Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, J. P., dalyvaujant prokurorėms Dainai Dyburienei, Irmai Guobytei, Ritai Ušinskienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Baracevičienei, nepilnamečiui nukentėjusiajam M. S., nukentėjusiojo M. S. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei S. S., nukentėjusiojo M. S. ir jo įstatyminės atstovės advokatui Eduardui Antonenko, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Virginijai Gelažnikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

E. P. (E. P.), a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2011 m. balandžio 7 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., esančioje ledo arenos rūbinėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo M. S. sudavė pastarajam kumščiu du smūgius į krūtinę ir vieną smūgį į dešinįjį skruostą, tuo padarydamas M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodyto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiojo M. S. jis nemušė. Jis mano, kad nukentėjusysis šį įvykį išsigalvojo jį apkalbėdamas. Jis anksčiau vaikinams ne kartą buvo sakęs, kad išardys jų komandą, nes šie prastai lanko treniruotes, o jam reikia mokėti ledo aikštelės nuomą. Jis mano, kad už tai vaikinai norėjo jį pagąsdinti. Įsitikinęs, kad vaikinų komanda iširo ne dėl kaltinime nurodyto įvykio, o dėl to, kad jis anksčiau vaikinams sakydavo, jog komandą išardys dėl vaikinų amžiaus, nes vaikų lygoje jie gali būti tik iki 16 metų. Jis pripažįsta, jog kaltinime nurodytu metu jis su nukentėjusiuoju Mantu turėjo pokalbį apie pinigus, t.y. jis prašė Manto sumokėti pinigus kaip mokestį už treniruotes, o Mantas jam atsakė, kad nemokės pinigų. Jis pasiūlė Mantui laikytis subordinacijos ir išėjo iš rūbinės, tačiau jam nė vieno smūgio nesudavė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad jis 2011 m. balandžio 7 d. apie 16.30 val. buvo ledo ritulio mokyklos „Skatas“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, rūbinėje, kai prie jo priėjo treneris kaltinamasis E. P., kuris paklausė, kada atneš pinigus už treniruotes. Jis atsakė, kad atneš balandžio 10 dieną, tačiau tai bus savaitgalis. Tuomet kaltinamasis jo paklausė, kas yra subordinacija, šis atsakė, kad tai yra vyresnių asmenų gerbimas. Po tokio atsakymo, kaltinamasis jam, sėdinčiam ant suolo, sudavė du kartus kumščiu į krūtinės sritį ir vieną kartą į skruosto sritį. Kaltinamojo ranką sulaikė tuo metu rūbinėje buvęs E. B.. Kaltinamasis, dar pagrasinęs kumščiu bei pasakęs keletą necenzūrinių žodžių, nuėjo. Tuo metu netoliese jo buvo ir įvykį matė J. B., M. Ž.. Taip pat įvykį turėjo matyti ir kiek toliau buvę H. C. ir J. J.. Po šio įvykio, dalyvaujant treniruotėje, jis juto skausmą krūtinėje bei kaito paraudęs skruostas, į kurį buvo suduota. Po įvykio jis jautėsi pažemintas prieš kitus bendraamžius, kurie matė įvykį, buvo sukrėstas, dažnai galvojo apie patirtą skriaudą. Po treniruotės grįžęs į namus apie įvykį papasakojo tėvams, kurie jį nuvežė į vaikų ligoninę bei į policijos