Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemira“ (toliau – atsakovė) 3559,24 Eur dienpinigių, 4201,66 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 8195,88 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaitymą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pradiniu 2020 m. birželio 3d. ieškiniu ieškovas reikalavo iš atsakovės, pas kurią pagal 2019 m. birželio 7 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. sausio 13 d. staliaus padėjėjo pareigose už 5,74 Eur valandinį atlygį, preliminarios 2165 Eur dienpinigių skolos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio netesybų už uždelstus atsiskaityti mėnesius.

1.2. Dėl minėtų reikalavimų ieškovas 2020 m. balandžio 24 d. buvo kreipęsis į Kauno darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo skundą dėl praleisto termino. Šį sprendimą ieškovas gavo 2020 m. birželio 2 d.

1.3. Nurodė, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą jam nesumokėjo dienpinigių, kurių sumą atsakovė darbo ginčų komisijai nurodė esant 2165 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovės dienpinigių įsiskolinimas turėtų būti didesnis, kadangi atleidimo dieną atsakovės buhalterė jam nurodė dienpinigių įsiskolinimą esant 2873 Eur. Todėl ieškovas prašė teismo patikrinti atsakovės darbo laiko apskaitos ir atsiskaitymo duomenis.

1.4. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d. sumokėjo ieškovui 2165 Eur bei pateikė duomenis apie ieškovo darbo laiką, jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei jo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Susipažinus su atsakovės pateiktais duomenimis ieškovui kilo abejonių dėl jų teisingumo, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovės darbų vadovą S. G., atsakingą už ieškovo darbo laiko apskaitą komandiruočių Švedijoje metu, dėl S. G. atsakovei teiktų ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie pateikti ir teismui. Iš šių žiniaraščių matyti, kad atsakovė teismui pateiktus ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra suklastojusi, juose nurodytas ne visas išdirbtas darbo laikas ir netgi ne visi darbo komandiruotėse laikotarpiai. Todėl ieškovui atsakovė yra neišmokėjusi daugiau dienpinigių, negu jis buvo nurodęs pradiniame ieškinyje, o taip pat neapskaičiavusi ir neišmokėjusi darbo užmokesčio bei neteisingai apskaičiavusi vidutinį mėnesinį darbo užmokestį reikalavimui dėl uždelsto atsiskaitymo spręsti.

1.5. Minėti S. G. duomenys, priešingai negu nurodo atsakovė, yra patikimi, juos patvirtina ir kiti įrodymai - ieškovo banko sąskaitos išklotinės komandiruočių laikotarpiu, patvirtinančios, kad ieškovas tuo metu buvo Švedijoje. Taip pat vykimo į komandiruotes bilietai, už kuriuos mokėjo atsakovė. Pažymėjo, kad S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo jo siunčiami atsakovei elektroniniu paštu, atsakovė neprieštaravo viršvalandiniam ar darbui poilsio dienomis, o tai įrodo, kad ieškovas viršvalandinius darbus dirbo su atsakovės žinia.

1.6. Užmokestis už ieškovo viršvalandinį ir darbą poilsio dienomis apskaičiuotinas vadovaujantis atitinkamai DK 144 str. 4 ir 1 dalimis.

1.7. Pasisakydamas dėl dienpinigių priteisimo ieškovas nurodė, kad pradėjo dirbti pas atsakovę 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. birželio 19 d. išvyko į pirmą komandiruotę Švedijoje ir ten dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. grįžo iš komandiruotės (vyko iš Stokholmo per Varšuvą atostogauti į Graikiją) Į antrą komandiruotę Švedijoje ieškovas vyko (grįžo) 2019 m. rugsėjo 9 d. tokiu pačiu maršrutu ir komandiruotėje buvo iki 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. spalio 4 d. vyko iš komandiruotės į Lietuvą, atsakovė, kaip visada, apmokėjo kelionės išlaidas. Į trečiąją komandiruotę, ieškovas vyko 2019 m. lapkričio 13 d. ir grįžo 2019 m. gruodžio 23 d.

1.8. Taigi ieškovas pirmojoje komandiruotėje buvo 72 dienas , antrojoje – 26 dienas, trečiojoje – 43 dienas, viso 141 dieną. Vienos komandiruotės dienos atsakovės apskaičiuota dienpinigių tarifas – 65 Eur. Taigi viso atsakovė ieškovui turėjo apskaičiuoti ir sumokėti 9165 Eur. Tačiau atsakovė ieškovui sumokėjusi tik 5605,76 Eur (2019 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 1000 Eur + 2019 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 1940,76 Eur + 2019 m. gruodžio 24 d. sumokėjo 500 Eur + 2020 m. liepos 17 d. sumokėjo 2165 Eur). Taigi atsakovė yra vis dar skolinga ieškovui 3559,24 Eur dienpinigių.

