Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1970-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-1970-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas
UAB „ASTONBOCAS“
Ieškovas
N. Š.
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3., 11.10., 16.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Justinai Stuckai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19-807/2011 pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovui UAB „ASTONBOCAS“ dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo ir pagal atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ priešieškinį ieškovui N. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) pripažinti jo atleidimą iš darbo atsakovo bendrovėje, remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. neteisėtu;

2) įpareigoti atsakovą pakeisti N. Š. atleidimo iš darbo įrašą, įrašant: „pagal DK 297 str. 4 d. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos“;

3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėnesį, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, kompensaciją už uždelsimą atsikaityti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;

4) priteisti iš atsakovo 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog 2003-09-22 UAB „ASTONBOCAS“ ir N. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią N. Š. buvo įdarbintas plėtros ir vystymo direktoriaus pareigose. Šalių susitarimu N. Š. buvo mokamas 1500 Lt mėnesinis atlyginimas už darbą, kompensuojamas kuras bei pokalbiai mobiliuoju telefonu. Ieškovas savo pareigas vykdė dorai ir sąžiningai, neturėjo drausminių nuobaudų, už pelningą sandorį 2007 m. lapkričio mėn. paskatintas 7000 Lt premija. 2008-01-17 ieškovas pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris buvo patenkintas tą pačią dieną. 2008-02-19 raštu Nr. 70 atsakovas informavo ieškovą, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2008-02-19 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. 2008-03-20 po ieškinio pateikimo atsakovas įmokėjo į ieškovo sąskaitą 3933,07 Lt. Pagal atsakovo parengtą ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą ieškovo VDU sudarė 73,64 Lt, atsižvelgiant į tai neišmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. gruodžio mėn. sudarė 1397,11 Lt, už 2008 m. sausio mėn. 407,48 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas 2812,50 Lt, bendra ieškovui išmokėtina suma ieškovui sudarė 4617,09 Lt. Darydamas 2008-04-15 pavedimą iš ieškovui priklausančios sumos 4617,09 Lt, atsakovas padarė 684,02 Lt išskaičiavimą. Ieškovas teigia, jog darbo dienų skaičius, per kurias atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu, patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudaro 40 darbo dienų, todėl turi sumokėti po 73,64 Lt už kiekvieną dieną, t.y. 2945,60 Lt (LR DK 141 str., 250 str., 297 str. 4 d., LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Atsakovas UAB „ASTONBOCAS“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „ASTONBOCAS“ pateikė priešieškinį, kurį patikslino, prašydamas pripažinti teisėtu ieškovo N. Š. prievolės dėl 684,02 Lt skolos sumokėjimo pasibaigimą įskaitymu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „ASTONBOCAS“ 2008-04-15 sumokėjo ieškovui N. Š. 3933,70 Lt sumą, kuri buvo mokėtina darbuotojui jo atleidimo dieną. Atsakovas nurodė, jog UAB „ASTONBOCAS“ uždelsė sumokėti ieškovui priklausančias sumas dėl ieškovo kaltės, nes ieškovo atleidimo dieną jis nebuvo atsakovo įmonės patalpose; 2008-02-19 išsiuntė raginimą atvykti į įmonę ir sutvarkyti su atleidimu susijusius dokumentus bei pasiimti jam priklausančias išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu; ieškovas neatvyko į įmonę bei geranoriškai nesiekė išspręsti susiklosčiusios situacijos; N. Š. motina T. Š. įstatymų nustatyta tvarka neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų naujai paskirtai įmonės buhalterei; dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvusios buhalterės nebuvo grąžinti UAB „ASTONBOCAS“, todėl turėjo būti atkurti, remiantis kitų įmonių išrašytais dokumentais; pirminio patikrinimo metu nustatytas piniginių lėšų pasisavinimas iš UAB „ASTONBOCAS“. Atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuota, jog M. Š. atleidimo dieną buvo skolingas įmonei 684,02 Lt, todėl UAB „ASTONBOCAS“ N. Š. atleidimo dieną buvo paruošęs dokumentus dėl 3933,07 Lt išmokėjimo. Ieškovas neatvyko į įmonę, tuo tarpu atsakovas be ieškovo parašų buhalterinės apskaitos dokumentuose negalėjo vykdyti atsiskaitymų (LR DK 124 str., 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d., 7 p., 9 p., 250 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas N. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisi iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neįrodė išskaičiuotų iš ieškovui priklausančių išmokų sumų teisinio pagrindo. Atsakovo išskaičiuota suma figūruoja vien tik atsakovo pateiktoje avanso apyskaitoje ir nepasirašytuose kasos išlaidų orderio ir susitarimo projektuose. Atsakovas neįrodė šios sumos pagrįstumo ir turinio. Jokių įrodymų, kad tarp ieškovo atleidimo ir pinigų pervedimo dienos egzistavo kažkokios priežastys, dėl kurių atsiskaitymas su ieškovu buvo negalimas, atsakovas nepateikė. Skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, ieškovas vadovavosi įstatymo nuostata, kurioje nurodyta, kad vidutinis darbo užmokestis yra mokamas už uždelsimo laiką. Šioje normoje nėra detalizuojama, jog uždelsimo laikas reiškia per šį laiką susidariusias darbo dienas (LR DK 141 str. 1 d., 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) pripažinti neteisėtu ieškovo N. Š. atleidimą iš darbo UAB „ASTONBOCAS“ 2008-02-19 DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindu;