komisariatą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. S. įstatyminė atstovė jo motina S. S. parodė, kad 2011 m. balandžio 7 d. sūnus M. S., grįžęs iš treniruotės jai pasakė, kad prieš treniruotes jį sumušė treneris. Jis sakė, kad sumušė dėl to, kad už treniruotes nesumokėtų pinigų. Už treniruotes sūnus nebuvo sumokėjęs pinigų, nes sirgo ir nelankė treniruočių. Kai tai pasakojo, sūnus buvo susijaudinęs, buvo įraudę jo žandai. Dėl šio įvykio kreipėsi į policijos komisariatą, iš kur juos su sūnumi nukreipė kreiptis į vaikų ligoninę, dėl medicininės apžiūros, tikslu nustatyti patirtus sužalojimus..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad 2011 m. balandžio 7 dieną jis buvo rūbinėje ir girdėjo, kaip treneris E. P. paprašė M. S. sumokėti už treniruotes, o šis treneriui atsakė „dar ko“. Tuomet E. P. paklausė nukentėjusiojo, ar šis žino, ką reiškia žodis „subordinacija“. Mantas nieko treneriui neatsakė, tačiau šis jam sudavė kumščiu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į smakrą. Anksčiau yra buvę atvejų, kai už nepagarbą ar blogą elgesį treneris E. P. juos bausdavo. Arčiausiai konflikto vietos buvo jis ir E. B.. Apie šį įvykį namuose jis papasakojo tėvams.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. C. parodė, kad 2011 m. balandžio 7 dieną į rūbinę atėjo treneris E. P. ir paklausė, kuris dar neatnešė pinigų už treniruotes. M. S. pasakė, kad jo mama atlyginimą gauna 10 dieną. Tada jie dėl kažko susiginčijo ir jis E. P. sudavė Mantui kumščiu du kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą į veido sritį. Jis tuo metu buvo rūbinės antrame aukšte priešais M. S., todėl įvykį gerai matė. Po šio įvykio jis su kitais draugais išėjo iš komandos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad įvykio dieną jis buvo rūbinėje šalia nukentėjusiojo M. S.. Jis matė, kaip prieš treniruotes į rūbinę atėjęs treneris E. P. paklausė, kada Mantas atneš pinigus už treniruotes. Šis atsakė, kad atneš iki balandžio 11 d. Treneris pasakė, kad jei atneš vėliau – mokės daugiau. Mantas atsakė, kad nemokės daugiau. Tuomet treneris paklausė Manto, ar šis žino ką reiškia žodis „subordinacija“. Mantas atsakė, kad tai nėra vyresnių žmonių gerbimas. E. P. po tokio atsakymo sudavė Mantui kumščiu į krūtinę. Kiek buvo tiksliai suduota smūgių, jis pasakyti negali, tik pamena, kad jis bandė sulaikyti E. P., tačiau šis vis tiek sudavė kelis smūgius Mantui. E. P. M. S. išvarė, liepdamas ateiti jam su mama. Po šio įvykio iširo jų komanda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. (A. Š.) parodė, kad jis dirba treneriu ledo rutulio mokykloje. 2011 m. balandžio 7 dienos įvykio, kurio metu buvo sumuštas nukentėjusysis, jis nematė. Jam vaikai sakė, kad tarp E. P. ir M. S. buvo susistumdymas. Kad M. S. būtų sumuštas, jis nepastebėjo. Su E. P. apie įvykį jis nekalbėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. B., D. M., A. P. (A. P.), L. G., T. S., A. K. parodė, kad įvykio, kurio metu treneris E. P. sudavė smūgius M. S., nematė.