1.9. 2021 liepos 21 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 01:26 min. iki 03:05min.; nuo 04:30 min iki 04:40 min.; nuo 05:20 min iki 05:35 min.) ieškovas ir ieškovo atstovas pareiškė šioje ieškinio dalyje iš dalies atsisakantis savo reikalavimų ir nurodė, kad teikiant patikslintą ieškinį neteisingai buvo apskaičiuotas dienų, dirbtų komandiruotėje skaičius, patikslino, kad pirmoje komandiruotėje ieškovas buvo 71 dieną, antroje – 25 dienas ir trečioje - 41 dieną, todėl ieškinio dalyje dėl 260 Eur ieškovas atsisako ir prašo priteisti iš atsakovės 3299,24 Eur nesumokėtų dienpinigių.

1.10. Ieškovas nurodė, kad komandiruočių metu tekdavo dirbti viršvalandžius, o taip pat ir poilsio dienomis. Šią aplinkybę patvirtina ir S. G. pildyti ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

1.11. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. birželį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 112 darbo valandų. Tuo tarpu iš darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 26 val. viršvalandžių ir 41,5 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio - 223,86 Eur (26 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 476,42 Eur (41,5 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 700,28 Eur.

1.12. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. liepą ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 183 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 40,5 val. viršvalandžių ir 34,5 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 348,70 Eur (40,5 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 396,06 Eur (34,50 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 744,76 Eur.

1.13. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. rugpjūtį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 167 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 75,5 val. viršvalandžių ir 32,5 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 650,05 Eur (75,5 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 373,10 Eur (32,50 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 1023,15 Eur.

1.14. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. rugsėjį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 168 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 28 val. viršvalandžių ir 24 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 241,08 Eur (28 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 275,52 Eur (24 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 516,60 Eur.

1.15. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. spalį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 179 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 9,5 val. viršvalandžių. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 81,79 Eur (9,5 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis.

1.16. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. lapkritį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 160 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 19,5 val. viršvalandžių ir 29,5 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 167,89 Eur (19,5 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 338,66 Eur (29,5 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 506,55 Eur.

1.17. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodį ieškovas viso dirbo ir ji jam apmokėjusi už 127 darbo valandas. Tuo tarpu iš jo darbo laiką apskaitą vykdžiusio S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas šį laikotarpį dar išdirbo 41 val. viršvalandžių ir 24 val. dirbo poilsio dienomis. Taigi ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 353,01 Eur (41 val. x 5,74 Eur/val. x 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 275,52 Eur (24 val. x 5,74 Eur/val. x 2) už darbą poilsio dienomis, viso 628,53 Eur.

1.18. Taigi laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. atsakovė neapskaičiavo ieškovui ir neišmokėjo už jo viršvalandinį darbą 2066,38 Eur, už darbą poilsio dienomis – 2135,28, viso 4201,66 Eur (prieš mokesčius, po mokesčių 2415,96 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

1.19. Nurodė, kad atsakovė, dėl netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo neteisingai apskaičiavo ir ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Turėtų būti laikoma, kad 2019 m. spalį ieškovo užmokestis turėjo būti 1109,25 Eur (priskaičiuoti 1027,46 Eur ir nepriskaičiuoti 81,79 Eur), lapkritį - 1424,95 Eur (918,40 Eur + nepriskaičiuoti 506,55 Eur) ir gruodį – 1495,27 Eur (priskaičiuoti 866,74 Eur ir nepriskaičiuoti 628,53 Eur). Neteisingai nurodyta ir ieškovo darbo dienų trukmė – spalio mėnesį ieškovas dirbo 23 dienas (kaip ir atsakovės nurodyta), tačiau lapkričio mėnesį ieškovas dirbo 24 dienas (atsakovė nurodė 20 dienų), gruodžio mėnesį ieškovas dirbo 19 dienų (atsakovės nurodyta 16 dienų). Taigi ieškovo dienos darbo užmokestis spalio mėnesį turėtų būti 48,22 Eur (1027,46 Eur / 23 d.), lapkričio – 59,37 Eur (1424,95 Eur / 24 d.), gruodį – 78,69 Eur (1495,27 Eur / 19 d.), bendras vidutinis – 62,09 Eur/d. ((48,22 Eur + 59,37 Eur +78,69 Eur) / 3). Vidutinis darbo dienų skaičius – 22 ((23 + 24 + 19)/3). Taigi vidutinis ieškovo mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių turėtų būti 1365,98 Eur (22 d. x 62,09 Eur/d.). Atskaičius mokesčius - 785,45 Eur.

