Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Loreta Bajorinienė Baudž. byla Nr. 1A-553-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00082-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2012 m. liepos 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius atlyginti V. Š. nusikaltimu padarytą 252,44 Lt turtinę žalą ir per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiu priteista iš G. E. nukentėjusiesiems E. Š. ir V. Š. po 1 000 Lt neturtinės bei V. Š. – 252,44 Lt turtinės žalos atlyginimui bei kiekvienam iš jų po 250 Lt atstovo išlaidoms padengti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. E. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 19 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie pieno supirkimo punkto, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė po vieną smūgį E. Š. ir V. Š. į veidą, padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, vadino V. Š. necenzūriniais žodžiais, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiųjų pirminiuose paaiškinimuose, užfiksuotuose tuo po įvykio, t. y. 2011-10-20 (b. I. 8–9), nurodyta įvykių eiga skiriasi nuo jų vėliau ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų. Pirminiuose paaiškinimuose nukentėjusieji nurodė, kad neva jis – G. E. – tik išlipęs iš mašinos sudavė E. Š. smūgį, nuo kurio pastarasis nuvirto ant žemės, ir tuoj pat sudavė smūgį V. Š.. Vėlesniuose Š. parodymuose tvirtinama, jog neva nuo jo smūgio E. Š. nučiuožė du metrus, o smūgį V. Š. jis sudavė jau išėjęs iš pieno supirkimo punkto. Šių nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, nors, apelianto nuomone, tai yra esminis dalykas sprendžiant jo kaltės klausimą.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad į teismo medicinos ekspertą kreipėsi patys E. Š. ir V. Š., todėl ekspertas A. Gedminas savo specialisto išvadose Nr. G328/11(11) ir G329/11(11) (b. l. 6, 7) nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Tačiau nuteistasis pažymi, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas, ar abiejų Š. sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkus į tokius daiktus. Apeliantas pripažįsta, jog pastūmė Š., dėl to šis nugriuvo ant žemės, tada ir galėjo atsirasti sužalojimas veide. Tačiau apeliantas pažymi, kad jis prie V. Š. net nebuvo prisiartinęs. Be to, pati V. Š. nurodė, jog serga įvairiomis ligomis, iš jų ir epilepsija, apie kurias apeliantas teigia nežinojęs, todėl, apelianto nuomone, neatmestina, kad V. Š. patyrė priepuolį, kurio metu ji galėjo susižaloti.

Paminėtos aplinkybės, nuteistojo G. E. teigimu, rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nesurinkus įrodymų dėl jo veiksmų tariamai sužalojus V. Š., dėl to pastaroji negalėjo patirti jokio fizinio skausmo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir juo labiau didelės neturtinės žalos.

Atsikirtimais į nuteistojo G. E. apeliacinį skundą nukentėjusieji E. Š. ir V. Š. prašo nuteistojo G. E. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendį.

Gynėja prašo nuteistojo G. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusieji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam G. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai G. E. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiųjų E. Š. ir V. Š., liudytojų P. M. ir D. S. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno K. A. parodymai, specialisto išvados bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus G. E. veiksmus.

Nuteistojo prašymas dėl E. Š. sužalojimo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį bei pašalinti kaltinimus dėl V. Š. sužalojimo, todėl šiame epizode jis turi būti išteisintas, nes, nuteistojo teigimu, smūgio V. Š. jis nesudavė ir jos nesužalojo, o E. Š. pastūmė spontaniškai, t. y. iš asmeninių paskatų, nes pastarasis nepagrįstai reiškė priekaištus, toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad G. E. kaltė dėl nukentėjusiųjų viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų Eugenijaus ir V. Š. parodymais, kad nuteistasis dėl menkavertės dingsties, t. y. nukentėjusiesiems pasakius, kad atsargiau vairuotų, nes gali suvažinėti žmogų, kadangi G. E. savo vairuojamu automobiliu netoli pieno supirktuvės kliudė E. Š. stumiamą dviratį, sudavė nukentėjusiesiems po vieną smūgį į veidą bei vartojo V. Š. adresu necenzūrinius žodžius, pavadindamas ją „kurva“. Šiuos nukentėjusiųjų Eugenijaus ir V. Š. parodymus patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuoti jiems padaryti sužalojimai, E. Š. – kairio skruostikaukio projekcijoje, V. Š. – dešiniajame skruoste, taip pat liudytojų P. M. ir D. S., kurie netrukus po konflikto atvykę į pieno supirktuvę matė nukentėjusiuosius, pastarieji jiems sakė dėl jų sumušimo ir aiškinosi juos sumušusio asmens pavardę, parodymai bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno K. A. parodymai apie tai, jog dirbdamas operatyvinėje grupėje ir gavęs iš budėtojo pavedimą 2011-10-19 nuvyko pas Š. dėl jų sumušimo, pastarieji pasakojo, jog apie 19.30 val. juos prie pieno supirkimo punkto sumušė G. E.. Liudytojas K. A. nurodė matęs paraudimą veide, tačiau gerai neprisimena, ar E. Š. ar V. Š., nurodė, kad nukentėjusieji buvo streso būsenos, susinervinę, susijaudinę. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jie patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes.

