- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-783-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00289-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“
- Atsakovas
- P. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ ieškinį atsakovui P. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Nuova Capital“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ieškinio sumai – 517 835,05 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o šio turto nepakankant – atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, bendrai ne daugiau kaip 517 835,05 Eur sumai.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad jis yra ūkininkas – fizinis asmuo, turintis augalininkystės ūkį, kurį valdo ir iš kurio tiekia rinkai žemės ūkio produkciją. Siekdamas užtikrinti nenutrūkstamą ūkio veiklą ir įsigyti reikalingų žaliavų (pvz., kuro traktoriams), atsakovas buvo priverstas skolintis lėšų iš UAB „LANDE LT“. Šių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovas įkeitė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami) (toliau – Butas), sudarydamas sutartinės hipotekos sutartį UAB „LANDE LT“ naudai.
6. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų tyčia perleidęs, įkeitęs ar kitais būdais apsunkinęs turtą, siekdamas išvengti prievolių vykdymo ar paslėpti pajamas. Butas buvo įkeistas siekiant užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą – iš veiklos gaunamomis pajamomis planuojama padengti įsipareigojimus ir panaikinti suvaržymus.
7. Sutartinė hipoteka buvo sudaryta dėl 44 000 Eur paskolos – tai nėra suma, prilygstanti ar artima visai ieškinio sumai, todėl šis įkeitimas neeliminuoja galimybės ateityje iš atsakovo turto išieškoti ieškinio sumą. Gautos paskolos lėšos panaudotos ūkinei veiklai finansuoti ir pajamoms generuoti, o tai yra tiesiogiai susiję su atsakovo veiklos tęstinumu bei finansiniu stabilumu.
8. Įkeisdamas dalį turto atsakovas siekė ne sumažinti, o padidinti savo ūkio pajamas ir bendrą turto vertę, o tai, priešingai, didina galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, jeigu toks būtų priimtas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodo, kad jo nuosavybėje yra traktorių už 246 000 Eur, neapriboto nekilnojamojo turto už daugiau kaip 328 684,16 Eur, taip pat iš žemės ūkio veiklos jis gauna grynojo pelno, kurio vidurkis per pastaruosius trejus metus siekia 68 969 Eur. Iš viso atsakovas turi turto ne mažiau kaip už 643 653 Eur, t. y. viršijančio ieškinio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetė ieškovės prašymą dėl jų taikymo.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovo nesąžiningais veiksmais – esą atsakovas, žinodamas apie ieškovės reiškiamus turtinius reikalavimus, apsunkino savo turtą hipoteka, taip pat didelės ieškinio sumos ir, ieškovės vertinimu, sunkios atsakovo turtinės padėties aplinkybėmis. Atsakovas, savo ruožtu, prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra duomenų apie jo nesąžiningumą ar sąmoningą siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, o nuosavybės teise turimo turto vertė viršija ieškinio sumą.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovo nesąžiningumą siejo su jo veiksmais, įkeičiant Butą hipoteka, kuomet buvo žinomi ieškovės keliami turtiniai reikalavimai. Teismas nustatė, kad šalys 2025 m. balandžio 24 d. buvo pasirašiusios taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei atlyginti 550 000 Eur dydžio žalą. Ieškovei pateikus teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį, atsakovas pateikė prašymą šios sutarties netvirtinti dėl valios trūkumų, todėl teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį.
13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2018 m. vasario 12 d. priklauso butas, kuris 2025 m. gegužės 7 d. sutartine hipoteka įkeistas UAB „LANDE LT“. Taigi butas buvo apsunkintas hipoteka po to, kai teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais ir įrodymais. Atsakovui pateikus atskirąjį skundą, kartu su juo buvo pateikti ir papildomi įrodymai, paneigiantys ieškovės nurodytas aplinkybes.
14. Iš atsakovo pateiktos 2025 m. gegužės 6 d. gretutinių įsipareigojimų sutarties Nr. 22543324 teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „LANDE LT“ susitarė dėl 44 000 Eur paskolos suteikimo atsakovui ekonominės veiklos vystymui, paskolos grąžinimo terminą nustatant 17 kalendorinių mėnesių laikotarpiui. 2025 m. gegužės 7 d. sutartine hipoteka paskolos įvykdymui užtikrinti atsakovas įkeitė butą, kurio bendra vertė šalių susitarimu – 139 800 Eur, užtikrintos prievolės dydis – 44 000 Eur, o maksimali hipotekos suma, apimanti netesybas ir galimus kreditoriaus nuostolius – 88 000 Eur.
