Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00626-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.; 1.1.8.10.5.;

1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.

2016 m. birželio 14 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2006-02-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str. 6 MGL dydžio bauda, 2008-03-23 bauda išieškota; 2) 2009-03-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. galutine subendrinta 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2015-03-04 paleistas atlikus bausmę; 3) 2016-02-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. galutine subendrinta sumažinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2015-12-31 apie 18.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, ties Tilžės g. 110A, iš nukentėjusiojo V. J. striukės kišenės pagrobė 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su jame įdėta SIM kortele ir 10 eurų vertės atminties kortele, o nukentėjusiajam V. J. pareikalavus gražinti telefoną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., t.y. suduodamas nukentėjusiajam V. J. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusiajam V. J. nugriuvus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš jo kelnių kišenės pagrobė 10 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 5 eurais, darbo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, išduota V. J. vardu, banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, o iš striukės kišenės pagrobė 10 eurų vertės buto raktus, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip padarė nukentėjusiajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. J. priklausantį, 65 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad šį pilietį mato pirmą kartą. Tą vakarą, kai susitiko prie prekybos centro „Saulės miestas“, jis paklausė, kur švęs Naujus metus. Nukentėjusiajam kažkas paskambino, todėl davė jam pakalbėti. Nukentėjęs jam pasakė eiti kalbėti prie prekybos centro „Saulės miestas“. Su juo dar buvo du nepažįstami asmenys. Nesutinka dėl raktų ir piniginės, nes jų neėmė. Dėl telefono pripažįsta, kad nusinešė. Telefonas buvo „Nokia“. SIM kortelė buvo, nes kažkas jam skambino. Atminties kortelės nematė, nežino, ar ji buvo. Nukentėjusysis grąžinti telefoną neprašė, pats sakė eiti į prekybos centrą „Saulės miestas“. Jis buvo blaivus, nes tą vakarą vairavo. Nukentėjusysis turėjo alaus, gėrė su dviem jam nepažįstamais asmenimis, o jis alaus neragavo. Nukentėjusysis, jis ir dar du asmenys nuėjo į prekybos centro „Saulės miestas“ kiemą. Pasakė nukentėjusiajam, kad eina iki prekybos centro. Sakė eiti ir jie jį pasivys. Laukė 5-10 min., bet nepasirodė. Grįžo į tą pačią vietą, bet nei vieno nebebuvo. Smurto nebuvo. Susipažino tą dieną. Nukentėjusysis jam pats padavė telefoną, kad pakalbėtų su jo pažįstamu. Turėjo nuvykti iki pietinio rajono, laukė, tačiau jie nepasirodė. Grįžęs ten, kur buvo iš pradžių, jų neberado. Telefonas liko pas jį. Kiti asmenys irgi gėrė alų, o jis nuėjo prie prekybos centro „Saulės miestas“. Nematė, kad nukentėjusysis turėtų daiktus, piniginę. Susitiko prie prekybos centro „Saulės miestas“, pradėjo bendrauti, planuoti, kur švęs Naujus metus. Jo automobilis buvo prie prekybos centro „Saulės miestas“, kitoje gatvės pusėje, aikštelėje prie kavinės „Sodžius“. Prie prekybos centro laukė pažįstamo. Nukentėjusysis jam davė telefoną ir pasakė eiti susiskambinti, susitikti su pažįstamu. Yra viena panaši nutraukta byla. Susitiko prie prekybos centro „Saulės miestas“, ant laiptukų, kur yra autobusų stotis. Nežino, kodėl nukentėjusysis kalba kitaip. Pas jį pasiliko jo telefonas, manė, kad susitiks ir atiduos, nes turėjo bendrų pažįstamų. T. S. yra bendra pažįstama. Sausio 3 d. grįžo į Šiaulius. Jis šeimos nebeturi, yra išsiskyręs. Dirbo neoficialiai. Gal nukentėjusysis dėl telefono turi nuoskaudą, bet konflikto nebuvo. Toje vietoje pažįstamų asmenų nebuvo. Jis klausė nukentėjusiojo, ar jis pažįsta S., nes ji ėjo pro šalį, pasisveikino. S. pavardės nežino. Nežino, kur gyvena S., ji nepilnametė ir dabar lyg yra pataisos namuose. Tą dieną išvyko į kaimą švęsti Naujų metų, grįžo sausio 3 d. Telefonas buvo pas jį. Tėvui telefono neperdavė. Nežino, kur dabar yra telefonas. Per tą laiką, kol telefonas buvo pas jį, skambino du kartus tėvui ir vieną kartą pažįstamam. Jo telefonas buvo išsikrovęs. Į nukentėjusiojo telefoną buvo persidėjęs savo SIM kortelę. Nukentėjusiojo SIM kortelė buvo pas jį, dabar nežino, kur ji yra. Nukentėjusysis nebuvo sužalotas, nežino, ar jis buvo blaivus, bet matė, kad gėrė alų.

