Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-166/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-02-24
Bylos Nr.: 2A-166/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas: G. B.
Advokatai: Mida Vengeliauskaitė, Renata Valiūnaitė

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-166/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 35.5.; 36.1., 52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei,atsakovo atstovei advokatei Renatai Valiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ (procesinių teisių perėmėjas Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo už atliktus rangos darbus, keliamas klausimas, ar darbai buvo atlikti tinkamai, ar su trūkumais.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ 2007 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir vėliau 2008 m. sausio 22 d. su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui G. B., prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 389 828,43 Lt skolos už atliktus statybos ir projektavimo darbus, 15 800, 88 Lt delspinigių, 11,72 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė penkias rašytines rangos sutartis, pagal kurias ieškovas atliko statybos ir projektavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. Ieškovo teigimu, nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė atsakovui 19 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 3 866 060,14 Lt sumai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, t. y. nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. pervedė ieškovui 3 476 231,71 Lt, likdamas skolingas ieškovui 389 28,43 Lt sumą. Ieškovas 2007 m. liepos 18 d. išsiuntė atsakovui raginimą apmokėti tuo metu buvusią skolą su delspinigiais, tačiau atsakovas savo prievolės geranoriškai neįvykdė.

Atsakovo prievolė mokėti netesybas (delspinigius) buvo įtvirtinta šalių pasirašytose sutartyse (sutarčių 7.2 punktas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartyse Nr. 2007-01-10/01, Nr.2007-01-10/02, Nr.2007-06-08/1 numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai laikytini neprotingai dideliais, ieškovas delspinigių dydį sumažino iki 0,02 procento ir prašė priteisti iš atsakovo 15 800,88 Lt delspinigių. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130, ieškovo nuomone, atsakovas taip pat privalo mokėti 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Šimtas aukštų“ iš atsakovo G. B. 371 400,17 Lt skolos už atliktus darbus, 15 800,88 Lt delspinigių, 8412, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų (7555,80 Lt žyminio mokesčio ir 855 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo G. B. 36,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolos sumą yra pagrįstas ir įrodytas tomis aplinkybėmis, jog jis atliko beveik visus (išskyrus tuos, kurių neatlikimą konstatavo Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau – NMA) aktu ir už kurių neatlikimą buvo nesumokėta 18 428, 26 Lt suma) darbus, už kuriuos reikalauja apmokėti. Atsakovas visus atliktus darbus pagal rangos sutartis ir surašytus priėmimo aktus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir jų apimties darbų priėmimo aktuose nepareiškė. Į bylą pateikti atliktų darbų aktai ir ieškovo atsakovui pateiktos 19 PVM sąskaitos faktūros įrodo ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Teismas konstatavo, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atliktų darbų priėmimo aktų neginčijo, šie priėmimo aktai yra galiojantys, o pasirašęs atliktų darbų aktus ir neaptaręs darbų priėmimo aktuose darbų trūkumų ar defektų, atsakovas neteko teisinių prielaidų įrodinėti darbų trūkumus ir šiais faktais remtis gindamasis nuo ieškinio reikalavimų.

Nustatydamas priteistinos skolos sumą, teismas atsižvelgė į tą faktinę aplinkybę, jog NMA ekspertai konstatavo ieškovo atliktų darbų trūkumus. Byloje esančiame NMA rašte buvo konstatuoti nežymūs skirtumai tarp priėmimo aktuose užfiksuotų darbų kiekių ir faktinio atliktų darbų kiekio. Nustatyta, jog gyvenamojo namo sienos aptaisytos glazūruotomis plytelėmis 34 kv. m. mažiau, nei nurodyta darbų aktuose, trūksta 1,8 metro laipto turėklų, trūksta 12 šviestuvų ir kitų smulkių apdailos darbų, neužsėta žolių mišiniu 4 ha plotas. Viso nustatyta, kad neatlikta darbų už 18 428, 26 Lt sumą ir šia suma nutarta sumažinti paramos sumą. Nustačius, kad ieškovas neatliko darbų už 18 428, 26 Lt sumą, šios sumos atsakovas iš NMA negavo, šia suma atitinkamai mažintina ieškovui iš atsakovo priteistina skolos suma.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsikirtimuose į ieškinį teigė, jog ieškovas neatliko didelės darbų dalies, pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra pagrįsta mažiau nei per pusę (389828,43 Lt – 251700 Lt = 138128,43 Lt), nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas visa apimtimi ir siūlė jį atmesti, o atsikirtimams pagrįsti atsakovas pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei A. Z. ataskaitą. Teismo teigimu, atsakovas, pasirašęs atliktų darbų aktus ir nepareiškęs pretenzijų dėl neatliktų darbų bei dėl nekokybiškai atliktų darbų, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijęs atliktų darbų aktų, pasirašęs PVM sąskaitas faktūras, negali pateiktais antstolės faktinių aplinkybių protokolu ir A. Z. ataskaita įrodinėti darbų atlikimo trūkumų. Teismo nuomone, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kadangi antstolė nėra statybų specialistė, be to, ji konstatavo matomus trūkumus, kurių didžioji dalis yra tiesiog neužbaigti darbai (nepabaigti tinkuoti cokoliai, grindjuosčių nebuvimas, nėra termostatų, neįrengtas židinys ir pan.), o ne atliktų darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta specialisto A. Z. ataskaita vertintina taip pat kritiškai, kadangi vertinime nedalyvavo ieškovo atstovai.

Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, vėlavo, atliko tik dalį sutartų darbų, padarė broko, neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas negavo pinigų iš NMA ir todėl negalėjo sumokėti už darbus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį sutarties 7.1.2 pagrindu. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, jog sutartyse tarp atsakovo ir NMA yra numatytas dviejų statybos objektų finansavimas, o ne atskirų rangos sutarčių finansavimas. Teismas nurodė, kad, nors atsakovas teigė negavęs pinigų iš NMA pagal kreditavimo sutartis, tačiau šio teiginio neįrodė ir nepagrįstai teigė, jog ieškovui tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad atsakovas gavo pinigus iš NMA. Byloje nustatyta, jog atsakovas beveik visą numatytą paramos sumą iš NMA gavo, tai pripažino bylą nagrinėjant 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu, teigdamas, kad yra gavęs 635 509, 54 Lt. Teismas padarė išvadą, jog pinigai atsakovui iš paramos fondų sumokėti (išskyrus 18 428, 26 Lt).

Tenkinus ieškinį dėl skolos už atliktus darbus, pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti sutartines netesybas. Atsakovo prievolė mokėti netesybas (delspinigius) buvo įtvirtinta šalių pasirašytose sutartyse (sutarčių 7.2 punktas). Ieškovas nereikalauja sutartinių, jo manymu per didelių, delspinigių iš atsakovo ir prašomų priteisti delspinigių dydį ieškovas sumažino iki 0,02 procento, atitinkamai priteistina 15 800,88 Lt delspinigių.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, priteisti iš atsakovo 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys nėra komerciniai sandoriai. Atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį. Be to, patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, atsakovui tektų nepagrįsta ir neprotingai didelė prievolė mokėti bankrutuojančiai įmonei dideles sumas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais svarbiausiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai priteistinos skolos dydį sumažino 18 428,26 Lt. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti skolą pagal rangos sutartis už darbus, kurie yra atlikti, tačiau nėra apmokėti. Darbai, kurių kiekio neatitikimus užfiksavo NMA ekspertai 2008 m. sausio 22 d. aktu, turėjo būti apmokėti iki pateikiant prašymą išmokėti paramą. Prieš teikiant mokėjimo prašymą, atsakovo išlaidos turėjo būti padarytos, rangos darbai, kuriuos buvo prašoma kompensuoti pagal sutartį, turėjo būti atlikti, priimti ir apmokėti. Atsakovas priėmė visus darbus, už kurių atlikimą prašoma priteisti skolą, taip pat ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, buvo atlikti nekokybiškai, o tai sukelia atsakovui (užsakovui) pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus. Atsakovas, priimdamas ieškovo atliktus darbus nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti darbų trūkumus ar kitus prieštaravimus dėl atliktų darbų. Nepasinaudojęs įstatymo numatyta galimybe pareikšti pretenziją dėl trūkumų darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu tie trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Teismas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys nėra komerciniai sandoriai. Atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, o ūkininko ūkis yra viena galimų ūkio subjekto formų, taigi tarp jo ir kito ūkio subjekto (ieškovo) sandoriai dėl atliekamų darbų, suteiktų paslaugų yra komerciniai ir jiems Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikytinas. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog, patenkinus šią ieškinio dalį, atsakovui tektų nepagrįsta ir neprotingai didelė prievolė mokėti bankrutuojančiai įmonei dideles pinigų sumas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme yra įtvirtintas procesinių palūkanų dydis, kurį įstatymų leidėjas patvirtino kaip pagrįstą ir atitinkantį protingumo, sąžiningumo ir kitus teisės principus. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus.

