- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1170-560/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų (įkeisto turto savininkų) D. K. ir O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
D. K., užtikrindamas iki 2032 m. balandžio 17 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01 120070013386, 2007-05-24 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. K. ir O. K..
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė - 2007 m. balandžio 18 d. kredito sutartis Nr. 1560718070736-04 su esamais ir būsimais jos pakeitimais bei papildymais, - yra nevykdoma. Sutartis nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-07 nutartimi Nr. 6981/2011 areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. K. ir O. K., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Teismas išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) D. K. ir įkeisto daikto savininkę O. K., kad negrąžinus skolos, t. y. 1 001 515,21 Lt negrąžinto kredito, 39 580,53 Lt palūkanų, 7 441,09 Lt delspinigių, iš viso: 1 048 536,83 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Taip pat teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.
Teismas nurodė, kad skolininkui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei tinkamai apie tai pranešė skolininkui. Kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas areštavo įkeistą turtą ir įspėjo turto savininkus, kad jiems nesumokėjus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Įkeisto turto savininkai D. K. ir O. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodė, kad priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai yra skuboti. Skolininkas D. K. turėjo finansinių sunkumų, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis yra pasitaisiusi ir jis ketina toliau vykdyti bankui savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Nurodė, kad bankas D. K. raštu neinformavo apie sutarties nutraukimą ir nepareikalavo išmokėto kredito sumos grąžinimo, todėl skolininkas nežinojo apie atsiradusią prievolę grąžinti visą paskolos sumą anksčiau termino. Tai pat atskirajame skunde teigiama, jog kreditorius nesiėmė kitų galimų priemonių skolai atgauti – nesprendė su skolininku skolos grąžinimo atidėjimo klausimo, nesvarstė naujų skolos grąžinimo terminų ir pan., kas rodo, kad priverstinis skolos išieškojimas yra skubotas, todėl tokie veiksmai turi būti nutraukti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 2011-09-02 bankas raštu informavo D. K. ir O, Katilienę, kad kredito sutartis yra nutraukta ir nustatė 30 dienų terminą skolai grąžinti. Kredito sutarties nutraukimo faktas yra pripažintas 2010-11-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad skolininkas D. K., užtikrindamas iki 2032 m. balandžio 17 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01 120070013386, 2007-05-24 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. K. ir O. K.. Pagal paskolos sutartį skolininkas privalėjo grąžinti suteiktą kreditą, mokant kasmėnesines periodines įmokas. Kreditorius nurodė, jog klientui nevykdant įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal kredito sutartį, 2009-10-05 skolininkui buvo išsiųstas registruotas pranešimas Nr. 05.08.02-6342, kad šis sumokėtų visą pradelstą skolos dalį bei priklausančias mokėti palūkanas ir delspinigius (viso 54 648,82 Lt) iki 2009-10-23, priešingu atveju sutartis bus nutraukta 2009-10-26. Be to, kreditorius AB SEB bankas 2011-09-02 raštu Nr. 01.10.02-5949 „Dėl skolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimo“ informavo įkeisto turto savininkus, jog skolininkui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų bei per nustatytą terminą nepadengus susidariusio įsiskolinimo, 2009-10-26 AB SEB bankas vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, bei įspėjo, kad jei per 30 d. nuo šio pranešimo gavimo nebus padengtas visas įsiskolinimas, AB SEB bankas kreipsis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau įsiskolinimas per nustatytą terminą nebuvo padengtas. Skolą AB SEB bankui sudaro – 1 001 515,21 Lt negrąžintos paskolos, 39 580,53 Lt palūkanų, 7 441,09 Lt delspinigių.
Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). CPK 558 str. numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu, pateikiant CPK 558 str. 1 d. numatytą pareiškimą dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, kuris sudaro prielaidas įkeistą turtą areštuoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. Minėtoje teisės normoje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir/ar įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t.y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises, jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkas negrąžina skolos.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Kaip minėta, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos specialia, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, kuri suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos procedūrų taikymui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Tai ne kartą yra pabrėžęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Todėl teismas pasisako tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad skolininkas D. K. turėjo laikinų finansinių sunkumų, o dabartinė jo finansinė padėtis pagerėjusi, dėl ko jis gali vykdyti savo įsipareigojimus bankui, kad bankas nesprendė su skolininku skolos grąžinimo atidėjimo klausimo, nesvarstė naujų skolos grąžinimo terminų, yra nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu. Be to, šie apeliantų teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors procesinis įstatymas įpareigoja šalis pagrįsti savo argumentus (LR CPK 178 str.).
Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog kreditorius skolininko D. K. neinformavo apie sutarties nutraukimą ir nepareikalavo išmokėtos kredito sumos grąžinimo. Iš bylos duomenų seka, jog kredito gavėjui tinkamai nevykdant kredito sutarties sąlygų (D. K. vėlavo grąžinti kreditą dalinių grąžinimų terminais), bankas, vadovaudamasis kredito sutarties bendrosios dalies 5.2. punkto nuostatomis, 2009-10-05 skolininkui išsiuntė raštą Nr. 05.08.02-6342 „Dėl kredito sutarties Nr. 1560718070736-04 nutraukimo“, kuriame nurodė, kad nepašalinus kredito sutarties pažeidimo bus vienašališkai 2009-10-26 nutraukta kredito sutartis. Šis raštas skolininkui įteiktas 2009-10-17. Be to, bankas 2011-09-02 raštu Nr. 01.10.02-5949 „Dėl skolos pagal kredito sutartį grąžinimo“ pakartotinai įkeisto turto savininkus informavo, jog, skolininkui D. K. tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, kredito sutartis 2009-10-26 buvo nutraukta, bei pareikalavo iki 2011-10-08 padengti įsiskolinimą. Šis raštas O. K. ir D. K. buvo įteiktas 2011-09-07. Taip pat, byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2010-11-17 nutartis, kuria buvo atmestas D. K. ir O. K. atskirasis skundas bei pripažintas kredito sutarties nutraukimo faktas. Taigi, priešingi apeliantų teiginiai, jog skolininkui D. K. nebuvo žinoma apie sutarties nutraukimą bei atsiradusią prievolę grąžinti visą paskolos sumą anksčiau termino, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skolininkų (įkeisto turto savininkų) D. K. ir O. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.