Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-663-151/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
e2-663-151/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16330-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
A. N.
Advokatai
Gintautas Šteinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-663-151/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16330-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,atsakovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4000,00 Eur skolą, 5 procentus procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad paskolos santykių pradžia, laikoma tada, kai ieškovas dviem mokėjimų pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą 4000 Eur. Pirmas 3000 Eur mokėjimas buvo atliktas 2015 m. gegužės 25 d. Antru mokėjimu, atliktu 2015 m. gegužės 28 d., buvo pervesta likusi 1000 Eur suma. Šie faktiniai paskolos teisiniai santykiai yra įforminti dviem mokėjimo pavedimais, kurie yra rašytinės formos dokumentai, atitinkantys rašytinį paskolos sutarties formai keliamą reikalavimą. Mokėjimo pavedimas yra dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovė, gavusi ieškovo mokėjimo pavedimą, jokių prieštaravimų ieškovui nepareiškė, pinigų atgal negrąžino, todėl tokiais faktiniais veiksmais ji patvirtino paskolos sutarties sudarymą. Šalys nebuvo susitarusios dė1 paskolos termino. Ieškovas pateikė 2016 m. birželio 2 d. reikalavimą skolininkei (atsakovei) susimokėti per 30 d. Ieškovas nežinojo, kad tokie pranešimai privalomi siųsti registruotu paštu. Ieškovas tai padarė tik paprastuoju paštu, todėl objektyviai negali įrodyti šios aplinkybės. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 3 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pareikalavimą grąžinti visą paskolą per 30 dienų – iki 2016 m. rugsėjo 3 d. Kadangi tiek į ankstesnįjį, tiek ir į 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareikalavimą sureaguota nebuvo, ieškovas yra priverstas skolą prisiteisti teisminiu būdu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas privalo pateikti paskolos sutartį, kur jie yra aptarę sąlygas ir pasirašę kažkokius įsipareigojimus, jog jis suteikė jai paskolą, o ji įsipareigojo gautą sumą grąžinti. Pinigų pavedimas laikytinas tik pakvitavimu ir parodo pinigų perdavimo faktą, ir laikyti kaip paskolą negalima, nes pavedimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. Dėl reikalavimo grąžinti pinigus, ieškovas teigia, kad buvo išsiųstas birželio 2 dieną, tačiau ji jo negavo. 2016 m. rugpjūčio 5 d. laišką iš ieškovo ji gavo, su paraiška dėl neeilinio visuotinio UAB „Agrofertas“ akcininkų susirinkimo sušaukimo ir ketinimų, tačiau šiame voke jokio raginimo nebuvo. Manytina, kad pirmo skolos grąžinimo raginimo apskritai nebuvo, o antras raginimas yra sufalsifikuotas ir pateiktas kaip įrodymas panaudojus kito laiško pašto kvitą. Pinigai buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą, pagal jų bendrą žodinį susitarimą. Kadangi jie yra UAB „Agrofertas“ akcininkai. Buvo susitarę jog ji už pervestus pinigus apmokės sąskaitas už tam tikras prekes ir paslaugas ir pristatys į gamybines patalpas Raseinių raj. Ką ji ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gegužės 25 d. ieškovas pervedė atsakovei 3000 Eur, o 2015 m. gegužės 28 d. – 1000 Eur (el. b. l. 27, 28). Viso dviem pavedimais ieškovas pervedė atsakovei 4000 Eur. Ieškovas nurodo, kad pagal žodinę sutartį šalys susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovei 4000 Eur. Ieškovas paaiškino, kad paskolinti pinigus tarėsi su atsakove telefonu ir po to padarė pavedimus.

Šalys nebuvo susitarusios dė1 paskolos grąžinimo termino, todėl ieškovas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė reikalavimą skolininkei (atsakovei) susimokėti per 30 d. (el. b. l. 29, 30), tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

Atsakovė paaiškino, kad ji jokių paskolos sutarčių su ieškovu nebuvo sudariusi. Pinigai buvo pervesti, tikslu sumokėti už pakavimo medžiagas, kurias norėjo įsigyti UAB „Agrofertas“. Atsakovė tik gavusi iš ieškovo pinigus, nedelsiant juos pervedė pakavimo prekių pardavėjui Sia „Agrofertas“ už UAB „Agrofertas“ įsigyjamas pakavimo medžiagas, kurios apmokėjus sąskaitą buvo patiektos UAB „Agrofertas“.

Atsakovės paaiškinimu taip pat yra nustatyta, kad atsakovė ir jos vyras buvo įsteigę Sia „Agrofertas“ Latvijoje, tačiau vystyti ir plėsti verslą trūko apyvartinių lėšų. Padėti vystyti verslą finansiškai sutiko ieškovas, tačiau su sąlyga, kad būtų įsteigta bendrovė Lietuvoje. Atsakovei ir jos sutuoktiniui sutinkant, steigimo sutarties pagrindu (el. b. l. 68–70) buvo įregistruota 2015 m. kovo 25 d. bendrovė UAB „Agrofertas“, kurios pagrindu, ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis tapo akcininkais, o atsakovės sutuoktinis bendrovės direktoriumi.

2016 metais tarp šalių kilo verslo nesutarimai. Ieškovas įsigijo kontrolinį akcijų paketą, atleido sutuoktinės vyrą iš direktoriaus pareigų, bei pateikė ieškinį dėl paskolos grąžinimo.

