Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. vasario 18 d.

Į bausmę įskaičiuotas sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 24 d. (1 diena) vykdant Europos arešto orderį ir sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 18 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats bei ją platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą bei ją neteisėtai platino šiomis aplinkybėmis: turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir ją platinti, per tarpininką K. K., kuris už jo duotus pinigus nupirko narkotines medžiagas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir 2015 m. kovo 4 d. apie 22–23 val. (duomenys neskelbtini) jam perdavė, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 10,741 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); šią narkotinę medžiagą minėtu adresu neteisėtai laikė ir platino – 2015 m. kovo 5 d. apie 18–20 val. maždaug 0,617 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė Š. N., apie 19.30 val. maždaug 0,617 g kanapių (antžeminių dalių) rūkė pats ir vaišindamas davė rūkyti M. K., taip pat maždaug 0,617 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė M. K., o likusią narkotinę medžiagą laikė (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. kovo 6 d. 13.55 val., kuomet policijos pareigūnai 8,89 g kanapių (antžeminių dalių) kratos metu paėmė.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka spręsti, kad G. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, todėl jis pripažintas kaltu padaręs šiuos nusikaltimus ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo atidėti jos vykdymą nenustatyta.

3. Nuteistojo G. S. gynėjas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde nurodoma, kad G. S. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, be kita ko, ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu pabėgo į Didžiąją Britaniją, pareigūnams apie išvykimą nepranešęs. Minėtoje valstybėje dirbo legaliai, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, labai gailisi padaręs nusikaltimus. Jo baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teismas nenustatė pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatų, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1-490-470/2015, kuri susijusi su šia byla, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu K. K., kuris nuteistas už tokias pačias nusikalstamas veikas, tik dėl didesnio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir dalies jų perdavimo G. S., buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad G. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas dėl baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taigi jis nelaikomas veikas padaręs turėdamas neišnykusį teistumą. Tuo tarpu K. K. naujus nusikaltimus padarė būdamas teistas, sumokėjęs baudą, tačiau neišnykus teistumui.

3.2. Gynėjo vertinimu, G. S. bausmės tikslai gali būti pasiekiami nepaskyrus realaus laisvės atėmimo. Kaip pažymima skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis darbovietėse Didžiojoje Britanijoje ir būdamas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas teigiamai, 2014 m. gruodžio 31 d. paskirtą baudą sumokėjęs, taip pat atlyginęs ekstradicijos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, priimdamas nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, teismas neatsižvelgė į byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kitoje baudžiamojoje byloje K. K. paskirtą bausmę ir motyvus dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

3.3. Skunde, remiantis kasacinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, teigiama, kad G. S. skundžiamu nuosprendžiu turėjo būti laikomas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir, formaliai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą neindividualizavo G. S. skiriamos bausmės.

5. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikacijos ar nuteistojo kaltės, tačiau jis nesutinka su G. S. paskirta bausme, prašydamas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. Šiuo atveju BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriama tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 30 parų arešto bausmė, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 64¹ straipsnio nuostatomis, G. S. paskirta apėmimo būdu subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

10. BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., tai yra tarpinis įstatymas, švelninantis baudžiamojo asmens teisinę padėtį) numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad yra visos sąlygos G. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes individualus nuteistojo veiksmų pavojingumas buvo mažesnis nei rūšinis. Be to, K. K., kuris nuteistas kitoje byloje už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. G. S. iš Lietuvos Respublikos išvyko siekdamas atsiriboti nuo netinkamos draugų kompanijos, šiuo metu yra pasitaisęs, narkotinių medžiagų nebevartoja, užsienyje dirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės sąlygoja galimybę taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

12. Aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ją pripažįstant G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu manyti, jog nuteistasis, atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokios išvados galimybę paneigia visų pirma tai, kad vos paleistas iš laikinojo sulaikymo ir davęs parodymus šioje byloje vykdytame ikiteisminiame tyrime, nuteistasis išvyko iš Lietuvos Respublikos, tuo pažeisdamas jam paskirtą švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Nors apeliaciniame skunde šia aplinkybe siekiama pagrįsti pozityvų nuteistojo nusiteikimą išvykti iš socialiai netinkamos ir jį skatinusios vartoti psichiką veikiančias medžiagas aplinkos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija nepagrįsta. Nuteistojo išvykimas iš baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu vykdančios valstybės šiuo atveju suponuoja pagrindą spręsti apie jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas tam tikru aspektu sudaro pagrindą abejoti ir jo nuoširdžiu gailėjimusi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu. G. S. nuo baudžiamojo persekiojimo slėpėsi nuo 2015 m., tai yra apie penkerius metus, į Lietuvos Respubliką grįžo ne savo iniciatyva, tačiau buvo pargabentas vykdant jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Be to, kaip pats nurodė, gyvendamas užsienyje, jis vykdė darbo veiklą, gavo pajamų, tačiau ankstesniu 2014 m. nuosprendžiu paskirtą bausmę (baudą) įvykdė tik 2020 m., tai yra būdamas pargabentas į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybės, be kita ko, asmens vengimas dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame jis buvo įtariamas nesunkaus bei sunkaus nusikaltimų padarymu, neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pozityvaus elgesio apraiškas bei jo siekį pasitaisyti jo slėpimosi užsienyje laikotarpiu, o tokio manymo nepašalina tai, jog nuteistasis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos, užsienio valstybėje vykdė darbo veiklą bei palaikė socialinius ryšius.