3. Teismas nepagrįstai priteisė per mažą sumą ieškovo advokato išlaidoms atlyginti, kadangi nevertino ieškovo pateikto įrodymo – mokėjimo pavedimo už advokatės suteiktas paslaugas 5 600 Lt sumai.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais svarbiausiais argumentais:

1. Byla pradėta nagrinėti pagal ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame buvo melagingai patvirtinta, kad nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, kol, teismui paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje 2008 m. lapkričio 24 d., ieškovui nepagrįstai buvo iškelta bankroto byla. Civilinė byla 2008 m. lapkričio 24 d. buvo sustabdyta dėl ieškovo bankroto, 2008 m. gruodžio 8 d. ieškinys išskirtas į atskirą bylą ir perduotas nagrinėti tam pačiam teismui. Šiuo atveju, teismas turėjo spręsti klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nuo pradžių arba toliau nuo tos proceso stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta, nes pasikeitęs ieškovo statusas suteikė teisę atsakovui pasirinkti kitą atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrindą. Teismas bylą 2009 m. kovo 19 d. posėdyje nagrinėjo toje pat apimtyje ir tais pačiais atsikirtimų pagrindais, kokie buvo nustatyti dar 2008 m. spalio 22 d. nutartyje. Toks procesas pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir atsakovo teisę gintis bei nepagrįstus reikalavimus ginčyti naujais pagrindais.

2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus nustatyti ir įvertinti, kokią teisinę reikšmę turėjo ieškovo 2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 29 d. ir 2007 m. spalio 29 d. pranešimai atsakovui. Atsakovas prašė teismą įvertinti, kokie darbai ieškovo realiai buvo atlikti, nes šiuose pranešimuose ieškovas nesukonkretino, kuriuos darbus, jau tariamai perduotus atsakovui aktais, dar tik numatė pabaigti ateityje, bet nepabaigė. Atmetus šiuos atsakovo prašymus, atsakovui nepagrįstai suvaržyta galimybė, pasikeitus teisinėms aplinkybėms, pareikšti naujus atsikirtimus ar priešieškinį naujais pagrindais.

3. Teismas nepagrįstai neapklausė liudytojo A. Z., todėl liko neišsiaiškintos svarbios aplinkybės. Be to, teismas, turėdamas duomenis ir pripažinęs, kad statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai yra netikslūs, nepagrįstai atmetė siūlymą skirti ekonominę statybos ekspertizę, kurioje specialistai įvertintų, kurie statybos darbai atlikti, kokia jų vertė pagal sutartyse nustatytas kainas.

4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą. Teismas absoliučiu pagrindu tenkinti ieškinį laikė darbų priėmimo aktus ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose neįrašytos atsakovo pretenzijos, tačiau nevertino atsakovo atsikirtimuose nurodytų ieškovo pripažintų faktų, kad darbai pagal sutartis dar nepabaigti ir bus baigti vėliau. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, per siaurai išaiškino teisės normą, reglamentuojančią teisines darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo pasekmes, nevertino įrodymų kitų įrodymų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo sprendimu nepaneigtas atsakovo teiginys, kad ieškovui buvo sumokėta už tuos darbus, kurie buvo atlikti, ir nesumokėta už neatliktus. Ši aplinkybė sudarė sąlygas ieškinį atmesti. Be to, teismas, įpareigojęs atsakovą įrodyti faktą, kad jis negavęs pinigų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas beveik visą paramos sumą iš NMA gavo, neatkreipė dėmesio į tai, kad ši paramos suma beveik visa gauta tik už vienos iš dviejų sodybų statybą, o sutartis Nr. 2006-06-01/01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta dėl papildomų darbų sodyboje (duomenys neskelbtini). Teismo išvada, kad atsakovas gavo beveik visą paramą, neatitinka tikrovės, nes iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas iš NMA gavo ir ieškovui už atliktus darbus sumokėjo, neskaitant asmeninių ir skolintų iš bankų lėšų 635 509,54 Lt iš l 238 100 Lt.