Pats apeliantas neneigia konflikto su nukentėjusiaisiais, neginčija, jog konflikto metu pastūmė E. Š., dėl to pastarasis nugriuvo, tačiau aiškina, kad E. Š. galėjo susižaloti krisdamas ant žemės bei kategoriškai tvirtina, jog V. Š. smūgio nesudavė, prie jos net nebuvo prisiartinęs ir necenzūriniais žodžiais nevadino. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, nes jie prieštarauja nukentėjusiųjų, liudytojų P. M., D. S. ir K. A. parodymams bei specialisto išvadoms. Nukentėjusiųjų parodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja byloje surinktų ir teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai patartų įrodymų visumai.

Nukentėjusieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad G. E. dėl menkavertės dingsties – pastarąjį įspėjus, kad atsargiau vairuotų automobilį, nes gali suvažinėti žmogų, – juos sumušė: sudavė po vieną smūgį jiems į veidą, ir išvadino nukentėjusiąją V. Š. necenzūriniais žodžiais.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog liudytojai P. M. ir D. S., kurie pirmieji netrukus po įvykio atvyko į pieno supirkimo punktą, nematė, kad E. Š. ir V. Š. būtų buvę sužaloti, o kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas K. A. parodė, kad tik vieno iš Š. veide matė paraudimą, tačiau šie liudytojai patvirtino, jog nukentėjusieji buvo susijaudinę ir susinervinę, sakė, kad juos sumušė G. E.. Nors šie liudytojai tiesiogiai konflikto nematė, tačiau P. M. ir D. S. pirmieji po įvykio atvyko į pieno supirkimo punktą bei matė nukentėjusiuosius, pastarieji jiems sakė, jog yra sumušti, bei aiškinosi su jais juos sumušusio asmens pavardę. Šie liudytojai patvirtino nukentėjusiojo E. Š. parodymus dėl nukritusios kepurės. Netrukus po įvykio nukentėjusieji kreipėsi pagalbos į policiją, į jų namus atvykęs pareigūnas K. A. apklaustas kaip liudytojas teisme patvirtino, jog abu nukentėjusieji jam papasakojo, kad juos sumušė G. E., jis matė, kad nukentėjusieji buvo streso būsenos, susijaudinę bei susinervinę. Smurto vartojimo prieš nukentėjusiuosius Eugenijų ir V. Š. aplinkybes patvirtina ir valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011-10-20 specialisto išvados Nr. G328/11(11) ir Nr. G329/11(11), kuriose konstatuota, jog dėl E. Š. padarytos kraujosruvos skruostikaukio projekcijoje bei V. Š. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiose išvadose nurodyta, kad 2011-10-20 E. Š. ir V. Š. apžiūros metu E. Š. rasta kraujosruvos skruostikaukio projekcijoje, o V. Š. rasta poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste, sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiųjų nurodytu laiku, tai yra 2011-10-19, apie 19.30 val., ir tik suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti ir kumštis. Atsižvelgiant į nukentėjusiesiems specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus, natūralu, kad iš karto po įvykio nukentėjusiuosius matę minėti liudytojai galėjo ir nepastebėti sužalojimų Š. veide, nes, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, natūralu, kad iš karto po smūgių sudavimo jie galėjo būti nežymūs arba ne tokie akivaizdūs, todėl minėti liudytojai galėjo jų ir nepastebėti, tačiau, kaip minėta, jie patvirtino, jog nukentėjusieji buvo susinervinę ir susijaudinę, klausė dėl juos sužalojusio asmens pavardės. Kita vertus, kaip minėta, nuteistasis paties konflikto fakto ir tai, kad smūgiavo E. Š., dėl to pastarasis nugriuvo ant žemės, neneigia, o jo teiginius apie tai, kad neva jis nesudavė smūgio V. Š. ir kad ji, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, galėjo susižaloti, pvz., priepuolio metu, bei kad E. Š. galėjo susižaloti griūdamas ant žemės, paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir minėtos specialisto išvados, kuriose vienareikšmiškai konstatuota, kad nukentėjusieji buvo sužaloti nurodytu laiku ir kad sužalojimai jiems buvo padaryti būtent suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti ir kumštis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio ar įvykio dieną nukentėjusioji V. Š. būtų buvusi sužalota kitų asmenų. Nuteistasis be pagrindo abejoja dėl specialisto išvadų, nurodydamas, jog nukentėjusieji patys kreipėsi į teismo ekspertą, kuris išvadas surašė pagal pačių nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, o atitinkami klausimai ekspertui nebuvo užduoti. Pažymėtina, jog pats G. E. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abejonių dėl specialisto išvadų nepareiškė, prašymo iškviesti į teismą ir apklausti ekspertą nepareiškė, nors galėjo pasinaudoti tokia teise ir užduoti ekspertui atitinkamus klausimus. Teismui pateiktos specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, abejonių nekelia. Taigi apelianto skundo argumentai, kad V. Ž. smūgio jis nesudavė, o E. Š. galėjo susižaloti krisdamas ant žemės, yra niekuo nepagrįsti teiginiai, dėl to nuteistasis daro tik prielaidą. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusieji būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį ir neteisingai jį apkaltinti, nes jie nebuvo asmeniškai pažįstami, pažinojo vienas kitą tik iš matymo. Taigi netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl jų sumušimo teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti paminėti įrodymai.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad skiriasi pirminiai nukentėjusiųjų parodymai dėl V. Š. suduoto smūgio laiko nuo vėliau jų duotų parodymų, nėra esminė aplinkybė, sprendžiant G. E. kaltumo ir jo veikos kvalifikavimo klausimą. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutampa, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kita vertus, natūralu, kad iš karto po sumušimo būdami streso būsenos nukentėjusieji galėjo nevisiškai tiksliai papasakoti įvykio aplinkybes ir konkrečiai nurodyti, kokiu metu G. E. sudavė smūgį V. Š., t. y. ar iš karto po smūgio E. Š. sudavimo, ar išeidamas iš pieno supirkimo punkto.