15. Taigi butas buvo įkeistas dėl reikalavimo, kuris daugiau nei penkis kartus mažesnis už ieškinio sumą, ir šis įkeitimas buvo būtinas atsakovo ūkinei veiklai finansuoti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad paskolos lėšos buvo panaudotos ūkininko veiklai finansuoti – atsiskaitymams su darbuotojais, kuro, trąšų, chemikalų bei kitų reikalingų prekių įsigijimui.
16. Šios faktinės aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovas, įkeisdamas nedidelę dalį savo turto ekonominės veiklos tęstinumui užtikrinti, nesiekė nepagrįstai sumažinti ar apsunkinti turimo turto vertę, bet, priešingai – siekė padidinti pajamas ir bendrą turto vertę. Tokie atsakovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais, o grėsmės, kad atsakovas ateityje vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, nėra. Kitų duomenų ar aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, ieškovė nepateikė.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-917-467/2023).
18. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo galimai sunkios finansinės padėties, pažymėdamas, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jo vykdyti yra skirtingos faktinės situacijos. Tik antroji situacija – sąmoningas vengimas įvykdyti sprendimą – gali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, jei teismo sprendimas neįvykdomas dėl objektyvios skolininko turtinės padėties (reikalavimo ir turto disproporcijos), tai nėra priežastis taikyti prevencinius turto arešto apribojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
19. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tais pačiais motyvais teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra ūkininkas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ypač piniginių lėšų areštas – riboja jo ūkio veiklą ir gali sukelti papildomą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad siekiant išvengti tolesnės žalos atsakovui, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė atskiruoju skundo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1139-1041/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti 2025 m. liepos 2 d. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo P. S. atžvilgiu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai (517 835,05 Eur). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar aplinkybių, įrodančių atsakovo nesąžiningumą, siekiant nuslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų faktinių duomenų visumos ir taikė nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą, faktiškai neįgyvendinamą praktikoje.
21.2. Pateikti įrodymai patvirtina, kad iškart po to, kai teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį dėl žalos atlyginimo, atsakovas 2025 m. gegužės 7 d. įkeitė jam priklausantį Butą Palangoje. Šis veiksmas objektyviai rodo siekį apsunkinti turtą ir sumažinti galimybę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, būdamas ieškovės vadovu, atsakovas ieškovės lėšomis finansavo savo asmeninio gyvenamojo namo statybą, o tai patvirtina jo polinkį naudoti kitų asmenų turtą savo naudai ir kelia pagrįstą riziką dėl tolesnio turto slėpimo ar perleidimo.
21.3. Įvertinus atsakovo veiksmus tiek iki bylos iškėlimo, tiek jai iškėlus, egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti būsimo sprendimo realų įvykdymą ir civilinio proceso tikslų pasiekimą.
21.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 44 000 Eur paskola buvo panaudota ūkininko veiklai. Iš bylos duomenų matyti, kad paskola faktiškai buvo panaudota ne verslo, o asmeniniams įsipareigojimams padengti – 2025 m. gegužės 6–7 d. atsakovas pervedė gautas lėšas į UAB „Auksinės kopos“ sąskaitą atsiskaityti už Palangoje įsigytus poilsio apartamentus. Be to, pagal paskolos sutartį lėšos buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą, o ne į ūkinės veiklos sąskaitą, todėl teismo išvada apie paskolos naudojimą verslui yra nepagrįsta.
21.5. Įkeistas butas užtikrino 88 000 Eur hipotekos sumą, nors jo rinkos vertė siekė tik 62 000 Eur, todėl atsakovas ne padidino, o sumažino neapsunkinto turto masę. Be to, vėlesni atsakovo mokėjimai ūkinės veiklos sąnaudoms sudarė tik 9 706,05 Eur, t. y. gerokai mažiau nei paskolos suma, todėl negali patvirtinti, kad paskola buvo visiškai panaudota verslo tikslams.
