Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) pilietybės, gyvenamoji vieta iki bausmės atlikimo – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitas nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (šiuo metu suimta kitame ikiteisminiame tyrime ir laikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime), netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi paleista lygtinai iš pataisos namų.

Kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į patalpą, o būtent:

ji 2022 m. lapkričio 23 d., apie 17.26 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centre „IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsibrovusi pro neužrakintas, praviras duris į apsaugos darbuotojų posto patalpas, nuo stalo pagrobė N. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, 154,25 Eur vertės, su beverčiu permatomu dėklu, kuriame buvo įdėti 50 Eur grynais, „SEB bankas“ mokėjimo kortelė ir asmens tapatybės kortelė (neturinčios materialinės vertės), tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai N. S. priklausantį 204,25 Eur vertės turtą ir padarė jai 204,25 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamoji S. B. nurodė, jog kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. būdama kaltinime nurodytoje parduotuvėje, pamatė praviras apsaugos posto duris, ant stalo buvo telefonas, ji jį pavogė ir pasišalino. Telefono dėkle buvo kortelės ir 50 Eur, ji pinigus pasiliko, o telefoną ir korteles išmėtė. Pinigus, kurie buvo telefono dėkle, išleido narkotikams, nes tuo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja S. B. nurodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta iš dalies. 2022 m. lapkričio 23 d., apie 17 val., atėjo į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai reikėjo pinigų, todėl sugalvojo kažką pavogti. Kaip tik pamatė, kad apsaugos darbuotojų kambario durys yra atidarytos, o apsaugos darbuotoja kažkur išbėgo, pamatė ant stalo gulintį telefoną, todėl paėmė jį ir greitai išėjo. Vagystę vykdė viena. Kai vogė telefoną, nematė, kad ten buvo banko kortelė, 50 Eur ten nebuvo, minėta kortele nesinaudojo, iškart ją išmetė, nes nežinojo pin kodo, nežino, ar ji buvo bekontaktė, išmetė kortelę stoties rajone, tikslios vietos nepamena, telefoną po to išmetė, kur – neatsimena. Papildomai apklausta nurodė, jog neatsimena, ar pavogto telefono dėkle buvo asmens tapatybės kortelė. Vartoja narkotikus. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 100, 106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdint ir dirbant apsaugos poste, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad „IKI“ parduotuvėje yra apsivogęs asmuo, kuris bando pasišalinti iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekės, todėl ji išėjo iš apsaugos posto ir nusivijo minėtą asmenį, o grįžusi į apsaugos postą, pastebėjo, kad nuo stalo dingo jai priklausantis telefonas „Samsung Galaxy“, kuris buvo įdėtas į dėklą. Peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo, kad prie apsaugos darbuotojų posto durų, kurios buvo atidarytos, buvo priėjusi moteris, kuri pažvelgė pro atidarytas duris, pamačiusi, kad ten nieko nėra, žiūrėdama į telefoną, ištiesė ranką ir, pasiėmusi telefoną, pabėgo. Telefoną vertina 150 Eur, telefono dėklas buvo bevertis, tačiau jo viduje buvo „SEB bankas“ kortelė, kurią vertina 10 Eur ir kuri priklauso jai, bei jai priklausanti asmens tapatybės kortelė, kurią taip pat vertina 10 Eur, ir 50 Eur grynaisiais pinigais. Ji patyrė 220 Eur turtinę žalą (b. l. 11).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. nurodė, kad kitą dieną po vagystės, jai išėjus į lauką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie parduotuvės „IKI“ (ši vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima), prie jos priėjo jai nepažįstamas vyras, kuris padavė jai jos pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A12“. Vyras pasakė, kad šį telefoną rado netoli minėtos parduotuvės. Vyras paaiškino, kad atnešė telefoną jai, nes ant telefono ekrano buvo pavaizduota jos nuotrauka. Taip pat papildomai gali pasakyti, kad savo mobiliojo ryšio telefoną vertina pagal dokumentuose nurodytą jo kainą, t. y. 154 Eur. Pavogto mobiliojo ryšio telefono dėklas buvo permatomas. Jos nuomone, asmuo, pavogęs mobiliojo ryšio telefoną, galėjo per permatomą dėklą matyti, kad jame yra pinigai, banko kortelės ir asmens tapatybės bei kitos kortelės. Apsaugos kambarys yra akivaizdžiai atskirtas nuo parduotuvės. Prieš vagystę ji, dirbdama parduotuvėje apsaugos darbuotoja, pastebėjo, kad parduotuvės salėje vykdoma vagystė, todėl greitai išbėgo iš apsaugos posto bei neuždarė ir neužrakino apsaugos kambario durų (paliko jas atviras). Telefono dėkle buvo „SEB bankas“ kortelė, kortelė buvo bekontaktė, tačiau ja pasinaudota nebuvo. Ji, peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pamatė, kad telefoną pavogė jai iš matymo matyta romų tautybės moteris (b. l. 22-23).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. nurodė, kad telefonas gulėjo ekranu į viršų, minėti daiktai buvo įdėti iš nugarinės pusės, todėl įtariamoji negalėjo matyti, kad telefono dėkle yra minėti daiktai. Iš jai pateiktų nuotraukų atpažino įtariamąją, nes ši yra dažna parduotuvės lankytoja. Minėta moteris yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Nori paminėti, kad prieš skambinant policijai, ji paskambino į „SEB banką“, užblokavo savo kortelę. Telefonas jai grąžintas, nesugadintas, toliau jį naudoja. Dėl telefono vagystės jai žala nepadaryta. Iš jos pavogti 50 Eur, bet pretenzijų neturi, minėtoje byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34-35).

Iš 2022 m. lapkričio 29 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji N. S. iš jai buvo parodytų 6 moteriškos lyties asmenų nuotraukų ji atpažino S. B., kaip asmenį galimai 2022 m. lapkričio 23 d. parduotuvėje „Iki“ iš apsaugos posto pavogusį jai (nukentėjusiajai) priklausantį mobilaus ryšio telefoną su jo dėkle buvusiomis kortelėmis ir pinigais (b. l. 26-32).

Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 23 d., apie 17.29 val., Bendrajame pagalbos centre gautas N. S. pranešimas apie tai, kad iš parduotuvės apsaugos posto pavogtas mobiliojo ryšio telefonas (b. l. 9).

Iš 2022 m. lapkričio 23 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedais nustatyta, kad buvo atlikta ir įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūra. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 10-17).

Iš 2022 m. lapkričio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas parduotuvės „Iki“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos ir išėjimas iš parduotuvės bei apsaugos posto patalpos. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (b. l. 41-43).

Iš nukentėjusiosios pateiktų Mobili linija, UAB dokumentų nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A12“ vertė – 154,25 Eur (b. l. 62-63).

Iš 2022 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas N. S. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“, kuris buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 8 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 65-67, 68-73). Po apžiūros telefonas grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas yra slaptas ar atviras patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įveikiant kliūtis arba be jų, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti.

Kaltinamoji, apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino pilnai, paaiškindama, jog užėjusi į parduotuvę „Iki“, pamatė, kad apsaugos patalpos durys buvo atidarytos, patalpoje buvo telefonas, ji paėmė telefoną ir pasišalino, telefono dėkle buvo kortelės bei grynieji pinigai, kuriuos ji pasiliko, o visa kita, taip pat ir telefoną – išmetė. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. nurodė, jog peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus, pamatė, jog jai išbėgus iš apsaugos darbuotojų patalpos, į patalpą užėjo jai iš matymo žinoma romų tautybės moteris ir paėmė nuo stalo jai (N. S.) priklausantį telefoną, kurio dėkle buvo 50 Eur grynaisiais, asmens tapatybės bei bankinė kortelės; tokius N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip S. B. paima telefoną iš apsaugos darbuotojų patalpos, iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog nukentėjusioji iš jai parodytų nuotraukų atpažino, jog jai priklausantį telefoną pagrobė būtent S. B. Šių byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajai S. B. pareikštus kaltinimus, t. y. kad ji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įsibrovusi į patalpą, t. y. į apsaugos darbuotojų postą, į kurį patekti ji neturėjo teisės, pagrobė nukentėjusiajai N. S. priklausantį 204,25 Eur vertės kaltinime nurodytą turtą. Aptariama nusikalstama veika baigta, teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių

Teismas, skirdamas kaltinamajai S. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją (kaltinamoji padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimą darė veikdama tiesiogine tyčia), taip pat į tai, jog nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, kaltinamosios asmenybę – praeityje teista du kartus, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (b. l. 118-122), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 133-134), paskirtų baudų nemoka, kas teismui leidžia spręsti, jog kaltinamoji nėra linkusi savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, o kartu nėra linkusi pateisinti jai anksčiau teismo, pritarusio lygtinio paleidimo taikymui, parodyto pasitikėjimo. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi švelnesnėmis BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis šiuo atveju bausmės tikslai pasiekti nebus. Įvertinus padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, S. B. skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, artimesnis sankcijos minimaliai ribai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka S. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. B. buvo nuteista ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuriuo S. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi S. B. lygtinai paleista iš pataisos namų (neatliktos bausmės dalis - 2 metai 5 mėnesiai 1 diena). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie pagal pastarąjį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, atsižvelgiant į tai, jog ji yra suimta kitame ikiteisminiame tyrime – kardomosios priemonės neskirtinos ir po nuosprendžio paskelbimo.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 20 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios S. B. priteistinos 153,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Danutės Rūtos Paltarokaitės darbo užmokestis. 2023 m. vasario 27 d. nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje S. B. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį – kaltinamoji šiuo metu yra suimta, iki suėmimo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją S. B., iš kaltinamosios neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (voke, prisegtame prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, S. B. paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jai paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti S. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 1 (vienai) dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo pradžios.

S. B. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską su vaizdo įrašu voke, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo– netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.