Nukentėjusysis V. J. teisme parodė, kad ėjo iš namų į autobusų stotį, norėjo važiuoti pas tėvus. Jį palydėjo pažįstamas, nes buvo girtas. Turėjo butelį alaus. Pažįstamas autobusų stotyje jį paliko, už 10 min. turėjo atvažiuoti autobusas. Tas asmuo, kuris jį palydėjo, buvo iš jo bendrabučio. Autobuso laukė pačiame prekybos centre „Saulės miestas“. Prie jo priėjo 3 asmenys, pasisveikino, prisistatė, tik nepamena, kokiais vardais. Pasiūlė išgerti alų. Nuėjo į aikštelę. Jam paskambino mama, nes ji turėjo atvykti jo parsivežti. M. Č. atėmė telefoną, paprašius jį grąžinti, trenkė jam į nosį. Nugriuvo ant žemės. Tada iškraustė jo kišenes, spyrė. Ėjo į degalinę „Lukoil“ kviesti pagalbos. Nepažįsta nei vieno iš ten buvusių 3 asmenų. Kiti nebuvo aršūs, aršiausias buvo tik M. Č.. Kalbos apie Naujų metų šventimą nebuvo. Telefono kaltinamajam nedavė. Nematė, kur padėjo telefoną. Smūgis į veidą buvo po to, kai paėmė telefoną. Nukrito ant žemės. M. Č. jam spyrė. Kiti asmenys sakė M. Č. atiduoti telefoną, nes bus problemų. Kiti asmenys stovėjo 1 metro atstumu. Nematė, kad jie naudotų smurtą. Kai atsimerkė, M. Č. buvo šalia. Vieną kartą trenkė jam į veidą, kiek kartų spyrė, nežino. Paėmė raktus, piniginę, telefoną. Daiktus paėmė M. Č., jis matė, nes kaltinamasis šalia buvo vienas. Piniginėje buvo banko kortelė, du darbo pažymėjimai, 5 Eur, prekybos centro „Rimi“ nuolaidų kortelė. Labai sužalotas nebuvo, iš nosies bėgo kraujas. Degalinėje iškvietė greitąją pagalbą. Jis atsitrenkė į automobilį, tai vairuotojas padėjo nueiti iki degalinės. To žmogaus nei vardo, nei pavardės nežino. Susitikti su M. Č. nesitarė. Reikalavo, kad grąžintų telefoną, bet nesutiko. Jis jam trenkė, po to spyrė. Pagalbos nešaukė. Nematė, kaip jie pasišalino, nes pats nuėjo kviesti pagalbą. Jau buvo sutemę, apie 19 val. Ta aikštelė apšviesta nebuvo. Sąmonės praradęs nebuvo. Kai nuėjo į degalinę, pagalbą iškvietė degalinės darbuotojas. Pirma atvyko greitoji, po to policija. Asmuo, kuris palydėjo iki degalinės, nieko nematė. Telefone buvo SIM kortelė ir atminties kortelė. Kaltinamąjį atpažino iš veido, nors anksčiau nebuvo jo matęs. S. nepažįsta. Tik į jo telefoną buvo įvestas jos telefono numeris. Anksčiau draugavo su S. iš Kuršėnų. Praeivių aplink nebuvo. Praeiviai buvo tik stotelėje. S. tuo metu pro šalį nepraėjo. Jokia kita bendra pažįstama taip pat nepraėjo.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Naujų metų išvakarėse atėjo į darbą, po 19 val. įvedė į degalinę sumuštą žmogų. Sakė, kad rado gulintį šalia kolonėlės, liepė kviesti greitąją. Atrodė, kaip suspardytas. Atvyko medikai ir jį išsivežė. Asmens klausė, kas sumušė, bet nežinojo, sakė, kad atėmė raktus, telefoną, piniginę. Nepamena, kiek sakė buvo asmenų. Atvedęs asmuo sakė, kad labai skuba, medikų nelaukė, nes vyko į svečius, paliko sumuštą asmenį. Nukentėjusysis vos pastovėjo, atsirėmė į šaldiklį. Buvo atsisėdęs ant grindų, ji toliau dirbo. Į pagalbines patalpas nevedė, nes dirbo. Nukentėjusysis yra tas sumuštas asmuo. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju daug nekalbėjo, dirbo, buvo žmonių. Medikai atvyko po 15-20 min. Pareigūnų nekvietė, gal juos iškvietė medikai. Po to atvyko ir policija. Nežino, kiek pareigūnų atvyko. Sužalota buvo galva, matėsi mėlynės, kraujas. Kūno nematė, buvo su striuke. Primuštas buvo stipriai. Sužalojimai buvo veido srityje. Sužalota galva, uždaužta akis, nepamena, daug laiko praėjo. Sakė, kad jam labai blogai, todėl liepė kentėti. Nežino, ar asmuo buvo blaivus. Gal buvo strese nuo sudaužymo. Sakė, kad primušė ir apiplėšė. Sakė pavogė telefoną, piniginę, raktus, jei gerai pamena. Kvietė tik greitąją, policijos nekvietė. Policija atvyko po greitosios. Greitoji išsivežė nukentėjusįjį, policiją matė prie greitosios. Gal policija atvyko netyčia. Jos niekas neapklausinėjo, su ja nebendravo. Greitosios mašinoje šiek tiek aptvarkė asmenį ir išsivežė. Pavogtus daiktus įvardino aiškiai, nesuprato, kad asmuo girtas, manė, kad kitoks nuo sumušimo. Gal atvedęs asmuo, važiuodamas pro šalį, pamatė gulintį žmogų. Sakė labai skuba ir išlėkė. Nukentėjusysis neaiškino, kurioje vietoje buvo sumuštas. Nesakė, prieš kiek laiko jį sumušė, kraujas buvo šviežias, matėsi kraujosruvos, jos buvo ne kelių dienų senumo. Nugriuvus taip nesusižalojama. Gali kaktą užsigauti, bet buvo sumuštas labiau. Matėsi, kad primuštas.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Nukentėjusįjį pamena. Pernai, 2015-12-31 vakare, buvo gautas pranešimas, kad „Lukoil“ degalinėje atėjo asmuo, kuris nukentėjo. Nuvyko į degalinę. Buvo nukentėjusysis. Lyg buvo ir greitoji, ar jį vežė, ar vietoje apžiūrėjo, nepamena. Buvo įvykdytas plėšimas, sumuštas ir atimti kažkokie daiktai. Nepamena, ar buvo sumušimo žymių, jei kvietė greitąją, tai buvo. Nežino, ar jie kvietė greitąją. Policiją kvietė degalinės darbuotoja. Nepamena, kas buvo pagrobta. Ką kalbėjo nukentėjusysis, nepamena. Tarnybinį pranešimą rašė jis. Tuo metu gerai prisiminė, galima juo vadovautis, remtis. Užpuolusių asmenų ieškojo, tačiau nebuvo nurodyta įtariamųjų požymių. Kur buvo sužalotas nukentėjusysis, nepamena.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad nelabai žino, kodėl yra kviečiamas. Asmenys nematyti. Dirba operatyvinėje grupėje, nežino, ar tą dieną išskirtinai kur nors vyko, vyksta daug kur. Nežino, ar vyko į degalinę. Tvirtina tarnybinį pranešimą. Jį rašė savo vadovui. Į įvykį pirmiausia važiuoja patruliai, po to tik vyksta jie. Kraujavimų nepamena. Tarnybiniame pranešime aplinkybes nurodė remdamasis BPC informacija, gal patrulių pranešimu, tiksliai nepamena. Jis nukentėjusįjį pamatė vėliau. Turėjo su juo bendrauti, bet nepamena. Gal komisariate bendravo, ne prie degalinės. Galėjo bendrauti tą patį vakarą. Nepamena, ar jis vyko pirma į ligoninę, ar pirma vyko į komisariatą. Priklausomai nuo jo sveikatos būklės. Neprisimena šio įvykio. Lyg buvo neblaivus, negalėjo paaiškinti, kas nutiko, gal buvo stresinės būsenos. Ir neblaivumas ir stresinė situacija galėjo įtakoti nerišlų bendravimą. Buvo sumušta lygtais galva. Dar kažką gal pavogė, tiksliai bijo pasakyti. Nepamena, ar sakė, kas jį sumušė. Galima vadovautis tarnybiniu pranešimu.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2016-01-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, adresu (duomenys neskelbtini) pastatu, įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (6-13 b. l.).