6. Teismas, nepagrįstai priteisdamas iš atsakovo skolą, nepagrįstai priteisė ir delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo G. B. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas pažymi, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitiko CPK 431 straipsnyje įtvirtintus leistinumo reikalavimus. Vėliau atsakovui pareiškus prieštaravimus, byla buvo išnagrinėta pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškovas nurodo, kad atsakovas be teisinio ir faktinio pagrindo kaltina ieškovą civilinės bylos vilkinimu, nes ieškovas visus procesinius veiksmus atliko per įstatymo ar teismo nustatytus terminus. Ieškovas pažymi, kad rašytiniai įrodymai – ieškovo informaciniai pranešimai - neįrodo, kad darbai (ar dalis), už kuriuos ieškovas reikalavo apmokėti, buvo neatlikti. Taip pat nė viename iš raštų nėra pasisakyta, kad darbai pagal sutartis bus baigti ateityje, nors jau buvo pasirašyti šių darbų priėmimo-perdavimo aktai. Dėl liudytojo A. Z. apklausos ieškovas pažymi, kad 2008 m. spalio 22 d. nutartyje teismas patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytoją A. Z., tačiau 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdyje pats atsakovas nepalaikė prašymo dėl liudytojo A. Z. apklausos. Be to, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė atsakovo siūlymą skirti ekonomine statybos ekspertizę. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas.

Atsakovas G. B. atsiliepimo į ieškovo BUAB „Šimtas aukštų“ apeliacinį skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šiuos apeliacinius skundus 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeitė - ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 273 682,75 Lt skolos, 11 617,64 Lt delspinigių, 6 473 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme atlyginimo, 800 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir į valstybės biudžetą 36,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, ar rangos darbų trūkumai galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, t.y. ar buvo akivaizdūs, ar paslėpti; jeigu buvo paslėptų trūkumų, tai pranešė apie juos užsakovas rangovui per protingą terminą ar ne, neanalizavo ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo.

Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, kuriai šaliai (rangovui ar užsakovui) tenka objekte, žuvusiame dėl gaisro, atliktų papildomų darbų atsitiktinio žuvimo rizika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas UAB ,,Šimtas metų“ su atsakovu G. B. sudarė penkias sutartis, kuriomis nustatė tarpusavio santykius projektuojant ir statant, įrengiant gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas sutartyje įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus pagal pateiktus darbus priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovui 19 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 3866060,14 Lt sumai, tačiau atsakovas sumokėjo tik 3476231,71 Lt, likdamas skolingas 389828,43 Lt. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neatliko didelės dalies darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai. Atliktų darbų trukumai išaiškėjo po jų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo. Vykdant 2006 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2006-06-01/01 dėl gyvenamųjų namų papildomos statybos darbų (duomenys neskelbtini), kurių vertė buvo 251 700 Lt, gyvenamasis namas sudegė, ieškovas atliktų darbų nebuvo pridavęs, todėl atsakovas mano, kad apmokėti už ieškovo atliktus darbus pagal šią sutartį neprivalo. Ieškovas taip pat reikalauja sumokėti sutartyse numatytus delspinigius t. y. 15 800,88 Lt bei remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu – priteisti iš atsakovo 11.72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, priteisė iš atsakovo 371 400,27 Lt skolos, 15 800,88 Lt delspinigių, kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeitė: sumažino priteistą ieškovui iš atsakovo skolos sumą nuo 371400,17 Lt iki 273 682,75 Lt, delspinigių nuo 15800,88 Lt iki 11617,64 Lt, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kasacinis teismas nurodė, kad teismai nagrinėdami tarp šalių iškilusį ginčą neišsiaiškino, ar trūkumai, kuriais remiasi užsakovas, galėjo būti pastebėti darbų priėmimo-perdavimo metu, ar ne, t. y. buvo akivaizdūs ar paslėpti. Be to, teismai neanalizavo ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.662 str. 2-4 dalių nuostatas, reglamentuojančias užsakovo teisę remtis rangovo darbo trūkumų faktu.

Dėl atlyginimo už atliktus darbus, kai statybos objektas žuvo dėl gaisro, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos faktinių aplinkybių; nevertino sutarties sąlygų tam, jog išsiaiškinti, kuriai iš šalių – užsakovui ar rangovui teko šia sutartimi (2006 m. birželio 1 d.) sulygtų darbų atsitiktinio žuvimo rizika; nesivadovavo CK 6.682 straipsniu, 6.694 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bus analizuojami apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

Dėl atlyginimo už atliktus darbus, kurių atlikimą ir kokybę atsakovas ginčija

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

Bendrąsias atliktų darbų priėmimo taisykles nustato CK 6.662 straipsnio 1 dalis. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Užsakovo teisę remtis rangovo darbo trūkumų faktu nustato CK 6.662 straipsnio 2-4 dalys, kuriose nustatyta, kad darbų trūkumų faktu užsakovas gali remtis:

kai darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.);kai užsakovas priima darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdus trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.).kai užsakovas rangovo darbų trūkumus nustato po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat, jei jie rangovo buvo tyčia paslėpti. Tokiu atveju užsakovas rangovui apie paslėptus trūkumus turi pranešti per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4 d.).

Šalių sudarytose sutartyse nustatyta, kad atlikti darbai priimami pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktus, o užsakovo nurodyti darbų trūkumai ir bet kokie kiti defektai turi būti pašalinti per 10 kalendorinių dienų. Jei rangovas atsisako juos pašalinti, užsakovas turi teisę pasitelkti trečią šalį šiems darbams atlikti. Tokiu atveju už trečiosios šalies atliktus darbus rangovas įsipareigoja apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros pateikimo. Darbų trūkumams pašalinti, išaiškėjusiems po priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, šalys nustatė 5 metų garantinį laikotarpį, nustatytą Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punkte. Taigi šalys sutartyse nustatė darbų trūkumų pašalinimo terminus iki darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo ir jų pašalinimą garantiniu laikotarpiu, bei užsakovo teisę darbų trūkumams pašalinti pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu rangovas juos pašalinti atsisako, pateikiant rangovui sąskaitas apmokėti už trečiųjų asmenų atliktus darbus.

Šalys taip pat sutartyse nustatė, kad rangovas turi atlikti darbus kokybiškai, naudojant tinkamas ir kokybiškas medžiagas, kurios atitiks tokios rūšies statiniams keliamiems kokybinius reikalavimus ir kitus standartus bei techninių sąlygų reikalavimus, naudojamos medžiagos turi būti naujos ir nenaudotos bei atitikti Europos sąjungos teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus, tačiau rangovas neatsako už trūkumus, atsiradusius dėl statybinių medžiagų broko po darbų ir medžiagų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 2005-12-01/01 3.1.14 punktas). Šioje sutartyje (3.3.2 punktas) taip pat nustatyta, jog rangovas, per technologiškai trumpiausią terminą reikalaujant užsakovui turi pašalinti trūkumus ar ištaisyti (pašalinti bet kokius kitus defektus, nustatytus darbų atlikimo eigoje ar pridavus šiuos darbus užsakovui). Taigi aiškinant sutarčių sąlygas galima teigti, kad jos yra prieštaraujančios tarpusavyje, tačiau galima įžvelgti rangovo įsipareigojimus šalinti darbų trūkumus pastebėtus užsakovo tiek darbų atlikimo eigoje, tiek ir po darbų priėmimo-perdavimo, garantiniu laikotarpiu. Darbų trūkumus per 10 dienų privalo pašalinti rangovas, o jam atsisakius, užsakovas turi teisę darbų trūkumus pašalinti pasitelkiant trečiuosius asmenis. Tuo atveju rangovas privalo apmokėti už darbų trūkumų pašalinimą pagal užsakovo pateiktas sąskaitas faktūras. Esant tokiems susitarimams, galima teigti, jog šalys rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustatė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais būdais (neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad su atsakovu sulygtus darbus atlikęs, juos perdavimo-priėmimo aktais perdavęs atsakovui. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas neapmokėjo 2007 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą KŠA0000170 138 128,44 Lt sumai (T. 1, b. l. 56-57) ir 2007 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą faktūrą KŠA0000200 251699,99 Lt sumai (T. 1, b. l. 84). Pagal sąskaitą-faktūrą KŠA 0000170 ieškovas reikalauja apmokėti už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje, remdamasis 13 atsakovo pasirašytais atliktų darbų priėmimo aktais ir pažymomis apie atliktus statybos remonto darbus ir išlaidos pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 2005-12-01/01 (T. 5 b. l. 65-90).

1. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-01 atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d., darbai atlikti 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 44894,91 Lt sumai.

2. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-02 atsakovo pasirašytas 2007 m. birželio 29 d., darbai atlikti 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 9428,92 Lt sumai.

3. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-03 atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d., darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 2693,77 Lt.

4. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-04, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d., darbai atlikti 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 14697,71 Lt.

5. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-05, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 9051,30 Lt.

6. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-06, atsakovo pasirašyta 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. – 2007-06-29 už 895,27 Lt.

7. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-07, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2007 m. birželio 1 d.- 2007 m. birželio 29 d., už 20816,17 Lt.

8. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-08, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d., darbai atlikti 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d., už 16657,40 Lt.

9. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-9, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d., už 2737,63 Lt.

10. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-10, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d., už 957,13 Lt.

11. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-11, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d., už 7845,92 Lt.

12. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-12, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 2737,80 Lt.

13. Atliktų darbų aktas pagal pažymą Nr. K-06-13, atsakovo pasirašytas 2007 m. liepos 18 d.darbai atlikti 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 29 d. už 947,26 Lt.

Bendra atliktų darbų vertė nurodyta 134361,19 Lt ir neatitinka patikslintame ieškinyje nurodytos sumos 138128,44 Lt, todėl, analizuojant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, bus laikoma, kad ieškovo reikalavimas yra 134361,19 Lt.

Atsakovas, įrodinėdamas ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, remiasi antstolio 2008 m. sausio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei UAB „SKENA“ statinio eksperto A. Z. ataskaita Nr. 08-01/02 surašyta 2008 m. sausio 17 d. dėl poilsio pastatuose, esančiuose sodybose (duomenys neskelbtini), statybinių defektų nustatymo ir lėšų, reikalingų ištaisymui, paskaičiavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinys, pareikštas dėl apmokėjimo pagal atliktų darbų priėmimo aktus kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), reikalavimas dėl apmokėjimo už darbus (duomenys neskelbtini), yra kitokio pobūdžio – dėl apmokėjimo už atliktus darbus, kai statybos objektas žuvo dėl gaisro, todėl atsakovo argumentai bus analizuojami dėl kaimo turizmo sodybos esančios (duomenys neskelbtini).

Šalių sudarytose sutartyse nenumatytos sąlygos, kokiu būdu bus sprendžiami ginčai dėl atliktų darbų trūkumų nustatymo, todėl, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą dėl atliktų darbų trūkumų nustatymo, turi būti taikomos CK 6.662 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Atsakovas, atsisakydamas apmokėti ieškovo atliktus darbus (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje, teigia, jog jo nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai buvo paslėpti, nustatyti po darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymo ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas įrodymais, patvirtinančiais jo teiginius, laiko 2008 m. sausio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau Protokolas) ir UAB ,,SKENA“ statinio eksperto A. Z. 2008 m. sausio 7 d. ataskaitą (toliau Ataskaita).

Ataskaita ir Protokolas paruošti vienašališkai atsakovo, juose neatspindint ir neginčijant atskirų šalių 2007 m. birželio 29 d. pasirašytų 13 atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytų darbų. Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybių nustatyti, ar atsakovas kelia pretenzijas dėl paslėptų (neakivaizdžių) darbų trūkumų, kurie yra atlikti pagal 13 darbų priėmimo aktus, už kurių atlikimą ieškovas reikalauja apmokėti, ar tai darbai, kurie yra atlikti anksčiau ir už kuriuos jau apmokėta. Iš kitos pusės nėra galimybės nustatyti, ar darbai, kuriuos atsakovas laiko atliktus netinkamai, yra ieškovo priduoti atsakovui ir jo priimti, nes protokole ir ataskaitoje yra pozicijų, kuriose teigiama, jog darbai neužbaigti. Taigi tarp rangovo ir užsakovo yra kilęs ginčas dėl darbų trūkumų, tokiu atveju CK 6.662 straipsnio 5 dalis nustato, kad tinkamas įrodymas, sprendžiant šį ginčą, yra ekspertizė. Atsakovo pateiktas įrodymas - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali tarnauti tik kaip akivaizdžius trūkumus įrodantis dokumentas, nes antstolis nėra subjektas, turintis specialių žinių statinių atitikimo kokybės reikalavimams įvertinti.