Taip pat nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa. Natūralu, kad nukentėjusiųjų juos apklaususiam pareigūnui nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa, nes jie abu buvo tiesioginiai įvykio dalyviai, todėl jų nurodytos įvykio aplinkybės ir negalėjo nesutapti. Be to, nukentėjusiųjų parodymus fiksavo juos apklausęs pareigūnas, pastarieji tik pasirašė apklausos protokoluose, ir tai, kad juose užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės sutampa, tik patvirtina faktą, kad nukentėjusiųjų parodymai yra neprieštaringi, ir teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Netikėti nukentėjusiųjų, minėtų liudytojų parodymais bei abejoti specialisto išvadomis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Aptartų duomenų visuma rodo, jog G. E. dėl menkavertės dingsties sudavė smūgius nukentėjusiesiems bei vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios V. Š. adresu.

Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime prie pieno supirkimo punkto. Nuteistojo G. E. veiksmai prieš garbaus amžiaus nukentėjusiuosius Eugenijų ir V. Š. – viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas, V. Š. adresu pavartoti necenzūriniai žodžiai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, jog įvykį matė kartu su nuteistuoju automobilyje važiavę K. P. ir L. E., kurie apklausti kaip liudytojai teisme patvirtino matę, kaip G. E. pastūmė E. Š. ir jis nugriuvo ant žemės. Netrukus po įvykio į pieno supirkimo punktą atvykę D. S. ir P. M., apklausti teisme, patvirtino matę nukentėjusiuosius, kurie buvo susijaudinę ir susinervinę, aiškinosi juos sumušusio asmens pavardę, be to, rado ant žemės nukritusią nukentėjusiojo E. Š. kepurę. Kaip minėta, nuteistais ir nukentėjusieji anksčiau nebuvo pažįstami, pažinojo vienas kitą tik iš matymo. Todėl neabejotina, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad G. E. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl pagrįstai G. E. pripažino kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl E. Š. sužalojimo) bei panaikinti jam kaltinimus dėl V. Š. sužalojimo, remiantis anksčiau aptartų duomenų visuma, pagrindo nėra.

Esant nustatytai aplinkybei, jog nuteistasis sudavė smūgį ne tik E. Š., bet ir V. Š., akivaizdu, jog pastaroji dėl to patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dėl to teismas pagrįstai jai, kaip ir nukentėjusiajam E. Š., priteisė po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo G. E. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. E. apeliacinį skundą atmesti.