Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka V. K. , gimusio Pakruojo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, Ž. kaime, dirbančio UAB vairuotoju, spec. vidurinio išsilavinimo, neteisto,

prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-805-744/2016 m.,V. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kas sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant V. K. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka, kur numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, ar kitų svaigiųjų medžiagų – esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-1587/2007 ir kt.).

Iš V. K. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, paskirtoji bauda sumokėta, V. K. naujų teisės pažeidimų nepadarė (pažyma iš Šiaulių AVPK), VšĮ Pakruojo rajono pirminis sveikatos priežiūros centras 2017 m. gruodžio 18 d. atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. 0000053, baigė papildomą vairuotojų mokymą, priklausomybės ligų pacientų registre nėra, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Pastarieji duomenys patvirtina, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo V. K. atžvilgiu formaliai yra išpildytos.

Aukščiau paminėtų imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas, savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti tiriama ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Būtina atsižvelgti ir į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-831/2012).Taigi, tokiu, kaip šiuo atveju, yra reikšminga visuma aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Kartu pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. ATP-344-135/201.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-84-116/2013). Įvertinus išdėstytą, teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti, kad V. K. patiriami neigiami padariniai dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones – apsunkintas susisiekimas, negalėjimas visapusiškai patenkinti neįgalios motinos interesų yra pagrindas sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Ta aplinkybė, jog V. K. sumokėjo paskirtąjį baudą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes jį tai įpareigoja padaryti įstatymas – skirtąją nuobaudą įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, kad V. K. 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės esant vidutinio girtumo laipsnio, – jam buvo nustatytas net 2,05 promilių girtumas, ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-805-744/2016 esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad V. K. už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam yra baustas 2007 m. balandžio 23 d. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, be to yra baustas už kitokius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Būtent pastarieji duomenys liudija, jog V. K. neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apie kylančias neigiamas pasekmes ir griežtas teisines sankcijas. Prieš darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą V. K. neabejotinai žinojo apie garbingą savo tėvų amžių, jų sveikatos būklę (specialusis nuolatinės priežiūros poreikis jo motinai nustatytas nuo 2016 m. balandžio 13 d.), seserų galimybes rūpintis tėvais ir pan., tačiau šiuo atveju jis prisiėmė riziką itin šiukščiai dar kartą pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Be to, minėti duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog jis kritiškai savo elgesio neįvertina. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog nevienkartinis vieno iš pačių šiurkščiausių pažeidimų – vairavimo esant neblaiviam (2007 m. nustatytas 0,94 promilių girtumas) – darymas leidžia spręsti, jog V. K. ignoruoja visos visuomenės interesą į saugias eismo sąlygas ir visuotinį teisės normų laikymąsi. Kaip žinia, įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalis). Todėl akivaizdu, jog itin griežtos neigiamos pasekmės asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neblaivūs, yra siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Net ir tuo atveju, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai yra nevienkartiniai, t. y. asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus, teismų praktikoje vertinami griežtai ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpinamas (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-175-282/2017 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, prašymo teiginiai apie būtent šiuo atveju V. K. atžvilgiu pasiektus paskirtos nuobaudos tikslus, pasekmių suvokimą ir t. t., yra deklaratyvūs ir šiame kontekste vertintini tik kaip asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių, o visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties V. K. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, kad gailėjimasis dėl pažeidimo, jo pripažinimas jau buvo įvertinti teismo priimant 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą, pažeidėjui skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas (ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas jos terminas – nuo 2 m. iki 3 m.), o pajamų iš darbinės veiklos visiškai V. K. neprarado, tebedirba toje pačioje įmonėje. Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavio pateikiamoje charakteristikoje nurodoma, kad „V. K. UAB dirba nuo 2012 m. liepos 10 d. vairuotojo pareigose, jis yra drausmingas, pareigingas vairuotojas, mandagus su klientais, tinkamai prižiūri autotransporto priemonę“, nors pats pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu dirba pagalbiniu darbuotoju.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. K. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti V. K. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.