- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-246-497/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02998-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- V. R.
Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-497/2015
Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02998-2013-0
2015 m. balandžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės (toliau - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal LR BK 259 str. 1 d. 16 MGL dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent jis 2013 m. lapkričio 30 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, su savimi laikė 0,048 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurią sulaikymo ir patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nepažįstamo romų tautybės vyro nusipirkdamas už 45 litus, neteisėtai įgijo 0,06 g. psichotropinės medžiagosklonazepamo, kurios dalį 0,012 g neteisėtai išplatino savo motinai A. R., o likusią dalį 0,048 g. psichotropinės medžiagos-klonazepamo tikslu platinti neteisėtai laikė su savimi, kol 2013- 11-30, kai apie 18.30 val. Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie patikrinimo metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos-klonazepamo, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. Teismas iš kaltinimo V. R. pašalino kaltinimą įgijimą tikslu platinti ir išplatinimą psichotropinės medžiagos-klonezepamo savo motinai A. R. ir jo veiksmus perkvalifikavo iš 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė O. A. Kolbienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo V. R. veiksmus iš LR BK 259 str. 1 d. į LR BK 260 str. 1 d., pritaikius LR BK 54 str. 2 d. 3 p., 5 p. 3 d. nuostatas paskirti 36 MGL dydžio baudą, t.y. 1355,76 Eur, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai perkvalifikavo V. R. veiką pagal LR BK 259 str. 1 d. ir nurodo, kad kaltinamasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustas patvirtino turėjęs "Clonazepam" tablečių, kurias įgijo tikslu duoti savo motinai A. R.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kategoriškai nurodė, kad šias tabletes įsigijo tam, kad duotų savo motinai A. R., kuri blogai miega, taip kas vakarą jai davė po tabletę, iš viso davė 6 tabletes, po ko buvo sulaikytas ir pas jį buvo rastos 24 tabletės. Todėl pasak apelianto, kaltinamojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo veika atitinka ne LR BK 259 str. 1 d., o 260 str. 1 d. Apelianto teigimu, V. R. savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pagal LR BK 260 str. 1 d. pripažino visiškai, pripažino platinęs turėtas tabletes, t.y. įgijęs jas ne savo asmeniniam vartojimui, o duodavęs jas motinai, be to žinojo, kad šių vaistų negalima įsigyti be recepto. Nors kaltinamasis teigia, kad nežinojo, jog šie vaistai yra draudžiami, tačiau sulaikymo metu pareigūnams paklausus ar jis turi su savimi draudžiamų daiktų iš karto pareigūnams pasakė, kad turi su savimi" klonezepam" tablečių. Tokie kaltinamojo veiksmai sudaro LR BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Apeliantas skunde sutinka su teismo išvada, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu davė nenuoseklius parodymus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-12-01 duotuose parodymuose V. R. taip pat užsiminė, jog jo motina vartoja "Clonazepam" tabletes. Anot apelianto, kaltinamojo motinos A. R. parodymai, jog V. R. "Clonazepam" tabletes pirko ne jai, o savo vartojimui, turi būti vertinami kritiškai, kadangi liudytoja vienu ar kitu atveju yra suinteresuota bylos baigtimi šalis. Vien tai, kad V. R. teisiamajame posėdyje pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas naujas faktines aplinkybes, t.y. tvirtindamas, kad minėtas tabletes pirko ne sau, o motinai, juolab ikiteisminio tyrimo metu pirmų apklausų metu nurodė, kad tabletes įgijo tikslu duoti motinai, o ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš karto pripažino, kad tabletes pirko motinai, nesudaro pagrindo teigti, kad šie jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovautina.
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog iš V. R. kaltinamajame akte pareikšto kaltinimo yra šalintinos jam inkriminuotos neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo faktinės aplinkybės. Kaltinamasis apklausų metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, jog minėtas tabletes "Clonazepam" pirko tabore, adresu Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, iš sutikto nepažįstamo romų tautybės vyro, kuris jam pasiūlė nupirkti iš jo 30 tablečių "Clonazepam" už 45 Lt, jis neprisimena tik tikslios datos ir tikslaus įgijimo laiko, todėl nurodyti psichotropinių medžiagų įgijimo laiko nėra galimybės, o faktinės šių medžiagų įgijimo aplinkybės, t.y. kur už kiek ir pas ką yra nurodytos kaltinamajame akte. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. neįgijus psichotropinių medžiagų, pastarasis jų nebūtų galėjęs turėti bei jų ir išplatinti. Iš kaltinamajame akte užfiksuotų kaltinamojo V. R. bei kitų duomenų matyti, kad minėta veika, pasireiškusi V. R. įgijimu ir laikymu tikslu platinti psichotropines medžiagas, yra ne preziumuojama, o pagrįsta BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis.
