Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, lietuvio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-134074-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 19 d. automatiniu būdu buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad V. D. 2025 m. vasario 3 d., 11.23 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir viršijo leistiną 30 km/h greitį bei važiavo 65 km/h (po paklaidos). Tokiu būdu V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 127 punktų reikalavimus.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji specialistė R. A. 2025 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-134074-2025, nenustačius V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. D. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš elektroninėje byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. atžvilgiu 2025 m. liepos18 d. priimtas nutarimas Nr. 0239-ANR_N-134074-2025 (ROIK: 25266052239) 2025 m. liepos 18 d. išsiųstas el. paštu – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. D. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

V. D. šioje byloje skundžiamu 2025 m. liepos 18 d. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 3 d., 11.23 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir viršijo leistiną 30 km/h greitį bei važiavo 65 km/h (po paklaidos). Tokiu būdu V. D. pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjas tiek teismui pateiktu skundu, tiek teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad 2025 m. vasario 3 d., 11.23 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teigia, jog, vairuodamas transporto priemonę, nežinojo, kad teisė vairuoti jam yra atimta, todėl tokius veiksmus atliko neturėdamas tyčios. Dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, jog jam atimta teisė vairuoti, jam nebuvo įteikti nei elektroniniu, nei paprastu paštu. Jis buvo gavęs tik pranešimą iš VMI, kurį atsitiktinai pamatė jo mama S. D., prisijungusi prie VMI portalo, kad jam paskirta 85 Eur dydžio bauda, kurią jis ir sumokėjo. Jis yra ūkininkas, o jo mama tvarko jo ūkio buhalteriją ir yra pasijungusi prie VMI sistemos jo vardu ir su savo asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į savo asmeninį el. paštą niekada nėra gavęs jokio policijos įstaigos protokolo ar nutarimo, priimto jo atžvilgiu. Teismas tokius skundo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

ANK yra aiškiai įtvirtinta, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš Gyventojų registro ar valstybės informacinių sistemų ar registrų. Vienas iš tokių valstybės registrų yra Administracinių nusižengimų registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Iš elektroninėje byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. 2024 m. liepos 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_N-144445-2024 (ROIK:2424688331) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimas. Nutarimas 2025 m. liepos 11 d. 14.43 val. išsiųstas el. paštu – (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2024 m. gegužės 23 d. 10.12 val. taip pat buvo išsiųstas el. paštu – (duomenys neskelbtini). Iš elektroninėje byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. atžvilgiu 2025 m. liepos18 d. priimtas nutarimas Nr. 0239-ANR_N-134074-2025 (ROIK:25266052239) 2025 m. liepos 18 d. išsiųstas el. paštu – s(duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, asmuo, pateikdamas elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, bei, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, nebesinaudojant elektroniniu paštu, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. O siekdamas išvengti situacijų, kuriose tam tikri procesiniai dokumentai ar kiti svarbūs duomenys galimai bus siunčiami remiantis paties asmens pateiktais duomenimis, pats ir turėtų imtis aktyvių veiksmų, t. y. nurodyti pasikeitusį el. paštą ar, kad neteisingi duomenys būtų pašalinami ir viešai skelbiama tik tikra, aktuali informacija. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie paskirtą baudą jam pasakė jo mama, kuri pamatė VMI sistemoje apie jam skirtą baudą ir jam persiuntė į jo paštą. Ji yra buhalterė. Jis yra davęs mamai tvarkyti savo prisijungimus. El. paštas – (duomenys neskelbtini) yra nurodytas viešuose registruose, turbūt automatiškai VMI yra nurodytas šis paštas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo turi rūpintis savo duomenų teikimu atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms. Teismui nekyla abejonių, kad V. D. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų. Teismas pažymi ir tai, kad aktai nereikalauja asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. V. D. tiek administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas 2024 m. liepos 11 d. nutarimas (ROIK:2424688331), tiek byloje, kurioje priimtas skundžiamas 2025 m. liepos 18 d. nutarimas (ROIK:25266052239), ir kiti procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Negana to, bylos duomenys patvirtina, kad V. D. procesiniai dokumentai šioje byloje buvo siunčiami ir registruota pašto siunta pagal deklaruotą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Palanga. Nors pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo adresu negyvena. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas tiek teismui patiktu skundu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad ankstesniu Institucijos nutarimu paskirtą 85 Eur baudą sumokėjo, tačiau nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Visų pirma, teismas pažymi, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu aktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, V. D. pasibaigus paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui, turėjo priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad V. D. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Iš elektroninėje byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo kreipėsi tik 2025 m. rugpjūčio 5 d. ir tą pačią dieną priimtas sprendimas V. D. grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. jau po to, kai 2025 m. vasario 3 d. V. D. vairavo transporto priemonę. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu, teisė vairuoti transporto priemones V. D. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo grąžinta, todėl Institucijos nutarimu pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.

Pareiškėjas V. D., kaip asmuo turintis pakankamai didelę vairavimo patirtį, anksčiau baustas administracine tvarka, kaip ir kiekvienas vairuotojas turi pareigą žinoti Kelių eismo taisykles bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga, o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Juolab, jog šioje nutartyje aptarti teisės aktai, kuriais įtvirtinta specialiosiose teisės susigrąžinimo tvarka yra viešai prieinami kiekvienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundo ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog pareiškėjas nežinojo apie teisių susigrąžinimo tvarką, įtakos jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir tai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde nurodyta aplinkybė, jog V. D. administracinį nusižengimą esą padarė neturėdamas tyčios.

Pateiktame skunde taip pat suformuluotas prašymas panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti V. D. administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).

Visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra pagrindo V. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad V. D. anksčiau baustas už įvairaus pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. D. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinis, bet nulemtas jo paties neatsakingo požiūrio į teisės aktais įtvirtintas eismo dalyviams privalomas elgesio taisykles. Vien pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodoma teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimo svarba asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu pareiškėjas V. D. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

Teismas šioje byloje taip pat įvertina pareiškėjo V. D. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, bei sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas sutrumpinti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, teigė, jog įvyko žmogiška klaida. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir tai, jog pareiškėjas, vos tik sužinojo, kad vairavimo teisė jam atimta, pradėjo papildomą vairuotojų mokymą UAB „Golamas“. Pareiškėjas Institucijos skundžiamu nutarimu administracinę nuobaudą – 375 Eur dydžio baudą sumokėjo. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog pareiškėjas savo elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai dėl įvykio gailisi. Teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs daugiau kaip prieš 30 metų, dirba, yra ūkininkas. Teismas, atsižvelgdamas į ANK 424 straipsnio 7 dalyje apibrėžtas administracinio poveikio priemonės ribas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas nuo šešių mėnesių iki vienų metų), įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai V. D. atžvilgiu bus pasiekti sumažinus nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą ir paskyrus ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimą, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nutarimas pakeičiamas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. D. skundą tenkinti iš dalies ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – 9 mėnesių specialiosios teisės atėmimą –sutrumpinti iki minimalios ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytos ribos - 6 mėnesių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo V. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-134074-2025 administracinio nusižengimo byloje.

V. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje paskirtą administracinio poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, V. D. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 375 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.