- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1068-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00787-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „Krynicki Recykling S. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verenta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ priteisti 136 245,03 Eur skolą, 45 645,78 Eur delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir areštuoti atsakovei priklausančius 181 890,81 Eur.
3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, pagrindu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovė neginčija įsiskolinimo, atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakovei pervestos lėšos yra areštuotos, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes atsakovė tiesiog nebeturės lėšų ir bus likviduota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, vien ieškinio sumos dydis savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių, o duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė yra nesąžininga ir ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ieškovė nepateikė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovės bankroto bylos duomenimis atsakovės banko sąskaitose esančios lėšos yra areštuotos ir atsakovės nemokumo administratoriui uždrausta sudaryti sandorius atsakovės vardu iki teismo nutarties, kuria bus išspręstas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, įsiteisėjimo. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad nėra grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Verenta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
9.1. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškovė didelę ieškinio sumą nurodė tik kaip vieną iš daugelio kriterijų, kurie patvirtina ateityje galbūt kilsiančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, o ne vienintelį kriterijų, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Nors atsakovė neginčija prievolės mokėti nuomos mokestį, tačiau nuomos mokestis nemokamas nuo 2014 m. lapkričio 14 d. Be to, atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu. Tarp atsakovės ir dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų vyksta nesutarimai ir yra areštuotos atsakovei pervestos lėšos, todėl jokių ieškovės pateiktų sąskaitų atsakovė apmokėti negali.
9.2. Nurodytų kriterijų visuma patvirtina, kad byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, bankrutuojanti įmonė turto, išskyrus atliekas, neturi, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad nėra duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan., yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka šios bylos aplinkybių.
9.3. Teismas kitoje byloje spręsdamas iš esmės analogišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.
11. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:
11.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Nemokumo administratorius gali skirstyti įmonės lėšas tik tada, kai visi kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankrutuojančiai įmonei netenka prasmės, nes tik administratoriui suteikiama teisė skirstyti lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi areštavo atsakovės 679 558,61 Eur lėšas, todėl visi ginčai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra beprasmiai.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikia naujus įrodymus – teismo nutartis, ieškovės akcininkų sąrašą ir kt.
13.1. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsakovės nemokumo administratoriaus siekį vengti teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant ar kitaip apsunkinant turtą. Vien faktas, kad atsakovė iki šiol nepadengė tariamos skolos ieškovei, savaime nereiškia BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus nesąžiningumo.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovės naujasis nemokumo administratorius paskirtas tik 2021 m. liepos 5 d., todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė piktybiškai nemoka skolos nuo 2014 metų, nėra aktualūs.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė skolą pripažino, vertintini kritiškai. Ieškovė yra buvusio atsakovės nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ tiesioginė akcininkė, taigi ieškovė jai priklausančias patalpas išnuomojo savo buvusios dukterinės įmonės administruojamai bankrutavusiai įmonei. Ieškovės vadovas baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su buvusio atsakovės nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ vadovu, galimai iššvaistė didelės vertės atsakovės turtą. Būtent dėl šios aplinkybės UAB „Verslo efektas“ buvo atstatydinta iš BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus pareigų. Šios aplinkybės įrodo pačios ieškovės nesąžiningumą bei siekį išlaikyti atsakovės bankroto proceso kontrolę.
13.4. Ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės kreditoriai nebuvo informuoti apie minėtos nuomos sutarties sudarymą ir nebuvo patvirtinę jokių nemokumo administratoriaus išlaidų patalpų nuomai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: teismo nutartis, ieškovės akcininkų sąrašą, kaltinamąjį aktą ir atsakovės kreditorių susirinkimo protokolą. Nors trečiasis asmuo neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atsiliepime, todėl spręstinas šių rašytinių įrodymų priėmimo klausimas.
16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat įvertinti prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti atskirojo skundo argumentus, taip pat įvertinus įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu bei tai, jog dėl ieškovės pareikšto prašymo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje dalyvaujantiems asmenims pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti (prašymas išnagrinėtas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims), remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su trečiojo asmens atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų vertinimo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
19. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neteisingai įvertino jos nurodytas aplinkybes, jog prašoma priteisti suma laikytina didele, o atsakovė yra bankrutavusi įmonė, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliantės įsitikinimu, byloje esančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma, pažymėtina, kad aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
21. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovų interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Nagrinėjamu atveju teismui tokie nutarties 21 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama tuo, kad atsakovė yra bankrutavusi bendrovė, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu. Tačiau apeliantė niekaip nepaaiškina ir nenurodo, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ar ketina imtis atsakovės nemokumo administratorius, siekdamas išvengti apeliantės reikalavimų, jeigu teismas juos patenkintų. Formalus teiginys, kad atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu, neįrodo apeliantės teiginių apie atsakovės konkrečiais veiksmais pasireiškiančią grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą grindžia ir tuo, kad atsakovė neginčijo susidariusio įsiskolinimo, tačiau už patalpų nuomą neatsiskaito nuo 2014 metų. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovė nesutinka su prašomu priteisti skolos dydžiu ir byloje pateikė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti 2014 m. lapkričio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu apeliantė pareiškė ieškinį byloje, 4.1 punktą, nustatantį nuomos mokesčio dydį, negaliojančiu, taip pat prašoma pripažinti vėlesnių susitarimų, kuriais pakeista nuomos sutartis, punktus, reglamentuojančius delspinigių dydį. Priešieškinyje nurodoma, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje numatytas nepagrįstai padidintas nuomos mokestis ir delspinigiai, buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, siekiant dirbtinai padidinti apeliantės, kaip kreditorės, reikalavimų mastą, jog tokiu būdu būtų galima kontroliuoti atsakovės bankroto procesą. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo pasisakys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, tačiau, akivaizdu, jog apeliantės teiginiai apie atsakovės pripažinimą skolos neatitinka tikrovės. Vengimas vykdyti ieškovės finansinį reikalavimą savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės lėšas.
24. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neturi turto. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti lemiančiu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Apeliantė, nurodydama, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, nepagrindė, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padidintų atsakovės turto mastą ar vertę arba kitaip pagerintų jos turtinę padėtį.
25. Apeliantė išreiškia subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis būtų nepagrįsta ar neteisėta. Apeliantė akcentuoja, kad kitoje byloje jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu buvo patenkintas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas būtent dėl šioje byloje pareikštų ieškovės reikalavimų ir galimos grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.