21.6. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas nesąžiningai nurodė teismui paskolos paskirtį, realaus turto vertės padidėjimo neįvyko, o galimą teismo sprendimo vykdymą galėjo užtikrinti pervedęs lėšas į depozitinę sąskaitą, tačiau to nepadarė.
21.7. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turto vertę ir jo finansinę padėtį. Atsakovas nurodė tik pajamas ir traktorių vertę, tačiau nepateikė informacijos apie reikšmingas skolines prievoles, pvz., likusį 81 640 Eur įsiskolinimą už traktorius. Be to, traktoriai yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, todėl be vedybinės sutarties negalima teigti, kad tai tik atsakovo turtas. Traktoriai dėl nuolatinio naudojimo ūkinėje veikloje sparčiai nusidėvi, todėl pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatspindi realios rinkos vertės. Neapsunkintas nekilnojamasis turtas, įskaitant žemės sklypus ir gyvenamuosius namus, yra menkavertis ir sudaro tik apie 82 287 Eur, o didžioji dalis turto yra apsunkinta hipoteka ar kitomis prievolėmis. Atsakovas gyvena su nepilnamečiais vaikais, todėl tokio turto realizavimas praktiškai būtų sunkus. Be to, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikalavimų ieškinio įvykdymas būtų apsunkintas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, nes antstolis negali areštuoti tik atsakovo dalies be bendraturčių sutikimo. Todėl, net remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, jis negalėtų visiškai įvykdyti ieškinio reikalavimo, o teismo išvada apie jo gerą finansinę padėtį yra nepagrįsta.
21.8. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas bandė klaidinti teismą, teigdamas, kad ieškovė nuslėpė atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą, nors ieškovė niekada nebuvo šių butų savininkė. Viešai prieinami Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad atsakovui priklausantys turtui taikyti ribojimai nebuvo panaikinti, todėl pagrįstai galima remtis šiomis viešomis žiniomis. Be to, prieš bylos nagrinėjimą atsakovas, eidamas ieškovės įmonės vadovo pareigas, nesąžiningai naudojosi įmonės lėšomis savo asmeninio gyvenamojo namo statybai, o tai patvirtina galimą grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
21.9. Atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą (517 835,05 Eur) ir atsakovo nesąžiningą elgesį tiek iki bylos, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra reali rizika, kad turto išieškojimas bus apsunkintas. Todėl šioje proceso stadijoje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju įrodinėjimo našta tenka prašymą teikiančiam asmeniui – jis turi pateikti įrodymus, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Atsakovas, pateikdamas rašytinius įrodymus (paskolos ir hipotekos sutartis, mokėjimo nurodymus), įrodė, kad Buto įkeitimas buvo trumpalaikis ir susijęs su ūkinės veiklos finansavimu, o ne su siekiu vengti ar apsunkinti galimą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir panaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Apeliantės argumentai, kad esą nustatyta per aukšta įrodinėjimo našta ar jog panašios bylos praktika turėtų būti taikoma šiuo atveju, yra nepagrįsti, nes bylos aplinkybės skiriasi, o preliminari ieškinio pagrįstumo analizė laikinųjų priemonių taikymo stadijoje negali būti laikoma galutiniu sprendimu dėl atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų.
Šalies argumentai
22.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovo elgesys buvo nesąžiningas, jog paskolos lėšos (44 000 Eur) buvo panaudotos atsiskaitant su UAB „Auksinės kopos“, o ne ūkinės veiklos vykdymui. Atsakovas paaiškina, kad UAB „Auksinės kopos“ skola (47 917,97 Eur) buvo padengta laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. gegužės 7 d., tuo tarpu paskola iš UAB „LANDE LT“ faktiškai buvo pervesta tik 2025 m. gegužės 18 d. Todėl mokėjimai UAB „Auksinės kopos“ nebuvo vykdyti paskolos lėšomis. Be to, atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki birželio 13 d., iš kurių aiškiai matyti, kad paskolos lėšos buvo panaudotos ūkinės veiklos vykdymui ir turto vertei didinti. Šie dokumentai paneigia apeliantės prielaidas apie tariamą atsakovo nesąžiningumą, kreditoriaus ar teismo klaidinimą bei paskolos panaudojimą kitu tikslu.