1.20. Atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti iki darbo santykių pabaigos, t. y. jo atleidimo dieną, to nepadarius, ieškovui priteistinos iš atsakovo ir įstatymines netesybos– jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelstus atsiskaityti 6 mėnesius. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 8195,88 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos.

1.21. Atsiliepdama į ieškovo argumentus dėl netesybų atsakovė buvo nurodžiusi negalėjusi atsiskaityti dėl ieškovo kaltės, neva jis pageidavo gauti atsiskaitymą į olandišką banko sąskaitą. Tačiau ieškovas tokias aplinkybes neigia nurodydamas, jokio panašaus prašymo atsakovei niekada nėra teikęs. Ieškovas nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams jis nuolat prašė, o atsakovė vis žadėjo su juo atsiskaityti, kol galiausiai atsakovė užblokavo jo telefono numerį. Minėti atsakovės teiginiai ir nelogiški, nes darbo užmokestį ir už nepanaudotas atostogas iš atsakovės, kaip visada, gavo į atsakovei žinomą ieškovo banko sąskaitą. Kaip gavo ir atsakovės ir 2020 m. liepos 17 d. 2165 Eur mokėjimą.

1.22. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad ieškovo darbo sutartis baigėsi 2020 m. sausio 13 d., o atsakovė su juo nepilnai atsiskaitė 2020 m. liepos 17 d. , t. y. po 6 mėnesių. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovę įsidarbino tikslu išvykti į Švediją užsidirbti pinigų. Po įdarbinimo pora savaičių ieškovas padirbo sandėlyje Kaune, po to išvyko į Švediją. Patvirtino, kad įmonės vadovai Lietuvoje – A. L. ir T. R. savaitgaliais skambindavo vadovui Švedijoje S. G. ir nurodydavo savaitės darbų planus, o pastarasis organizuodavo tų darbų atlikimą Švedijoje. Kadangi namukai, kuriuos reikėdavo surinkti ar taisyti jų apgadinimus buvo įvairiose Švedijos vietose, tai kartais iki jų reikėdavo nuvažiuoti 400-900 km. Įsidarbindamas pas atsakovę ieškovas žinojo, kad reikės dirbti viršvalandžius, taip pat savaitgaliais, atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas pagal išdirbtas darbo valandas, o darbo sutartyje numatytas darbo laikas ir atlyginimas turėjo būti mokamas ieškovui dirbant Lietuvoje. Paaiškino, kad bilietą atostogoms nusipirko pats, sutarė su S. G., kad bilietą grįžimui iš atostogų taip pat nusipirks pats. Patvirtino, kad grįžęs iš atostogų dirbo Švedijoje iki spalio mėnesio pradžios. Atsakovė tvarkingai mokėjo atlyginimą, sulygtą darbo sutartyje, komandiruotpinigių nemokėjo visą vasarą, prieš grįžtant iš atostogų pervedė 1000 Eur komandiruotpinigių, po to prieš trečią komandiruotę sumokėjo komandiruotpinigių dalį už prieš tai buvusį laiką. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį kiekvieną dieną ėjo prašyti darbdavio, kad atsiskaitytų; po to išvažiavo į užsienį ir pradėjo rašyti sms prašydamas atsiskaityti. Patvirtino, kad niekada niekam nėra sakęs apie jokią banko sąskaitą Olandijoje, darbdavys žinojo į kokią sąskaitą pervesti jam pinigus, kai kantrybė baigėsi, ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbdavys niekada neduodavo atsiskaitymo lapelių, jis nėra matęs algalapių, ieškovas pasitikėjo įmonės buhalterija, todėl pats neskaičiavo kiek uždirbo. Taip pat nurodė, kad S. G. buvo vienintelis vadovas Švedijoje, jis visas darbuotojų darbo valandas surašydavo ir suvesdavo kiekvieną savaitgalį, parodydavo darbuotojams, o mėnesio gale žiniaraščius siųsdavo į Lietuvą. Taip pat paaiškino, kad grįžęs po antros komandiruotės ( spalio mėn.) paklausė darbdavių ar jam reikia pasirašyti popierius dėl atostogų, į ką jam buvo atsakyta, kad jei reikės – duos pasirašyti, bet taip niekas ir neprašė.