- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- ATP-171-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00635-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. D. atstovo advokato L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimo, kuriuo R. D. skundas patenkintas iš dalies, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014-07-15 nutarimas panaikintas, R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį 28 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2014-04-23 7.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2 punkto reikalavimus, laikė palaidą, be antsnukio savo šunį atvirame savo sodybos kieme, šuo lakstydamas išbėgdavo į bendrą teritoriją.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. D. atstovas advokatas L. Ž. nurodo, kad 2014-07-15 nutarime administracinio teisės pažeidimo, už kurį R. D. buvo patrauktas atsakomybėn, data ir laikas buvo nurodytas 2014-03-03 8.19 val., kiti galimi administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos būtų taikyta administracinė atsakomybė, laikai 2014-07-15 nutarime nebuvo nurodyti, t. y. dėl jų atsakomybė nebuvo taikyta.
Skundžiamu nutarimu R. D. nubaustas už kitą administracinį teisės pažeidimą, padarytą neva 2014-04-23 7.16 val., už kurio padarymą jis administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas. Be to, dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo 2014-04-23 7.16 val. R. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo padarymo datą ir laiką, t. y. 2014-04-23 7.16 val., nustatė pagal liudytojos M. Č. pateiktus vaizdo įrašus, kurie buvo padaryti mobiliojo ryšio telefonu, tačiau, apelianto nuomone, šis įrodymas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir atitinkančiu leistinumo kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, kalbant apie vaizdo įrašus, kaip apie įrodinėjimo priemonę, teismas privalėjo įvertinti, ar toks įrodymas nebuvo gautas pažeidžiant subjektų, kurie užfiksuoti vaizdo ar garso įraše, teises ir interesus, jų teisę į privatų gyvenimą. Civilinio kodekso 2.23 straipsnyje įtvirtintas fizinio asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinys – privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie asmenį. Pagal teismų praktiką, jei garso ar vaizdo įrašai padaryti be asmenų sutikimo jiems priklausančioje namų valdoje, konstatuojama, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymus. Pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad draudžiama daryti garso įrašus asmeniui priklausančioje valdoje be jo sutikimo, nagrinėjamu atveju teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas ir kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir pan. Apeliantas nurodo, kad R. D. buvo filmuojamas be jo sutikimo ir(ar) informavimo jo namų valdoje. Tokiu būdu, filmuojant R. D., jo namų valdos aplinką, neteisėtai buvo stebimas privataus asmens gyvenimas, neteisėtai buvo renkama ir fiksuojama informacija apie privatų asmenį ir jo gyvenimą, t. y. įrodymas, kuriuo remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje padaryta išvada apie administracinio teisės pažeidimo momentą ir apie galbūt kaltą asmenį, buvo gautas pažeidžiant įstatymo nustatytą draudimą, todėl laikytinas neteisėtu. Teismas, vertindamas vienintelio įrodymo objektyvumą, teisėtumą ir leistinumą, privalėjo vertinti ir teismo posėdyje apklausto specialisto V. K., apžiūrėjusio M. Č. pateiktus telefonus, paaiškinimą, kad failo „(duomenys neskelbtini)“ metaduomenyse nurodomas failo sukūrimo laikas – 2014-04-23 7.16 val. – rodo laiką, sukūrimo metu nustatytą įrašančiame įrenginyje, tačiau ne faktinį įrašo padarymo laiką. Į R. D. atstovo klausimą apie tai, ar tik apžiūros metu yra galima nustatyti, ar laikmenos „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo metu įrašančiojo įrenginio laikas galėjo būti pakeistas, specialistas V. K. parodė, kad apžiūros metu šios aplinkybės nustatyti neįmanoma, tam reikalingas specialus tyrimas. Tačiau toks tyrimas byloje atliekamas nebuvo. Skaitmeninė laikmena „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu tirta nebuvo. Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi įrodymu – įrašu, kurį atlikęs įrenginys net nebuvo identifikuotas, apžiūrėtas ir ištirtas. M. Č. nėra nešališkas, nesuinteresuotas asmuo, todėl teismas privalėjo vienintelį byloje pateiktą įrodymą atmesti bei juo nesivadovauti, o nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių galbūt administracinio teisės pažeidimo faktą ir jo laiką, administracinę bylą privalėjo nutraukti.
