- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-789-813/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta laisvės atėmimo 17 metų bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 5 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 95-437 buvo nutarta nuteistajam M. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, pagal OASys metodiką nuo 41 balo bausmės atlikimo pradžioje sumažėjusi iki 34 balų. Komisija taip pat pažymėjo, kad M. Č. bausmės atlikimo metu 33 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistajam suteikta teisė gyventi bute, esančiame šalia atvirosios kolonijos su savo šeima, pažeidimų nefiksuota. Asmuo elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, siekia prasmingo užimtumo – bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą konstatavus, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad nuteistasis M. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešis tyčinius nusikaltimus, du kurių priskiriami prie sunkių, o vienas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas itin griežtomis drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus, naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo / turi problemų su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis M. Č. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, vadovavosi sena BVK 164 straipsnio 2 dalies redakcija. Nebuvo atsižvelgta į Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-517-966/2020, kur esant panašioms sąlygoms asmens atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 ir joje nurodytais principais.
5.2. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu galima lygtinio paleidimo taikymas. Pataisos namuose bausmę lengvosios grupės sąlygomis jis atlieka pakankamai ilgą laiką, yra daug kartų skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jis dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2 metus kitame mieste ir nekelia jokio pavojaus visuomenei. Lygtinis paleidimas pagerintų jo integraciją į visuomenę. Nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdis ir sunkumas, skundo autoriaus įsitikinimu, negali būti vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi tai jau įvertinta skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus. Šiuo atveju turi būti vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas tampa beprasmišku, kadangi praeities pakeisti neįmanoma. Skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, nors lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai integruoti nuteistąjį į visuomenę.
5.3. Skunde teigiama, kad atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Č. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. Č. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, vadovavosi šiuo metu galiojančio BVK nuostatomis ir jų pagrindu formuojama teismų praktika, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. Č. šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 34 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Įvertinus M. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Pastebėtina, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir Kauno apygardos teismui 2018 m. spalio 10 d. priimant sprendimą nuteistąjį M. Č. perkelti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Įvertinus šias aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas dėl M. Č. perkėlimo bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. Tačiau nuo to momento, kai buvo sušvelninta nuteistojo teisinė padėtis, t. y., jis perkeltas į atvirąją koloniją, akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebefiksuojama. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ metodiką nemažėja, vis dar fiksuojami tie patys 6 kintami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai. Nuo perkėlimo bausmės atlikimui į atvirąją koloniją, M. Č. skatintas tik 1 kartą už gerą elgesį, sąžiningą darbą, daugiau nei prieš metus laiko – 2019 m. birželio 7 d. Taigi, šiuo metu per anksti spręsti apie tvirtą nuteistojo pasiryžimą tinkamai atlikti skirtą bausmę dar švelnesnėmis sąlygomis.
10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, vis dar nėra pakankama M. Č. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam M. Č. nustatyta žema (34 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri kaip jau minėta, ilgą laiką nekinta, tačiau dalį balų vis dar sudaro dinaminiai balai. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, ypač atsižvelgus į tai, kad M. Č. bausmę atlieka už eilės nusikaltimų, pasižymėjusių dideliu žiaurumu, tarp kurių vienas yra sukėlęs ir negrįžtamas pasekmes, padarymą. Sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. M. Č. bausmę atlieka net už šešių nusikaltimų, kurių du priskiriami sunkių, o vienas labai sunkių nusikaltimų (itin žiaurus bejėgiško būklės žmogaus nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) kategorijai. Nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje. Šiuo atveju nuteistojo nusikaltimų pavojingumas, smurtinis jų pobūdis, įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.
12. Tad nors nuteistasis drausmės pažeidimų nedaro ilgą laiko tarpą, dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistajam suteikta teisė gyventi bute, esančiame šalia atvirosios kolonijos su savo šeima, pažeidimų nefiksuota, jis stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, šios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad M. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau šias aplinkybes įvertinus kartu su anksčiau paminėtomis aplinkybėmis dar nėra pakankamos spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Atsakant į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1S-517-966/2020, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nuteistojo nurodytoje teismo nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nurodytas ankstesnis teismo sprendimas nebuvo sukurtas analogiškoje byloje, todėl nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.
14. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose ir jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių M. Č. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. Č. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.