2016-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. J. atpažino foto nuotraukoje Nr. 4 vyriškį, kuris 2015-12-31 apie 18.30 val. prie (duomenys neskelbtini), jį sumušė ir iš rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną, iš kelnių kišenės ištraukė piniginę, iš striukės kišenės ištraukė buto raktus. V. J. jį apiplėšusį vyriškį atpažino iš bendrų veido bruožų, tačiau vyriškis įvykio metu buvo su kepure, todėl rando galėjo nepastebėti (21-26 b. l.).

2015-12-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-31 apie 19.16 val. V. J. atėjo į „Lukoil“ degalinę ir teigė, jog jį užpuolė 5 vyrai, atėmė telefoną ir dokumentus. V. J. nesmarkiai kraujavo ir buvo neblaivus. Apie plėšikų pasišalinimo vietą negalėjo pasakyti (28-29 b. l.)

Specialisto išvadoje Nr. G 12/2016(04) nurodoma, kad atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą po įvykio V. J. kūne sužalojimų nėra. V. J. buvo apžiūrėtas ir 2015-12-31 atvykusių medikų (31 b. l.).

2016-01-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „Grifs AG“ Šiaulių padalinio darbuotojas N. P. pateikė kompaktinę plokštelę CD su vaizdo įrašu prie „Saulės miesto“ į Tilžės ir Gumbinės gatvių puses 2015-12-31 dienai (33-35 b. l.).

2016-01-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, reikšmingos informacijos neužfiksuota, tačiau matosi, kaip būrys vyriškių praeina pro visą autobusų stoties teritoriją, kurių tarpe save atpažino V. J. (36-38 b. l.).

2016-03-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, jog nukentėjusiajam priklausantis telefono numeris, t.y. SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), iki 2015-12-31, 18.34 val., o nuo 2015-12-31 22.18 val. į šį nukentėjusiojo V. J. telefono aparatą dėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuri naudota iki 2016-01-03, 12.54 val. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išeinančių ir įeinančių skambučių bei SMS pranešimų analizę, nustatyta, kad iš telefono numerio buvo bendrauta su asmenimis, kurių telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pabendravus su asmenimis, t.y. su A. Č., jis nurodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo sūnui M. Č., o G. R. nurodė, kad aukščiau minėtu telefonu naudojasi jo pažįstamas M. Č. (51-54, 57 b. l.).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis iš dalies pripažino įvykdęs plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, paaiškindamas, kad nukentėjusiajam kažkas paskambino, todėl davė jam pakalbėti, nukentėjęs jam pasakė eiti kalbėti prie prekybos centro „Saulės miestas“, dėl telefono, kad jį nusinešė, pripažįsta, bet smurto nebuvo, nesutinka ir dėl raktų bei piniginės, nes jų neėmė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius jo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teisme neginčijamai nustatyta, kad M. Č. 2015-12-31 buvo įvykio vietoje, Šiauliuose, ties Tilžės g. 110A pastatu, tokių aplinkybių neginčijo ir jis pats. Aiškinantis įvykio aplinkybes, ar M. Č. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jam būnant prekybos centre „Saulės miestas“, prie jo priėjo 3 asmenys, pasisveikino, prisistatė, tik nepamena, kokiais vardais, pasiūlė išgerti jo turėtą alų, todėl visi nuėjo į aikštelę, tuo metu jam paskambino mama, nes ji turėjo atvykti jo parsivežti, M. Č. atėmė jo telefoną, paprašius jį grąžinti, trenkė jam į nosį, nuo ko jis nugriuvo ant žemės, tada iškraustė jo kišenes, spyrė, vėliau ėjo į degalinę „Lukoil“ kviesti pagalbos. Nukentėjęs asmuo taip pat tvirtino, kad telefono kaltinamajam jis nedavė. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, byloje nenustatytas nukentėjusiojo siekis melagingai apkaltinti M. Č. nusikaltimo darymu, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, viso tyrimo metu V. J. buvo nuoseklus ir analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, t.y. analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2016-01-04 V. J. rašytame protokole-pareiškime, ir ikiteisminio tyrimo metu jo duotuose parodymuose. Kai tuo tarpu kaltinamasis viso tyrimo metu nebuvo nuoseklus, iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų paaiškinimų matyti, jog M. Č. buvo pripažinęs savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tuo tarpu teismo posėdžio metu asmuo jau neigė įvykdęs plėšimą, kas taip pat neleidžia tikėti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. J. patvirtino, jog Naujų metų išvakarėse po 19 val. į jos darbo vietą, į degalinę atvedė sumuštą žmogų, t.y. nukentėjusįjį, asmens klausė, kas sumušė, bet nukentėjęs nežinojo, sakė, kad jį apiplėšė ir atėmė raktus, telefoną, piniginę, atrodė, kaip suspardytas, buvo sužalota galva, matėsi mėlynės, kraujas, sužalojimai buvo veido srityje, kraujas buvo šviežias, matėsi kraujosruvos, jos buvo ne kelių dienų senumo, todėl ji kvietė medikus, atvyko ir policija. Liudytojas A. S. taip pat teisme tvirtino, kad pernai, 2015-12-31 vakare, buvo gautas pranešimas, jog į „Lukoil“ degalinę atėjo asmuo, kuris nukentėjo, nuvyko į degalinę, ten buvo nukentėjusysis, kuris sakė, kad buvo įvykdytas plėšimas, sumuštas ir atimti kažkokie daiktai. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi.

Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu iš nukentėjusiojo V. J. buvo pagrobtas svetimas turtas - mobilaus ryšio telefonas NOKIA su sim kortele ir atminties kortele, piniginė, su joje buvusiais 5 eurais, dokumentais ir banko kortele, bei buto raktai. Byloje esanti pagrobto telefono kontrolės duomenų analizė rodo, kad į šį nukentėjusiojo V. J. pagrobtą telefono aparatą po įvykio buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi būtent kaltinamasis M. Č.. Kas taip pat patvirtina, jog būtent kaltinamasis užvaldė iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną. Sprendžiant klausimą dėl kitų daiktų pagrobimo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu nukentėjęs patvirtino, kad po M. Č. suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, tuo metu kiti asmenys stovėjo 1 metro atstumu, kai atsimerkė, M. Č. buvo šalia, daiktus paėmė M. Č., jis matė, nes kaltinamasis šalia buvo vienas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, todėl laikytina, kad nusikalstama veika yra baigta. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog kaltinamojo M. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. Č. nurodė, kad įvykio metu jis buvo vienas. Nukentėjusysis V. J. teismui tvirtino, kad prie jo priėjo 3 asmenys, pasisveikino, prisistatė, tik nepamena, kokiais vardais, pasiūlė išgerti alų, nuėjo į aikštelę, M. Č. atėmė telefoną, paprašius jį grąžinti, trenkė jam į nosį, nugriuvus ant žemės, iškraustė jo kišenes, spyrė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė pats nukentėjusysis, kiti asmenys stovėjo 1 metro atstumu nuo jo, nematė, kad jie naudotų smurtą, imtų daiktus, taip pat nematė, kaip jie pasišalino, nes pats nuėjo kviesti pagalbą. Be to, kaip teigė V. J., kiti asmenys sakė M. Č. atiduoti telefoną, nes bus problemų. Esant tokioms aplinkybėms, byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų apie tai, kad M. Č. veikė kartu būtent su dar dviem asmenimis, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. Č. pagrobė svetimą turtą veikdamas su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Šis kaltinimo susiaurinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Kaltinamasis M. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Teisme M. Č. neprisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis M. Č. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (82-91 b. l.), baustas administracine tvarka (92-95 b. l.), nedirbantis (96 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (97 b. l.). Įvertindamas šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. Č. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. Č. buvo skirta gynėja advokatė S. Š.. Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už M. Č. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 115,80 Eur. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – 3 vnt. kompaktinių plokštelių, mobilaus ryšio telefono išklotinės, įdėti į voką Nr. 1 ir esantys prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Č. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – 3 vnt. kompaktinių plokštelių, mobilaus ryšio telefono išklotines, įdėtus į voką Nr. 1 ir esančius prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.