22.3. Apeliantės argumentai dėl atsakovo turto vertės ir didelės ieškinio sumos nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien didelė ieškinio suma (517 835,05 Eur) savaime negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos skirtos tik teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o ne sukaupti turtą ar padengti ieškinio sumą. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui vertinimas priklauso ne nuo atsakovo turto dydžio ar ieškinio sumos, bet nuo atsakovo nesąžiningumo bei konkrečių veiksmų, nukreiptų į turto vertės sumažinimą ar paslėpimą, o finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą pats savaime nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22.4. Atsakovas pateikė duomenis apie vykdomą pelningą ūkinę veiklą (2022–2024 metais grynasis pelnas – vidutiniškai 68 969 Eur), o tai paneigia apeliantės teiginius apie tariamus nuostolius ar nepelningumą. Be to, apeliantė sąmoningai nepateikė visos informacijos apie atsakovo pajamas iš kitų šaltinių, pabrėždama tik iš ūkinės veiklos gaunamas pajamas ir sąnaudas, taip iškreipdama vaizdą apie jo turtinę padėtį.
22.5. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant traktorius su faktiškai nustatyta rinkos verte, kuri paneigia apeliantės teiginius apie turto spartų nusidėvėjimą ar menkavertiškumą. Apeliantės teiginiai apie neapsunkintą turtą, kurio vertė esą siekia vos 82 000 Eur, yra klaidinantys, nes ji pateikė melagingą informaciją, ignoruodama faktą, kad atsakovas visiškai atsiskaitė už įsigytą turtą, tai patvirtina valstybės įmonės (toliau –VĮ) „Registrų centras“ išrašai ir notaro liudijimas.
22.6. Visa ši informacija rodo, kad atsakovas nesiekia išvengti teismo sprendimo vykdymo ir nėra nesąžiningas, todėl apeliantės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetė ieškovės prašymą dėl jų taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad 40 000 Eur atsakovui buvo pervesta 2025 m. gegužės 16 d.; VĮ „Registrų centras“ išrašą apie UAB „Auksinės kopos“ dalyvius; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus ir notaro patvirtintą Liudijimą, iš kurių matyti, jog įsiskolinimo už poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbiami), bei 1/56 dalį bendroje nuosavybėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), nėra.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
28. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi panaikino anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetė ieškovės prašymą jas taikyti. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, o atsakovas pateikė pakankamus įrodymus, jog jo veiksmai buvo sąžiningi, susiję su įprasta ūkinės veiklos praktika ir turto vertei didinti, todėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
29. Apeliantė skundžia šį teismo sprendimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepakankamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, nustatė jai neįgyvendinamą įrodinėjimo pareigą ir faktiškai apribojo ieškovės galimybes apsaugoti savo teises, nors atsakovas esą elgėsi nesąžiningai, įkeisdamas turtą ir galimai siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
30. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tai reiškia, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų taikymo būtinumą – t. y. įrodyti galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba atsakovo nesąžiningus veiksmus. Atsakovas, savo ruožtu, turi teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Šis įrodinėjimo pareigos paskirstymas atitinka šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus, įtvirtintus CPK 12 ir 17 straipsniuose, pagal kuriuos kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo teiginius, o teismas vertina įrodymų visumą, nepriimdamas išankstinių nuostatų dėl ieškinio pagrįstumo ar šalies sąžiningumo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįsta ieškovės argumentus dėl atsakovo tariamo nesąžiningumo nepagrįstais. Ieškovė savo poziciją grindė tuo, kad atsakovas po to, kai teismas atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį, įkeitė Butą trečiajam asmeniui – UAB „LANDE LT“, žinodamas apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus. Ieškovės teigimu, įkeitimas buvo sudarytas siekiant apsunkinti galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
32. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai – paskolos sutartis, sutartinės hipotekos sutartis ir mokėjimo nurodymai dėl paskolos lėšų panaudojimo – patvirtina, kad Butas buvo įkeistas UAB „LANDE LT“ naudai tik sutartine hipoteka ir tik trumpam – trijų mėnesių – laikotarpiui. Šis įkeitimas buvo tiesiogiai susijęs su paskolos panaudojimu ūkinės (žemės ūkio) veiklos tęstinumui užtikrinti: žaliavoms, kurui ir kitiems reikmenims įsigyti. Paskolos lėšos faktiškai buvo panaudotos šiam tikslui, todėl nėra pagrindo teigti, kad įkeitimu siekta paslėpti ar perleisti turtą, ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Skolintos lėšos buvo skirtos pajamų generavimui, atsakovo veiklos tęstinumui ir jo turto vertės išlaikymui.
33. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad 2025 m. gegužės 6 d. atsakovas gavo UAB „Auksinės kopos“ reikalavimą dėl 47 917,97 Eur skolos pagal 2021 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-7691, kuria jis įsigijo poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbiami), bei 1/56 dalį bendroje nuosavybėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami). Skola buvo padengta laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 6 d. iki gegužės 7 d. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2025 m. liepos 8 d. kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai. Tą pačią dieną (2025 m. gegužės 6 d.) atsakovas su UAB „LANDE LT“ sudarė kredito sutartį dėl 44 000 Eur paskolos, tačiau 40 000 Eur paskolos suma atsakovui buvo pervesta tik 2025 m. gegužės 18 d., o 4 000 Eur sudarė komisiniai už paskolos įforminimą. Atsakovas taip pat pateikė mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki birželio 13 d., kurie patvirtina, kad gautos paskolos lėšos buvo panaudotos ūkinės veiklos vykdymui, t. y. turto vertei didinti ir pajamoms generuoti.
34. Atsakovo atlikti mokėjimai UAB „Auksinės kopos“ buvo įvykdyti dar prieš faktiškai gaunant paskolos lėšas iš UAB „LANDE LT“ ir šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius dėl tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų bei prielaidą, kad paskolos lėšos buvo panaudotos kitais tikslais, nei nustatyta paskolos sutartyje.
35. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškinio suma atsakovui yra itin didelė ir net pardavus visą jo turtą nebūtų įmanoma įvykdyti galimo teismo sprendimo. Šiuo pagrindu apeliantė kvestionuoja atsakovo turimų traktorių vertę, vykdomos ūkinės veiklos rezultatus, patiriamas sąnaudas bei turto vertę.
36. Atsakovas, siekdamas paneigti šiuos argumentus, pateikė duomenis apie vykdomą ūkinę veiklą ir jos finansinius rezultatus: 2022 m. jis gavo 90 645 Eur, 2023 m. – 77 824 Eur, o 2024 m. – 38 438 Eur grynojo pelno. Nurodytų metų pelno vidurkis (68 969 Eur) patvirtina, kad ūkinė veikla yra nuosekliai pelninga, o atsakovo pajamos pakankamos vykdyti įsipareigojimus.
37. Be to, atsakovas pateikė duomenis apie turimą ilgalaikį turtą – du traktorius, patvirtindamas tiek jų įsigijimo vertę, tiek ir dabartinę rinkos vertę. Naudoto traktoriaus, įsigyto 2022 m., vertė 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 154 000 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), o 2025 m. liepą – 149 000 Eur + PVM; naujo traktoriaus, įsigyto 2021 m. balandžio mėn., vertė nuo įsigijimo (97 900 Eur + PVM) beveik nepakito – 2025 m. liepos mėn. ji sudarė 97 000 Eur + PVM. Šie duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad dėl naudojimo technika praranda vertę ar jog atsakovo turto vertė mažėja.
38. Atsakovas taip pat pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašus ir notaro patvirtintą Liudijimą, patvirtinantį visišką atsiskaitymą su UAB „Auksinės kopos“, todėl šiuo metu skolos už įsigytus butus (poilsio apartamentus ir dalį žemės sklypo) nėra. Šie duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už įsigytą turtą.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo nesąžiningų veiksmų, galinčių apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nustatytos aplinkybės atspindi tik atsakovo turtinę padėtį, bet ne jo ketinimus ar veiksmus, leidžiančius abejoti sąžiningumu ieškovės atžvilgiu.
40. Apeliantės argumentai dėl atsakovo veiksmų, susijusių su ieškovės vadovo pareigomis, yra civilinės bylos įrodinėjimo dalykas ir negali būti vertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Šių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos anksčiau pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas ieškovės prašymas dėl jų taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.