Ieškovas, atsakovės nurodytų aplinkybių, neginčijo, tik teigė, kad suteikta paskola neturi nieko bendro su atsakovės nurodytų įmonių veikla.

Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. civilinė byla Nr. 3K-3-5/2014). Nustatytina, kad pinigai atsakovei buvo perduoti mokėjimo pavedimais ir ginčo dėl pinigų perdavimo nėra, tačiau kilo ginčas dėl atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolą.

Įstatymas numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nedetalizuoja, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką. Darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos abi šios sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą grindžia grynųjų pinigų pervedimo mokėjimo nurodymais, kuriais ieškovas į atsakovės banko sąskaitą 2015 m. gegužės 25 ir 28 dienomis pervedė 4000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas atsakovė gavo, tačiau atsakovė nurodė, kad tai nebuvo paskolos sutartis, o pinigai buvo pervesti apmokėti už UAB „Agrofertas“, siekiant apmokėti už prekes, kurias turėjo pateikti Sia „Agrofertas“, taigi, nurodo, kad paskola, nebuvo suteikta, t. y. atsakovė neįsipareigojo ieškovui grąžinti suteiktą paskolą, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nesutinka, kad buvo sudaryta žodinė sutartis. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu paskolino ieškovei prašomą sumą, abejotinos ir žodinės sutarties sudarymo aplinkybės. Ieškovas teigia, kad atsakovė paskambino ieškovui ir paprašė suteikti paskolą ir jis esą sutikęs, tačiau atsakovė neigia, kad skambino ieškovui, prašydama paskolinti 4000 Eur, nes šie pinigai buvo skirti apmokėti Sia „Agrofertas“ už pakavimo medžiagų patiekimą bei kitas prekes, reikalingas UAB „Agrofertas“ veiklai vystyti.

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. civilinės bylos nutartis Nr. 3K-3-368/2011). Savaime pinigų pervedimai į banko sąskaitą, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė dviem pavedimais gavusi iš ieškovo pinigus, jų didžiąją dalį 3500 Eur perveda įmonei Sia „Agrofertas“ (el. b. l. 105), t. y. keturiais pavedimais – 2015 m. gegužės 26 d. perveda 800 Eur, gegužės 27 d. – 1000 Eur, gegužės 31 d. – 1000 Eur, birželio 1 d. – 700 Eur. Sia „Agrofertas“ 2015 m. birželio 9 d. parduoda UAB „Agrofertas“ plastikinių konteinerių bei kitų prekių už 3425,11 Eur, kurios pristatomos UAB „Agrofertas“. Atsakovė taip pat paaiškino, kad dalis pinigų buvo mokama grynais pinigais, kaip transporto samdymas prekių pervežimui ir pan. (el. b. l. 116). Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatytina, kad įsteigus Lietuvoje UAB „Agrofertas“, iš Latvijos įmonės Sia „Agrofertas“ buvo daromi įvairių prekių pervedimai į UAB „Agrofertas“ veiklos vystymui Lietuvoje, todėl tikėtina, kad ir ieškovo pavedimai yra susiję su verslu, o ne su paskolos suteikimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Teismas vertindamas šioje byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog lėšos pervestos atsakovei mokėjimų pavedimais, kuriuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervestų lėšų paskirtį, remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti, ar atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui jam perduotas lėšas, t. y. ar yra vienas iš būtinųjų paskolos sutarties elementų.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei įvertinęs įrodymų visetą, nustato, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o šalys įvairiais būdais sprendė verslo problemas.

Apibendrinant nustatytina, kad ieškovas ir atsakovė yra UAB „Agrofertas“ akcininkai, ieškovės sutuoktinis buvo šios bendrovės vadovas, pinigus pervedus atsakovei, jie iš karto buvo pervesti Latvijos įmonei Sia „Agrofertas“ ir prekės buvo pristatytos į UAB „Agrofertas“. Visos šioje byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina verslo problemų sprendimą, o ne paskolos suteikimą. Kitos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nebuvo pervesti pinigai siekiant suteikti paskolą, t. y. mokėjimo nurodymuose nėra atžymos, kad suteikiama paskola, o yra įrašas „sąskaitos papildymas“. Ieškovas teigė, kad buvo sudaryta žodinė sutartis, t. y. paskambino atsakovė ir paprašė paskolinti pinigų, tačiau atsakovė šias aplinkybes neigia bei pateikė įrodymus, kad gautos lėšos buvo panaudotos verslo tikslais, kuriais ieškovas taip pat yra suinteresuotas, kaip UAB „Agrofertas“ akcininkas. Ieškovas, suteikdamas paskolą turėjo sudaryti rašytinę sutartį, nes teigia, kad paskolino dviem pavedimais 4000 Eur, tačiau tinkamai neįformino paskolos santykių, o pervedė pinigus mokėjimo pavedimais kaip sąskaitos papildymą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti paskolą ieškovui.

Teismas, vertindamas įrodymų visetą, yra įsitikinęs, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi nutarė kreditoriaus V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Kreditoriaus V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimo reikalavimams užtikrinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esančius pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) sumai, leidžiant skolininkei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad skolininkė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) sumos, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant skolininkei atsiskaityti su kreditore, taip pat mokėti privalomus mokesčius.

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esančius pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) sumai, leidžiant skolininkei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad skolininkė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) sumos, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant skolininkei atsiskaityti su kreditore, taip pat mokėti privalomus mokesčius (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2016036797, turto arešto akto įregistravimo registre data 2016 m. rugpjūčio 10 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė