Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, remdamasi BPK 233 str. taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-1366-576/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-60459-2016-6), kurioje V. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1366-576/2017.

Šioje baudžiamojoje byloje V. L. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2016 m. gruodžio 28 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), apsisvaiginęs alkoholiu (2,00 promilės) konflikto metu savo žmonai A. B. sudavė ne mažiau kaip vieną kartą pistoleto rankena į krūtinę, taip padarė krūtinės ląstos kairės pusės, kairės krūties, kairio žasto, kairio dilbio, juosmens kairės pusės, kairio klubo srities poodines kraujosruvas, kairio kelio odos nubrozdinimą, kairės blauzdos poodine kraujosruvą su odos nubrozdinimu, taip smurtavo artimoje aplinkoje ir padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. L. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent:

2016 m. gruodžio 28 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsisvaiginęs alkoholiu (2,00 promilės) konflikto metu savo žmonai A. B. įrėmė šaunamąjį ginklą į galvą bei nuspaudęs šaunamojo ginklo nuleistuką grasino nužudyti pastarąją, tokių veiksmų pasekoje buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.(kaltinamajame akte 140 str. 2 d. nubraukta, šie taisymai niekaip neaptarti).

V. L. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmeniu, o būtent:

jis iki 2017 m. sausio 4 d., tiksli data nenustatyta, neturėdamas leidimo iš nenustatyto asmens įgijo 35 kalibro dujinį pistoletą "ME 9 mod. Para Nr. 1000", priskiriamą C kategorijos ginklams, tačiau netinkamą naudoti, ir vieną šaudmenį 9 mm kalibro "Luger" šovinį, tinkamą naudoti (šaudyti), kuriuos neteisėtai laikė paslėpęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini),, rūsyje, sandėliuke Nr. 30 ant vandentiekio vamzdžių, supakuotus polietileno maišelyje, iki 2017 m. sausio 4 d., kada policijos pareigūnai, atlikdami kratą, rado ir paėmė nurodytus netinkamą naudoti ginklą ir šaudmenį. Šiais veiksmais V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla perduotini prokurorui.

LR BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d. reglamentuoja, kada byla gali būti perduota prokurorui. Šiose įstatymo normose nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais Lietuvos Respublikos BPK pažeidimais laikomi tokie Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. LR BPK 219 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Kaltinamojo V. L. nusikalstama veika 2016-12-28 apie 23,30 val., mušant nukentėjusiąją A.B, kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Reiškiant šį kaltinimą pirmiausia yra nurodoma, kad jis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tačiau aprašant nusikalstamą veiką nėra nurodoma kokiais konkrečiais veiksmais V. L. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nėra jam inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimo požymis, o jau teigiama, kad jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl iš taip suformuluoto kaltinimo neaišku, ar V. L. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą, ar kaltinamas padaręs tik nežymų sveikatos sutrikdymą, ar jam inkriminuojami abu objektyvieji veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. požymiai. Tačiau tokiu atveju ( inkriminuojant tiek fizinio skausmo, tiek nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius) kaltinime tai turi aiškiai atsispindėti, kokiais veiksmais buvo sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas ir kokiais - nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, kaltinimas pagal BK 140 str. 2 d. neaiškus ir ta prasme, kad jam inkriminuojama ne mažiau kaip vieno smūgio sudavimas pistoleto rankena nukentėjusiajai į krūtinę ir teigiama, kad tokiais veiksmais (t.y. vieno smūgio sudavimu į krūtinę) jis padarė nukentėjusiajai sužalojimus ne tik krūtinės ląstoje - krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairėje krūtyje, bet ir kitus sužalojimus - kairio žasto, kairio dilbio, juosmens kairės pusės, kairio klubo srities poodines kraujosruvas, kairio kelio odos nubrozdinimą, kairės blauzdos poodine kraujosruvą su odos nubrozdinimu. Iš taip suformuluoto kaltinimo neaišku, kokiais kaltinamojo veiksmais buvo padaryti kaltinime išvardinti sužalojimai nukentėjusiajai. Toks kaltinimas logiškai netikslus, nes iš tokio kaltinimo neaišku, kaip suduodant vieną smūgį į krūtinę galima buvo padaryti sužalojimus rankoje ir kojoje.

Dėl antros V. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pastebėtina, kad pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Toliau kaltinime detalizuojami jo veiksmai, kuriais jis grasino nužudyti, tačiau nėra aprašoma jokių veiksmų, kuriais jis grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą. Todėl neaišku, ar jis tais pačiais veiksmais ir grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, ar jam sunkaus sveikatos sutrikdymo požymis iš viso neinkriminuojamas. Be to, kaltinime nurodoma, kad savo veiksmais jis padarė 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. veikas, tačiau 140 str. 2 d. nubraukta ir šie taisymai niekaip neaptarti, neaišku, kas nubraukė 140 str. 2 d. ir kada bei ar tokiu taisymu teismui tikėti. Dar dėl šio kaltinimo pažymėtina, kad jame nurodoma, jog V. L. įrėmė nukentėjusiajai šaunamąjį ginklą, tačiau tas šaunamasis ginklas neindentifikuotas, apsiribojama tik pačiu pasakymu, kad tai šaunamasis ginklas. Teismas vertina, kad toks kaltinimas nekonkretus ir pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes iš taip suformuluoto kaltinimo nėra galimybės nustatyti, ar iš tikrųjų ginklas, nurodytas kaltinime yra priskiriamas būtent šaunamiesiems ginklams ir kokie duomenys objektyviai tą patvirtina ( pvz. specialisto išvada).

Trečia V. L. inkriminuota nusikalstama veika numatyta BK 253 str. 1 d. Kaltinimas dėl šios veikos prieštaringas ta prasme, kad iš pradžių teigiama, jog V. L. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmeniu, o po to aprašant nusikalstamą veiką, jau teigiama, kad jis ne tik disponavo šaudmeniu, bet ir ginklu- dujiniu pistoletu „ME 9 mod. Para Nr.1000“. Todėl būtina aiškiai suformuluoti kaltinimą.

Įvertinus išdėstytą spręstina, kad kaltinamojo akto trūkumai, neatspindintys LR BPK 219 str. keliamų reikalavimų yra esminiai trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti teisiamojo posėdžio metu, ir jie neabejotinai sudaro kliūtis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nustatyti kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Be to, teismas vertina, kad dėl paminėtų trūkumų kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas šiuo atveju pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Pats teismas šių trūkumų ištaisyti negali, nes kaltinime nenurodytos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdytų teismui nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.), todėl ši byla perduodama prokurorui.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. (kasacinė byla Nr. 2K-7-337/2006).

Teismas, remiantis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą Nr. 1-1366-576/2017 (teisminio proceso Nr.1-01-1-60459-2016-6), kurioje V. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą minėtiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.