Byloje esantys dokumentai rodo, kad šalys nevykdė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje ir 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendradarbiavimo pareigų. Atsakovas, manydamas, kad ieškovas darbus statomose objektuose atliko netinkamai, nereikalavo kaip nustatyta CK 6.662 straipsnio 5 dalyje skirti ekspertizę, o vienašališkai pranešęs, kad 2008 m. sausio 4 d. bus su specialistais apžiūrimi ieškovo statyti objektai, objektų apžiūrą atliko 2008 m. sausio 9 d. Objektų apžiūrą ir trūkumų konstatavimą atliko specialistas A. Z., turintis kvalifikacinį atestatą statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir ekonominei darbo sričiai. Tokia šio specialisto atliekamų ekonominių tyrimų kvalifikacija nėra tinkama statybos kokybės tyrimams atlikti. Teismas ėmėsi priemonių, kad būtų nustatyta ieškovo atliktų darbų kokybė ir uždraudė atsakovui šalinti jo manymu nustatytus ieškovo darbų trūkumus, tačiau atsakovas ekspertinius tyrimus atlikti vengė, pastatytą objektą naudojo, įstatymo reikalaujamos ekspertizės atlikti nesutiko.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovas negali remtis paslėptų darbų trūkumų faktu ir jo apeliacinis skundas dėl ieškovo atliktų (duomenys neskelbtini) sodybos statybos darbų negali būti tenkinamas.

Nacionalinių mokėjimų agentūros kontrolės departamento Šiaulių skyriaus 2007 m. spalio 29 d. patikros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekių skirtumai nuo nurodytų atliktų darbų aktuose, dėl ko atsakovui nekompensuota 18428,26 Lt. Pagal paramos sutartį su atsakovu Nacionalinė mokėjimo agentūra kompensuoja pusę atsakovo kaimo turizmo sodybos įrengimo darbų, todėl šioje sodyboje neatlikta darbų už (18428,26x2) 36 586,52 Lt, ši suma turi būti atimta iš ieškovui priklausančios apmokėjimų sumos už atliktus ir atsakovui pagal 13 darbų priėmimo aktus mokėtinos sumos 134361,19 Lt ir už šiame objekte atliktus darbus ieškovui turi būti apmokėta 97 504,67 Lt (134361,19-36856,52). Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas Nacionalinės mokėjimų agentūros nurodytus neatliktus darbus yra priėmęs, dėl ko šių trūkumų faktu negali remtis, nes nurodyti trūkumai yra akivaizdūs. Su tokiais argumentais sutikti negalima, nes šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyti reikalavimai priimant darbus atlikti darbų kiekių matavimus, o neatlikti darbai konstatuoti kaip neatitinkantys atliktų darbų aktuose nurodytiems kiekiams, todėl šių darbų trūkumų negalima laikyti akivaizdžiais CK 6.62 straipsnio 2 dalies prasme ir šie ieškovo argumentai atmetami.

Dėl atlyginimo už darbus, kai statybos objektas žuvo dėl gaisro

Ieškovas savo reikalavimą sumokėti 251 699,99 Lt kildina iš neapmokėtos sąskaitos-faktūros KŠA Nr. 0000200 išrašytos už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01. Šia sutartimi rangovas įsipareigojo (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje išplėsti gyvenamojo namo, pastatyto pagal šalių 2005 m. lapkričio 15 d. sudarytą sutartį Nr. 2005-12-01/01, užstatymo plotą nuo 119 kv. m iki 144 kv. m, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti 94425 Lt (3.1.1 p.); papildomai įrengti 11 stiklinių sienučių dušo kabinoms, kainuojančius 1520 Lt už 16 720 Lt (3.1.2 p.); papildomai įrengti medines terasas šalia statomų keturių namų 106 kv. m už 9540 Lt (3.1.2 p.); papildomai įrengti signalizaciją, TV antenas, išvedžioti TV kabelius, internetinius kabelius, įrengti anteną interneto signalo priėmimui už 13000 Lt (3.1.4 p.); papildomai įrengti grindinio trinkelių dangą 297 kv. m už 28 215 Lt (3.1.5 p.); gyvenamajame name papildomai įrengti garinę pirtį už 21240 Lt (3.1.6 p.); gyvenamajame name papildomai įrengti ,,Jakuzi“ vonią už 37760 Lt (3.1.7 p.); papildomai pastatyti 44 kv. m ūkinį pastatą už 30800 Lt (3.1.8 p.). Visus darbus rangovas įsipareigojo atlikti savo rizika, priemonėmis ir įrengimais (3.1.11 p.); ir perduoti užsakovui (3.1.9 p.). Bendra sąmatinė darbų kaina 251.700 Lt.