Iš specialisto išvados Nr. G 751/11 (03) matyti, kad M. S. buvo nustatytas dešinio skruosto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, paraudimu, sužalojimo požymiai krūtinės srityje nenustatyti. Sužalojimas galėjo būti patirtas 2011-04-07. Dėl dešinio skruosto sumušimo M. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l 26).

2011-10-10 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota vieta ledo arenos rūbinėje, kurioje E. P. sudavė smūgius M. S. (t. 1, b.l. 32-37).

Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d., nes jis pažeidė viešąją tvarką, t.y. viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, ledo arenos rūbinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. tyčia, matant grupei į treniruotę susirinkusiems nepilnamečiams vaikinams, smogė du kartus kumščiu nepilnamečiui nukentėjusiajam M. S. į krūtinės sritį bei vieną kartą į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešoji tvarka pažeidžiama tyčiniais veiksmais, nukreiptais žeminančia forma, grubumu, žiaurumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir panašiai mestu iššūkiu visuomenei. Šiame straipsnyje aprašyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas savo veiksmais siekia parodyti nepagarbą visuomenei ir aplinkiniams. Bylos medžiaga ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamąjį turėjus tokius motyvus nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo įžūlus elgesys, kilęs tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu, laikomas viešosios tvarkos pažeidimu, nes konfliktas įvyko žmonių lankomoje ledo arenos rūbinėje, kuri laikoma vieša vieta, kur tuo metu buvo pašalinių žmonių, tai yra nepilnamečių vaikinų, kurie rengėsi ledo ritulio treniruotei. Šių neteisėtų veiksmų metu kaltinamasis E. P. viešoje vietoje pavartojo smurtą nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo M. S. parodymai, liudytojų M. Ž., H. C., E. B. parodymai. Netikėti nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymais, kurie betarpiškai ir tiesiogiai matė įvykį, teismui nėra pagrindo. Nukentėjusiojo patirtą sužalojimą dėl veido sumušimo patvirtina jo motinos S. S. parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. G 751/11 (03), kurioje nurodyta, kad sužalojimas galimai padarytas kaltinime nurodytu metu. Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. B. (J. B.), D. M., A. P. (A. P.), L. G., T. S., A. K. parodymų matyti, kad jie kaltinime nurodyto įvykio nematė, bet įvykio aplinkybių ir nepaneigė. Ištirtų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad kaltinamojo E. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę E. P., teismas remiasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. P. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis LR BK 55 straipsniu, jam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba bei yra įmonės savininkas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytos žalos neatlygino, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą.

Valstybinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 104,49 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidų (t. 1, b.l. 51-52). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Civilinė ieškovė S. S. prašo priteisti 5000 Lt dėl sūnaus nukentėjusiojo M. S. patirto neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 185-186). Atstovaudama nepilnametį nukentėjusįjį savo sūnų, ji nurodo, kad M. S. neturtinę žalą patyrė dėl sukelto fizinio skausmo, psichologinio sukrėtimo, patirto pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, kas sąlygojo dažną sudirgimą ir irzlumą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad po įvykio, praėjus devyniems mėnesiams, M. S. prisiminimais jaučia dvasinį ir psichinį diskomfortą. Be to, šio įvykio pasėkoje M. S. patiria kitokio psichologinio pobūdžio nepatogumus – nebegali susitikti su buvusia komanda, buvo priverstas pereiti pas kitą trenerį, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teisme ir patirti kitus su byla susijusius nepatogumus. Pagal LR CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, šiuo atveju gali būti tenkinami M. S. ir jo įstatyminės atstovės S. S. reikalavimai neturtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, psichologinio sukrėtimo, patirto pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, kas sąlygojo dažną sudirgimą ir irzlumą. Šiuo atveju reikalavimai, dėl kitokio psichologinio pobūdžio M. S. nepatogumų atmetami, nes tai neįeina į neturtinės žalos apimtį. Teismas neabejoja, kad M. S. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, psichologinį sukrėtimą ir pažeminimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad dėl tokių pasekmių nukentėjusiojo patirti sužalojimai neturės išliekamojo poveikio ateityje, nukentėjusysis jokiais įrodymais ir argumentais nepagrindė savo reikalaujamos žalos dydžio. Be to, prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pats nukentėjusysis, nes savo veiksmais, nepagarbiu elgesiu su suaugusiu asmeniu, sukėlė konfliktinę situaciją, kuri peraugo į nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 5 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra nepagrįsta, per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo E. P. civilinei ieškovei S. S. priteistini 1000 litų, dėl nukentėjusiajam M. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinė ieškovė - nukentėjusiojo nepilnamečio M. S. įstatyminė atstovė S. S. yra pareiškusi prašymą iš kaltinamojo E. P. priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas, sumoje 1200 litų, apmokėtas advokatui už atstovavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose, už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (t.2, b.l. 58). Vadovaujantis LR BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 dalimi, šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė E. P. nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Civilinės ieškovės S. S. civilinį ieškinį dėl M. S. neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš E. P. (E. P.) 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės S. S. naudai.

Civilinės ieškovės S. S. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš E. P. (E. P.) 1200 litų proceso išlaidų, patirtų atstovo pagalbai apmokėti, civilinės ieškovės S. S. naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. P. (E. P.) 104,49 litus Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.