13. Vien asmeninės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos paskatos (deklaruojamas siekis nutraukti ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis) šiuo atveju negali būti pakankamos probacijai taikyti. Nors teisminio proceso metu nuteistasis akcentavo savo jauną amžių nusikalstamų veikų padarymo bei išvykimo į užsienį laikotarpiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pakankamai nepagrindžia socialiai nepriimtino bei nusikalstamo nuteistojo elgesio. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo 30 metų amžiaus, taigi tai sudaro pagrindą spręsti apie pakankamai susiformavusią G. S. asmenybę bei galimybes savo laisvu apsisprendimu pasirinkti elgesio būdus. Juolab kad, priešingai nei teigiama skunde, duomenų, jog nuteistasis buvo kitų asmenų įtrauktas į veiklą, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nėra. Jis savo iniciatyva susitarė su kitu asmeniu įsigyti narkotinių medžiagų, kurias laikė gyvenamojoje vietoje savo reikmėms bei paprašytas atlygintinai išplatino dviem savo pažįstamiems asmenims. Kaip pats nurodė, įsigydamas narkotinių medžiagų, apsvarstė galimybę, jog kiti asmenys gali jo paprašyti juos pavaišinti kanapėmis. Priešingai nei tvirtina gynėjas, toks narkotinių medžiagų platinimas nėra ir negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas vien dėl tos aplinkybės, kad jos buvo išplatintos nuteistojo pažįstamiems asmenims ar draugams, kadangi net ir tokiu būdu yra sudaroma galimybė psichiką veikiančioms medžiagoms tapti prieinamomis platesniam asmenių ratui, kas būtent ir lemia didesnį BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumą ir yra neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis kvalifikuojantis požymis.

14. Šią nusikalstamą veiką G. S. padarė būdamas teistas už tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę pažeidžiančius veiksmus – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Tai suponuoja vertinimą apie didėjantį jo nusikalstamo elgesio pavojingumą. Kaip pats nurodė, iki nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje padarymo nuteistasis narkotines medžiagas – kanapes vartojo keletą metų, taigi jam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomos jo atliekamų teisei priešingų veiksmų pasekmės. Nors aptariamu atveju G. S. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymą, kas vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, neužtraukia teistumo vertinant recidyvo požiūriu, tačiau jo nusikalstamų veiksmų pakartotinumas neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai sprendžiant jam skirtinos bausmės individualizavimo klausimą ir svarstant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Juolab kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kas rodo, jog nuteistajam skiriama švelnesne bausme nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti asmens nubaudimo tikslai. Šią aplinkybę vertinant ryšium su jau aptartais faktais, jog nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso nuteistasis, būdamas anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, baustas administracine tvarka ir baudų nesumokėjęs, pasislėpė, tai sudaro pagrindą spręsti, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas jo atžvilgiu negali būti taikomas, nepaisant to, jog nuo nusikalstamos veikos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o duomenų apie naujus teisei priešingus G. S. veiksmus būnant užsienio valstybėje negauta.

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, jog K. K. (asmeniui, su kuriuo nuteistasis sutarė įsigyti narkotinių medžiagų, kurias vėliau pasidalijo) bausmės vykdymas už aptariamus veiksmus buvo atidėtas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra individualus procesas kiekvieno asmens atžvilgiu. Kaip minėta, skiriant bausmę būtina atsižvelgti į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, be kita ko, susijusias ne tik su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, pavojingumu ar padaryta žala, tačiau ir su atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika bei jo elgesiu po nusikalstamų veikų įvykdymo. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su K. K. charakterizuojančiais duomenimis, niekaip nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę bausmės vykdymo atidėjimo institutą taikyti ir G. S., kadangi, kaip jau minėta, bausmės skyrimo procesas privalo būti individualizuotas kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo atveju, nors byloje yra G. S. teigiamai charakterizuojančių duomenų (užsienyje dirbo, palaiko pozityvius socialinius ryšius), tačiau jie nėra pakankami bausmės vykdymo atidėjimui taikyti.

16. Gynėjas, siekdamas atkreipti dėmesį į nedidelį nuteistojo veiksmų pavojingumą, apeliacinės instancijos teisme analizavo aplinkybes, susijusias su galimu neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis dekriminalizavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti. Tokia išvada darytina visų pirma dėl to, kad G. S. šiuo atveju baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ne tik dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, tačiau ir dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo, kurio sudėtį sudaro šiuos veiksmus kvalifikuojantis požymis – tikslas platinti, kuris šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nustatytas remiantis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Be to, vien tai, kad įstatymų leidėjas svarsto dėl galimybės dekriminalizuoti tam tikras baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nelaikytina pagrindu taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesant dėl to priimto ir įsigaliojusio teisės akto. Pažymėtina, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir gali būti taikomas ne tik iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tačiau taip pat ir atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, taigi esant priimtam ir įsigaliojusiam teisės aktui dėl nusikalstamos veikos dekriminalizavimo, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas atskirai, be kita ko, ir asmeniui atliekant jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo metu, priešingai nuteistojo gynėjo argumentams, teisinio pagrindo atsižvelgti į aptariamo įstatymų leidėjo svarstomo teisės akto projekto nuostatas nėra.

17. Taigi, atsižvelgiant į G. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, veikų padarymo aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir bausmės tikslai gali būti pasiekiami šios bausmės vykdymą atidedant. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskyrė arešto bausmę, nustatydamas jos dydį mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus tyčinio baigto nusikaltimo padarymą paskyrė G. S. laisvės atėmimo bausmę, lygią minimaliam sankcijoje numatytam jos dyžiui ir, nuteistajam savo kaltę pripažinus visiškai bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

18. Kartu pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju siejamas ne tik su paskirtos bausmės dydžiu, bet ir su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu. G. S. subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors G. S. nenuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į XXXVII skyrių, už kurio padarymą negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Dėl to konstatuojama, kad ir šiuo G. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra formalaus pagrindo.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo principų, G. S. paskyrė teisingą ir jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę atitinkančią bausmę, kuri neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir atidėti G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.