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje 2006 m. gruodžio 14 d. gaisro metu sudegė su jame buvusiu kitu turtu. Ieškovas papildomų darbų, numatytų sutartyje Nr. 2005-12-01/01 užsakovui nepridavė, o pastarasis jų priėmimo-perdavimo aktu kaip nustato CK 6.662 straipsnio 1 dalis nepriėmė. Statybos objekto, kol jį nepriėmė užsakovas, atsitiktinio žuvimo rizika pagal sutarties 3.1.11 punktą ir CK 6.682 straipsnio 1 dalį tenka rangovui, tačiau byloje nustatyta, kad rangovui nepridavus atliktų darbų, o užsakovui jų nepriėmus, objektą, kuriame buvo atlikti papildomi sutartyje numatyti darbai, užsakovas pradėjo naudoti. Kūreno pirtį, objekte saugojo ir naudojo namų apyvokos reikmenis, baldus, iš draudimo bendrovės pareikalavo draudimo išmokos pagal draudimo sutartį. Tokios aplinkybės rodo, kad užsakovui perėjo statinio atsitiktinio žuvimo rizika pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalį. Sutartimi šalys nebuvo nustačiusios rangovui statinio atsitiktinio žuvimo rizikos tuo atveju, jeigu užsakovas naudosis statomu objektu iki jo priėmimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui už atliktus darbus, kurie žuvo gaisro metu. Atsakovas draudimo bendrovei ,,If draudimas“ nurodė, kad dėl gaisro jam atsirado nuostoliai pagal statybos darbų sutartį Nr. 2005-12-01/01 179045 Lt sumai, kuri priteistina iš atsakovo.

Ieškovas pagal sąskaitą-faktūrą KŠA 0000200 reikalauja priteisti 251.699,99 Lt, tačiau nepateikė darbų atlikimo aktų dėl kitų darbų, kurie gaisro metu nežuvo, todėl atsakovas šioje dalyje pagrįstai atsisako tenkinti ieškovo reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovas už (duomenys neskelbtini) kaimo statybos objektą turi sumokėti ieškovui 179045 Lt, o ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai atmestini.

Dėl netesybų paskaičiavimo ir procesinių palūkanų

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šiuos aptirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Šalys sutartyse nustatė delspinigių dydį už uždelsimą atsiskaityti 0,2 procentų už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovas prašo priteisti tik 0,02 procento dydžio delspinigius.

Ieškovas pagal sąskaitą faktūrą KŠA 0000170 reikalauja delspinigius sumokėti už 178 pavėluotas sumokėti dienas ir pagal šią sąskaitą faktūrą priteisiama delspinigių sumą sudaro (97.504.67x0.02 (=19.50)x178=3471) 3471 Lt; pagal sąskaitą faktūrą 0000200 už pavėluotas sumokėti 122 dienas nuo priteisiami 4367,60 Lt dydžio delspinigiai (179 045x0.02x122=4367,60 Lt. Viso delspinigiai sudaro (3471+4367.60) 7838,60 Lt.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola ir delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas be įstatyminio pagrindo netenkino ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nustatytas pagal Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas ir lygias 11.72 proc., todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.

Kiti apeliacinių skundų argumentai tarp šalių iškilusio ginčo sprendimui nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti proporcingai perskirstomos (CPK 93 str. 5 d.) ir išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme bei antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 dienos sprendimą pakeisti, suformuluoti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šimtą aukštų“ teisių perėmėjai Bendrai Lietuvos ir Kanados uždarajai akcinei bendrovei ,,Bcaserlita“ (įmonės kodas 110457856) 276 549,67 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis litus ir šešiasdešimt septynis centus) skolos, 7 838,60 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir šešiasdešimt centų) delspinigių, 6 409 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus devynis litus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, 792 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 94 Lt (devyniasdešimt keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti atsakovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą AB Swedbank 2009 m. gegužės 4 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 11 616 Lt (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų šešiolikos litų) žyminį mokestį.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasDanutė Milašienė