Be to, apelianto manymu, skiriant V. R. bausmę pagal LR BK 260 str. 1 d., turėtų būti atsižvelgta į tai, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs sunkią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, todėl jam turėtų būti taikytinos LR BK 54 str. 2 d. 3 p., 5 p., 3 d. nuostatos ir vadovaujantis teisingumo principu paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta LR BK 260 str. l d. sankcijoje, t.y. 36 MGL.
Teismo posėdžiu metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad V. R. už nusikalstamą veiką numatytą BK 259 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, veika kvalifikuota teisingai ir bausmė paskirta tinkamai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.
Byloje nustatyti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog V. R. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.
V. R. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., tačiau vėliau prokuroro pareiškimu kaltinimas V. R. buvo pakeistas pareiškiant kaltinimą pagal BK 260 str. 1 d. tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nepažįstamo romų tautybės vyro nusipirkdamas už 45 Lt įgijo 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurios dalį – 0,012 g neteisėtai išplatino savo motinai A. R., o likusią dalį – 0,048 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, turėdamas tikslą platinti laikė su savimi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šis kaltinimas pagal LR BK 260 str. 1 d. buvo grindžiamas vien kaltinamojo parodymais, kurie yra nepatikimi, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. R. nuolat keitė savo parodymus: 2013-12-01 ir 2014-01-23 apklausų metu V. R. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad tai ne jo, o motinai kažkada išrašytos tabletės, kadangi ji vartoja „Clonazepam“ tabletes. Kad ji neišgertų daug šių tablečių, jis visas jos tabletes paėmė pasaugoti ir kai reikia, jai po vieną tabletę duoda kiekvieną vakarą. Pas jį bute rado tas 24 tabletes „Clonazepam“, kurias jis pirko motinai, kuri tuos vaistus vartoja, nes nuo jų gerai miega. 30 tablečių „Clonazepam“ nupirko tabore iš nepažįstamo vyro (b.l. 22, 26). 2014-01-27 apklausos metu V. R. dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 259 str. 1 d. savo kaltę jau pripažino visiškai ir parodė, kad visgi įsigijo neteisėtai 30 tablečių „Clonazepam“, laikė su savimi, bet neturėjo jokio tikslo tų vaistų pardavinėti, įsigijo jas savo naudojimui (b.l. 45). 2014-08-25 teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. R. trečią kartą pakeitė parodymus šioje dalyje ir nurodė, kad tabletes įgijo savo 1920 m. gimusiai motinai, kad ji geriau miegotų (b.l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo motina A. R. parodė, kad prieš kokius metus, bet tiksliai neprisimena kada, ji vartojo tabletes „Clonazepam“, nes negalėjo miegoti. Dabar nevartoja jokių vaistų, nes gerai miega. Rastas „Clonazepam“ tabletes jos sūnus Vladimir galėjo nusipirkti tik savo vartojimui. Jeigu sulaikymo metu jis turėjo su savimi tabletes „Clonazepam“, tai pirko jas tikrai ne jai, o savo naudojimui (b. l. 44).
Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus bei V. R. parodymus, akivaizdu, kad jo parodymai yra ne tik nepatikimi, bet ir bet ir vieninteliai šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs daug sunkesnę veiką, nei buvo kaltinamas kaltinamajame akte, tačiau konstatuoti faktines aplinkybes teismas gali tik remdamasis patikimais, patikrintais įrodymais, įvertintais tiek atskirai, tiek ir kitų įrodymų visumoje. Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas V. R. parodymus pagrįstai, visų pirma, atsižvelgė į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą.
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog iš V. R. kaltinamajame akte pareikšto kaltinimo yra šalintinos jam inkriminuotos neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo faktinės aplinkybės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pažymėtina, kad vien tokiais byloje esančiais duomenimis kaltinimas dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo negali būti pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis V. R. nurodė apytikslį minėtų medžiagų įgijimo laiką, vietą, jis taip pat nurodė pirkęs didesnį psichotropinių medžiagų kiekį, nei buvo rasta. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kaltinamojo parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kitų įrodymų, kurie patvirtintų ir sukonkretintų šias faktines aplinkybes, byloje nėra, todėl, jos negali būti inkriminuojamos. Be to sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog teismo išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kitos).
Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų dėl V. R. inkriminuoto neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo bei tai, jog V. R. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, konstatuoja, jog V. R. veiksmuose nenustačius subjektyviosios neteisėtos veikos požymio – tikslo platinti psichotropines medžiagas, V. R. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Toks teismo sprendimas pilnai atitinka teismų praktiką, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir V. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį.
Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Įstatymas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė ir į nustatytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, o būtent į laikytos psichotropinės medžiagos konkretų kiekį. Teismas įvertino V. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t.y., kad jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra 63 metų amžiaus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jis nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą, nustatant artimesnį minimaliai ribai jos dydį bei ilgesnį nei įstatyme numatytas jos sumokėjimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį palikti galioti.