- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-980-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17690-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. P. P., Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- AS „Reverta“, UAB „Palink“
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. P. ir Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. P. ir Z. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, suinteresuotieji asmenys – AS „Reverta“ ir UAB „Palink“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Pareiškėjai prašė nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta, jog prievolės kreditoriui AS „Reverta“ vykdys S. P. įmonės „Romuna“ ir R. P.. 2012-01-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovo R. P. įmonės „Romuna“ ieškinys atsakovui AB „Parex“ bankui (dabar AS „Reverta“). Ieškinys buvo pareikštas dėl tarp ieškovų ir paminėto atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties Nr.KS/504 nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjas, nes apskųstas apeliaciniu skundu. Pareiškėjai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašo įvertinti tą aplinkybę, kad pagal su AB „Parex“ banku ir pareiškėja Z. G. sudarytos laidavimo sutarties Nr.LS/504.1 4.1 p. laidavimas galioja tiek, kiek galios pagrindinė sutartis. Pagrindinė sutartis suinteresuoto asmens AS „Reverta“ (buvęs AB „Parex“ bankas) iniciatyva yra nutraukta ir negalioja .
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ (buvęs AB „Parex“ bankas) prašo netvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes pareiškėjai turi atsakyti solidariai, kadangi Z. G. prievolės pagal laidavimo sutartį turi galioti iki visiško įsiskolinimų pagal 2006-03-07 kreditavimo sutartį Nr.KS/504 įvykdymo dienos.(laidavimo sutarties p.4.1).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-28 nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu nagrinėjimą iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-72-819/2012 išnagrinėjimo ir sprendimo paminėtoje byloje įsiteisėjimo.
Nutartyje teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-72-819/2012, nes paminėtoje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovo R. P. įmonės „Romuna“ ieškinys atsakovui AS “Parex“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kreditavimo sutarties pakeitimo, neteisėtai paskaičiuotų delspinigių ir jų sumažinimo. Trečiaisiais asmenimis paminėtoje byloje dalyvauja pareiškėjai R. P. P. ir Z. G.. Todėl negalima nagrinėti santuokos nutraukimo bylos, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr.2-72-819/2012, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjų ir kreditoriaus AS „Reverta“ (buvęs AB „Parex“bankas) (CPK 163 str. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai R. P. P. ir Z. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 nutartį.
Civilinės bylos Nr. 2-72-819/2012 baigtis neturi jokios įtakos bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimui, kadangi ieškinį joje pareiškė ne pareiškėjai, o R. P. firma „Romuna“. Todėl bylos baigtis lems tik įmonės padėtį ir, esant tam tikroms aplinkybėms, asmens, kuriam atitenka įmonė pagal sutartį, padėtį; Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, jog įmonė su visomis prievolėmis atiteks pareiškėjui R. P.. Todėl ieškinio patenkinimas ar atmetimas civilinėje byloje Nr. 2-72-819/2012 niekaip neįtakos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo joje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
CPK 163 str. 3 p. numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.
Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007)
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 9 punktu šalys susitarė, jog santuokos metu įsteigta R. P. firma „Romuva“ atitenka R. P. asmeninėn nuosavybėn su visomis jos prievolėmis. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, jog prievolės kreditoriams bus vykdomos iš R. P. firmos „Romuna“ veiklos gaunamų lėšų, R. P. asmeninių lėšų bei R. P. tenkančių visų nekilnojamųjų daiktų (b.l. 4-5).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog R. P. firma „Romuna“ 2006-03-07 su AS „Reverta“ (buvęs AB Parex bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/504, pagal kurią gavo 300000,00 Lt kreditą. Kredito grąžinimas pagal šią sutartį buvo užtikrintas pareiškėjams priklausančio buto įkeitimu bei kreditoriaus AS „Reverta“ ir pareiškėjos Z. G. 2006-03-07 sudaryta laidavimo sutartimi, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įvykdyti visas kredito gavėjo mokėjimo prievoles bankui (b.l.8-16). Pareiškėja Z. G. pareiškime nurodo, jog laidavimo sutartis yra pasibaigusi pagal sutarties 4.1 punktą, kuris numato, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo ir šalys susitaria, kad sutartyje numatytas laidavimas galios tiek, kiek galios pagrindinė sutartis ir bus taikoma visų pagrindinės sutarties pakeitimų, papildymų ar pratęsimų atžvilgiu (b.l.1; 16).
Tuo tarpu pareiškėjų kreditorius AS „Reverta“ atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, jog nesutinka su prašyme nurodyta aplinkybe, jog Laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir prašo patvirtinti, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjos Z. G. prievolės pagal 2006-03-07 Laidavimo sutartį Nr. LS/504.1 lieka galioti iki visiško įsiskolinimo pagal 2006-03-07 Kreditavimo sutartį Nr. KS/504 įvykdymo dienos (b.l. 66-68).
CPK 541 str. 1 d. nustato, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. CK 3.53 str. 4 d. nustato, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešėjai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ar teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-173/2010).
Iš aukščiau aptartų bylos aplinkybių matyti, jog kreditorius AS „Reverta“ nesutinka su pareiškėjų nuomone dėl prievolės pagal Laidavimo sutartį pasibaigimo. Taigi, faktiškai prieštarauja pareiškėjų sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 ir 10 punktams, pagal kuriuos visos R. P. firmos „Romuna“ prievolės kreditoriams yra perkeliamos tik pačiai įmonei ir R. P., kadangi pagal Laidavimo sutartį kreditorius turi teisę reikalauti prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo iš Z. G.. Konstatuotina, kad santuokos nutraukimo byloje yra kilęs ginčas tarp pareiškėjų ir jų kreditoriaus dėl Laidavimo sutarties 4.1 punkto aiškinimo, tai yra dėl prievolių pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis pareiškėjos Z. G. atžvilgiu pasibaigimo. Todėl pirmos instancijos teismas privalo išsiaiškinti minėtų sutarčių galiojimo sąlygas, kad nustatytų, ar pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 ir 10 punkto sąlygos nekeičia pareiškėjų prievolių kreditoriui AS „Reverta“ pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis pobūdžio.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-819/2012 pagal ieškovo R. P. įmonės „Romuna“ ieškinį atsakovui AS Parex banka (dabar AS „Reverta“), tretieji asmenys R. P. P. ir Z. G., buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl 2006-03-07 Kreditavimo sutarties Nr. KS/504 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šios sutarties sąlygų pakeitimo klausimas. Iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, jog Kreditavimo sutartį AS „Reverta“ vienašališkai nutraukė, kadangi įmonė nevykdė savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas, todėl byloje kilo kompleksinis ginčas, susijęs su minėtos sutarties sąlygų aiškinimu, vienašalio nutraukimo teisėtumu, sutarties pakeitimu ir delspinigių sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtoje byloje teismo nustatytos aplinkybės, išaiškinimas, susijęs su Kreditavimo sutarties sąlygų tinkamu taikymu, ir galimas sprendimas pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą teisėtu ar ne yra susijęs su pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje spręstinu klausimu dėl Laidavimo sutarties 4.1 punkto aiškinimo. Pirmos instancijos teismas negali tinkamai išspręsti prievolių pagal Laidavimo sutartį, tai yra šalutinių prievolių, galiojimo klausimo, kol nėra išspręstas Kreditavimo sutarties, tai yra nustatančios pagrindinės prievolės sąlygas, nutraukimo teisėtumo ar sąlygų pakeitimo klausimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.