R. D. atstovas advokatas L. Ž. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkas R. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).
R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-07-07, o 2014-07-15 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį. Administracinė nuobauda R. D. buvo paskirta per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014-07-15 nutarimą panaikino, R. D. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad R. D. 2014-04-23 7.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2 punkto reikalavimus, savo šunį atvirame savo sodybos kieme laikė palaidą, be antsnukio, šuo lakstydamas išbėgdavo į bendrą teritoriją, paskyrė 28 Eur baudą.
Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).
Perkvalifikuodamas R. D. veiką iš ATPK 110 straipsnio 7 dalies į ATPK 110 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2014-05-29 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo gautas M. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad kaimyno R. D. vokiečių aviganis kelia grėsmę jai ir jos šeimai. R. D. visada leidžia šuniui lakstyti atviroje teritorijoje be antsnukio. M. Č. prie pareiškimo pridėjo vaizdo medžiagą (b. l. 17).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS PP vyr. specialisto S. B. 2014-06-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir buvo nustatyta, kad 2014-04-23 7.16 val. bei kitu laiku R. D. atvirame savo sodybos kieme laikė palaidą, be antsnukio savo šunį, šuo lakstydamas išbėgdavo į bendrą teritoriją (b. l. 15).
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja M. Č. parodė, kad R. D. šuo anksčiau jai buvo įkandęs į lūpą, tačiau po šio įvykio R. D. ir toliau savo šunį paleidžia palakstyti be pavadžio, todėl ji šiuos faktus užfiksavo mobiliuoju telefonu ir planšetiniu kompiuteriu. Laikas šiuose įrenginiuose nusistato automatiškai, ji laiko ir datos rankiniu būdu nepakeitė (b. l. 38, 58).
Teismo posėdyje liudytojas S. B. patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. D. buvo surašytas remiantis vaizdo medžiaga. Abejonių, kad vaizdo medžiagoje užfiksuoti faktai įvyko kitu laiku, liudytojui nekilo. R. D. buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 7 dalį, nes jis anksčiau buvo baustas pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį (b. l. 38).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kuri buvo perrašyta iš mobiliųjų įrenginių į kompaktinį diską (b. l. 56). Iš vaizdo medžiagoje užfiksuoto vaizdo matyti, kad šuo laksto be antsnukio, iš sodybos kiemo išbėga ir į viešą vietą.
Teismo posėdyje specialistas V. K. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biure vyresniuoju specialistu, atlieka informacinių technologijų apžiūras. Specialistas paaiškino, kad, kai vaizdas būna perrašomas, perrašymo metu keičiasi ir data. Tam, kad būtų galima pasakyti, kada įrenginiu buvo užfiksuotas vaizdas, reikia pamatyti patį įrenginį.
Teismo posėdyje specialistui V. K. buvo pateiktas M. Č. mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo buvo užfiksuotas be antsnukio lakstantis R. D. šuo (b. l. 55).
Specialistas V. K. parodė, kad, pradedant filmuoti mobiliuoju telefonu, sukuriama įrašo pradžia. R. D. be antsnukio lakstantis šuo buvo pradėtas filmuoti 2014-04-23 7.16 val. ir baigtas – 2014-04-23 7.17 val. Mobiliajame telefone užfiksuoto vaizdo data nesikeičia ir vaizdo perkėlimo į kompiuterį metu.
Kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas šuo priklauso R. D., neginčijama ir apeliaciniame skunde.
Įvertinęs tai, kad 2014-03-03 8.19 val., 2014-05-07 21.34 val., 2014-05-07 23.04 val. teisės pažeidimų, nurodytų administracinio teisės pažeidimų protokole ir nutarime, originalūs įrašai įrenginiuose nėra išlikę, jų sukūrimo datos nesutampa, apylinkės teismas pagrįstai šią bylos dalį R. D. nutraukė, nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. D. kaltė įrodyta dėl administracinio teisės pažeidimo, padaryto 2014-04-23 7.16 val. Todėl skundžiamu nutarimu R. D. už tai, kad 2014-04-23 7.16 val., pažeisdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2 punkto reikalavimus, atvirame savo sodybos kieme laikė palaidą, be antsnukio savo šunį, šuo lakstydamas išbėgdavo į bendrą teritoriją, nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimą palikti nepakeistą, R. D. atstovo advokato L. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.