Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 18 d. gautas nuteistojo V. S. prašymas, kuriuo prašo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. prašymas tenkinamas iš dalies

4. Baudžiamasis įstatymas numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta BPK 362¹ straipsnyje. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. S., atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtą bausmę.

7. Nors 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tačiau pažymėtina, kad dalis pakeitimų neturi įtakos V. S. teisinei padėčiai. 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 19686) išties buvo pakeisti BK 129 ir 138 straipsniai. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnis nebuvo keičiamas, keitėsi tik šios straipsnio 2 dalies 13 punktas, jis papildytas nauju požymiu, tačiau šiuo atveju V. S. atveju jis nėra aktualus. BK 138 straipsnio 1 dalis apskritai nebuvo keičiama, keitėsi tik šios straipsnio 2 dalies 13 punktas, kuris šiuo atveju V. S. atveju taip pat nėra aktualus.

8. Vis dėlto, įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai sudaro pagrindą plačiau pasisakyti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo V. S. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, galimo perkvalifikavimo. Tuo metu galiojusi BK 214 straipsnio 1 dalis nustatė, kad atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., t. y. galiojusi veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu). Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas laikomas švelnesniu ar nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu, kadangi straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė (naujai numatyta laisvės apribojimo bausmė). Dėl šios priežasties V. S. nusikalstama veika Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuotina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

9. Sprendžiant klausimą dėl V. S. paskirtos bausmės peržiūrėjimo, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, parinkdamas bausmės rūšį V. S., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, t. y. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai) bei nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, V. S. praeityje teistas 10 kartų, nusikalstamas veikas baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-988/2019 padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, todėl pripažintinas recidyvistu. Be kita ko, teismas įvertino ir tai, kad V. S. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daugybę kartų baustas administracine tvarka, iki suėmimo niekur nedirbo, yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, tačiau nenustatyta, kad būtų jais rūpinęsis, todėl padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti, V. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė artimus minėtų bausmių vidurkiams. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. S. paskirta galutinė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė atitinka jo asmens ir nusikaltimo pavojingumą, o vien tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 214 straipsnio 1 dalies redakciją papildė nauja laisvės apribojimo bausme, savaime nesudaro pagrindo mažinti nuteistajam paskirtą bausmę ar skirti švelnesnę jos rūšį. Taigi, nors aptariama nuteistojo V. S. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 214 straipsnio 1 dalį, visgi atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus nuteistojo veiką, už šios veikos padarymą jam skirtinos bausmės rūšis ir dydis nustatytinas analogiškas, galutinė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nesikeičia. Šiuo atveju nėra aktualūs BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai, kadangi šie straipsniai tik pasipildė atitinkamai 11 ir 6 dalimis, nustatančiomis taisykles, susijusias su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. S. prašymas tenkinamas iš dalies ir nuteistojo padaryta nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), perkvalifikuotina į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), už šią veiką paskirtą bausmę paliekant nepakeistą. Taip pat nėra pagrindo keisti galutinės subendrintos V. S. paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) prašymą tenkinti iš dalies.

V. S. padarytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos bausmės nekeisti, naujos subendrintos bausmės nenustatyti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.