Tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. A. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, kadangi jis jokio pažeidimo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti jį nekaltu ir bylą nutraukti. Nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas neišreikalavo visos įvykio ikiteisminio tyrimo medžiagos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad gamtos apsaugos pareigūnai nepateikė jokios filmuotos medžiagos, kurioje būtų matyti, kaip pareiškėjas su draugu G. M. stato tinklus, traukia juos ar atlieka kitus su neleistinais žvejybos būdais susijusius veiksmus. Pažymi, jog šiltą vasaros vakarą su draugu tiesiog išplaukė į marias paplaukioti ir patikrinti guminės valties saugumo. Paaiškina, kad yra žvejys mėgėjas, taisyklės jam gerai žinomos, todėl žvejoti neleistinais būdais jam net nekilo mintis. Mano, jog Institucijos pareigūnai surado kažkieno kito tinklus ir, nenustatę tikrųjų savininkų, nusprendė pripažinti savininku pareiškėją. Apelianto nuomone, teismas nutartį priėmė formaliai, netirdamas aplinkybių, neišaiškino A. A. apie teisę turėti advokatą, pakviesti liudytoju G. M., nepasiteiravo, ar yra įvykį mačiusių bei jame dalyvavusių kitų asmenų, todėl byloje nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos žvejybos nebuvo atliekamas, pažeidimas filmuojamas nebuvo, kadangi aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja pareigūnų visais atvejais filmuoti, fotografuoti pažeidėjus ir jų atliekamus veiksmus. Apelianto teiginiai dėl procesinių pažeidimų taip pat nepagrįsti. Apie tai, kad plaukiojo su G. M., nurodė tik apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – statomu tinklu iš valo, kurį statė iš valties. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis mariose plaukiojo tik norėdamas išbandyti valtį, o pirmosios instancijos teismas priešingas išvadas padarė netinkamai įvertinęs bylos medžiagą, nesurinkęs papildomų įrodymų, neapklausęs kartu buvusio liudytojo bei neišaiškinęs jam procesinių teisių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismo posėdyje liudytojais apklausti J. V. ir G. Š. nurodė, jog aiškiai matė valtį, joje buvo du asmenys, kurie kilnojo tinklus (b. l. 23-24). Esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose teisėjų kolegija nenustatė. Šie asmenys tiesiogiai stebėjo pažeidimo padarymą. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir A. A.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl filmuotos medžiagos būtinybės – įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). Taigi vaizdo įrašai ar nuotraukos yra tik vieni iš galimų įrodymų rūšių. Nagrinėjamuoju atveju kitų surinktų įrodymų visiškai pakanka motyvuotoms išvadoms padaryti, todėl rinkti kitų rūšių įrodymus būtinybės nebuvo, o pažeidimo filmavimas nėra privalomas.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl procesinių teisių neišaiškinimo, liudytojo neapklausimo. Iš Kauno apygardos administracinio teismo pranešimo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjui buvo siunčiamas pranešimas apie teismo posėdį, kartu su teisių išaiškinimu. Teismo posėdyje A. A. patvirtino, jog pranešimą su raštu išaiškintomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis gavo (b. l. 21). Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo nurodęs, koks konkrečiai asmuo veikos padarymo dieną buvo su juo valtyje, jokių prašymų šį asmenį apklausti teismo posėdyje asmuo nereiškė (b. l. 24), teismui nurodė, jog nėra liudininkų (b. l. 25). Be to, Institucijos atstovas patvirtino, jog buvo ne kartą siūlęs pareiškėjui surasti tą kartu plaukiojusį sodininką, jog šis paneigtų pareigūnų surašytą protokolą (b. l. 22), tačiau šia teise atsakomybėn traukiamas asmuo nepasinaudojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo vykdomas, todėl atmestini apelianto argumentai dėl papildomos medžiagos neišreikalavimo. Kita vertus, apeliantas nenurodė, kokie kiti dokumentai ar svarbūs bylai įrodymai galėjo būti nepateikti. Tuo tarpu iš teismui pateiktos medžiagos nematyti, jog joje kažkurių dokumentų trūktų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.