2) pripažinti, kad tarp ieškovo N. Š. ir atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ 2003-09-19 sudaryta darbo sutartis Nr. 5 buvo nutraukta 2008-01-17 DK 127 str. 1 d. pagrindu;

3) priteisti iš atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ ieškovo N. Š. naudai 4565,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio;

4) likusioje dalyje ieškinį atmesti;

5) priešieškinį atmesti;

6) sprendimo dalį dėl 1528,03 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai;

7) priteisti iš atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ ieškovo N. Š. naudai 178 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2003-09-22 sudarytos darbo sutarties (1 t., b.l. 38-41) pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo bendrovėje plėtros ir vystymo direktoriumi. 2008-01-17 ieškovas atsakovo bendrovės generaliniam direktoriui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, vadovaujantis DK 127 str. 1 d., nuo 2008-01-17 (1 t., b.l. 6). Atsakovo bendrovės generalinis direktorius su tokiu prašymu iš esmės sutiko, ieškovo prašyme įrašė pastabą, jog prieš tai ieškovas privalo pilnai atsiskaityti už neteisėtai panaudotas įmonės lėšas (kurui, telefoniniams pokalbiams; už pinigus, paimtus iš kasos). DK 127 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, jog UAB „ASTONBOCAS“ generalinis direktorius sutiko su darbuotojo 2008-01-17 prašymu ir jame nurodė N. Š. atleidimo iš darbo datą, t. y. 2008-01-17, leido spręsti apie tai, kad darbdavys atsisakė jo naudai nustatyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą 14 dienų termino, todėl teismas konstatavo, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta būtent 2008-01-17 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). 2008-01-17 prašyme nurodyta darbdavio atstovo išlyga dėl atsiskaitymo už kurą, telefoninius pokalbius, iš kasos paimtas lėšas nelaikytina teisėta darbdavio atstovo valios dėl vėlesnės darbo sutarties nutraukimo datos išraiška, kadangi darbo įstatymai nenumato galimybės stabdyti arba atidėti darbo sutarties nutraukimą, remiantis darbuotojo įsiskolinimo darbovietei faktu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad darbdavys su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimą įformino 2008-02-19, nurodydamas kitą atleidimo iš darbo pagrindą - DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. (1 t., b.l. 38-41; 2 t., b.l. 84, 96), teismas pripažino, jog tokia atleidimo iš darbo formuluotė ir atleidimo iš darbo data yra nurodytos neteisėtai. Atleidimo iš darbo dieną ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso - 4617,09 Lt (1 t., b.l. 18-19). Darbo išmokų įsiskolinimo fakto bei dydžio neginčija ir pats atsakovas (1 t., b.l. 44). Darbdavys privalėjo galutinai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008-01-17, tačiau 4617,09 Lt sumą N. Š. pervedė tik 2008-04-15 (1 t., b.l. 56, 57). Toks vėlavimas atsiskaityti su iš darbo atleidžiamu darbuotoju negali būti pateisintas N. Š. galimo (tariamo) įsiskolinimo darbdaviui už kurą ir telefoninius pokalbius faktu, kadangi nesant darbo santykių šalių susitarimo (darbuotojo sutikimo) dėl tokių išskaitų iš jam priklausančio darbo užmokesčio darymo, darbdavys privalėjo ieškovo N. Š. savo darbovietei galimai padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą spręsti darbo ginčų sprendimui numatyta tvarka (DK 258 str.). Teismas pažymėjo, jog ieškovui priklausiusio darbo užmokesčio neišmokėjimas jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008-01-17, ar vėlavimas išmokėti darbo užmokestį iki 2008-04-15 negali būti pateisintas ir tuo, kad ieškovas po 2008-01-17 nebeatvykdavo į buvusią darbovietę, kadangi, kaip minėta, visas darbo užmokestis darbuotojui privalėjo būti išmokėtas dar 2008-01-17, be to, darbdavys su darbuotoju galėjo atsiskaityti ir bet kurią kitą po to ėjusią dieną, darbo užmokestį pervesdamas į ieškovo banko sąskaitą, kuri darbdaviui buvo žinoma, į kurią darbo užmokestis būdavo mokamas ir ligi tol. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai dėl to, kad išmokėti darbo užmokestį jis vėlavo, nes atsakovo bendrovės buvusi vyr. buhalterė T. Š. neva neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų naujai atsakovo bendrovės buhalterei, negrąžino dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl juos reikėjo atkurti, remiantis kitų įmonių išrašytais dokumentais ir banko išduotais dokumentais, be to, buvo atliekamas auditas dėl to, ar ieškovas ir jo motina T. Š. neteisėtai nepasisavino įmonės lėšų, vertintini kritiškai, kadangi paties atsakovo pateiktas kasos išlaidų 2008-02-19 orderis (1 t., b.l. 49) ir atsakovo paaiškinimai dėl to, kad jis laukė į buvusią darbovietę atvykstančio ieškovo, kad galėtų atsiskaityti su juo, patvirtina, kad darbdavys visą laiką žinojo darbo išmokų įsiskolinimo atleistam darbuotojui dydį, tačiau delsė išmokėti šį įsiskolinimą, nes tikėjosi iš darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos išskaityti darbuotojo galimai padarytos materialinės žalos sumą. Teismas konstatavo, jog nesant įrodymų apie tai, kad darbuotojui priklausantis darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas atleidimo iš darbo dieną (t. y. 2008-01-17) dėl paties N. Š. kaltės, iš darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2008-04-15, kas sudaro 62 darbo dienas. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis N. Š. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 73,64 Lt (1 t., b.l. 43), priteistina bendra vidutinio darbo užmokesčio suma yra 4565,68 Lt (DK 141 str. 3 d.). Sprendimo dalis dėl 1528,03 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo vykdytina skubiai (73,64 Lt (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis) x 20,75 (metinis vidutinio mėnesio darbo dienų koeficientas) (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 metais patvirtinimo“ 2.1.1. punktas, CPK 282 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas. N. Š. ieškinio reikalavimai kyla iš darbo teisinių santykių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei kitų darbo įstatymų normų, ir tik tais atvejais, kai darbo įstatymai nenumato tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, gali būti taikomos kitų teisės šakų normos (DK 9 str. 1 d., 2 d.). Kadangi DK 141 str. 3 d. numato baudinę sankciją už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatos kartu su minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatomis negali būti taikomos, kadangi darbdavys būtų du kartus nubaudžiamas už tos pačios prievolės pavėluotą vykdymą. Teismas konstatavo, jog remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad N. Š. reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo buvo iš esmės patenkintas, jo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovas (jo atstovai) apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ignoravo ieškovo pastangas viską išsiaiškinti gražiuoju, nepagrįstai apkaltino ieškovą sukčiavimu, vagyste, turto pasisavinimu ir/ar iššvaistymu, neteisėtu atlyginimo paėmimu, todėl ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo bandymus situaciją išspręsti gražiuoju, N. Š. nepateikė; priešingai, į bylą yra pateikti ieškovui adresuoti atsakovo bendrovės 2008-01-31 ir 2008-02-12 raginimai, kvietimai (1 t., b.l. 7, 8) atvykti į UAB „ASTONBOCAS“ buveinę išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos, į kuriuos ieškovas nereagavo. Teismo turimais 2007 metų pabaigos duomenimis ieškovas be darbo atsakovo bendrovėje, dirbo dar trijose bendrovėse – UAB „Mogaila“, UAB „Viršupis“ ir UAB „Sarių sala“, todėl atleidimas iš darbo atsakovo bendrovėje sunkių turtinių pasekmių jam nesukėlė, juolab, kad nutraukti darbo sutartį ieškovas apsisprendė pats. Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p., buvo pripažintas neteisėtu, darbdavio padaryti darbo santykių nutraukimo pažeidimai, sukėlę ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, yra ištaisyti, ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, todėl teismas padarė išvadą, kad darbdavio padaryto teisės pažeidimo pripažinimo faktas ir darbdavio nubaudimo už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą faktas yra pakankama satisfakcija už darbuotojo patirtą skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Teismas pažymėjo, jog atsakovo priešiniai reikalavimai dėl 684,02 Lt nuostolių, padarytų ieškovui neva neteisėtai naudojantis UAB „Statoil Lietuva“ kuro kortele ir telefono kortele, atmestini kaip neįrodyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad ieškovas kortelėmis naudojosi be atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus žinios, kad jis buvo supažindintas su atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais dėl kuro normų bei pokalbių limitų (2 t., b.l. 26-53). Supažindinimą su minėtais įsakymais patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ir nagrinėjamoje darbo byloje. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (1 t., b.l. 51-55) ir priešieškinyje bei jo tikslinimuose išdėstytų aplinkybių, argumentų negalima daryti išvados, kad aukščiau nurodyto dydžio nuostolius ieškovas buvusiam darbdaviui padarė dėl naudojimosi kuro ir telefono kortelėmis ne darbo reikalais, pažeisdamas įmonėje galiojusias ir jam žinomas darbo tvarkos taisykles (LR DK 127 str. 1 d., 141 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „ASTONBOCAS“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl pripažinimo neteisėtu darbo sutarties nutraukimo 2008-02-19 LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindu bei 4565,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir byloje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino byloje nustatytų faktų, jog ieškovas prašymą su darbdavio rezoliucija nutraukti darbo sutartį nepateikė nei buhalterei, nei kadrų reikalus tvarkiusiai darbuotojai. 2008-01-17 darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta, nes darbo sutarties nutraukimui nebuvo prielaidų. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovas gavo jam nepalankią rezoliuciją atsiskaityti už telefoninius pokalbius ir sunaudotą kurą ir toliau neatliko nei vieno veiksmo, kad darbo sutarties nuraukimas būtų įformintas. Apeliantas teigia, jog prašymas nebuvo pateiktas atsakingam už kadrų forminimą darbuotojui, ieškovas tiesiog nepasirodė darbe, visiškai nereagavo į raginimus atvykti į darbą, nors byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ragino ieškovą laikytis darbo drausmės ir pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Byloje nustatytas faktas, jog ieškovas parašė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir tuo klausimu kreipėsi į bendrovės vadovą, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu teigti, jog darbo sutartis su ieškovu nutrūko 2008-01-17. 2008-01-18 be pateisinamų priežasčių ieškovas neatvyko į darbą, todėl darbdavys turėjo teisę nutraukti sutartį su ieškovu 2008-02-19 dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t.y. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, o ne pagal ieškovo prašymą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog iš atsakovo turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti su darbuotojų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo 2008-01-17. Apeliantas teigia, jog su ieškovu turėjo būti atsiskaityta tik darbo sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2008-02-19, o vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti galėjo būti priteistas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas pažymėjo, jog iki 2008-04-15 atsakovas derėjosi su ieškovu dėl įskaitymo, nes buvo nustatytas faktas, jog ieškovas, naudodamas bendrovei išduotą kortelę kurui ir pildamas į nuosavą automobilį kurą bendrovės sąskaita atostogų metu bei viršydamas nustatytus limitus dėl telefoninių pokalbių, padarė bendrovei žalą. Sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti, turi būti įvertintas laikotarpis nuo 2008-02-19 iki 2008-04-15, nes LR DK 141 str. 1 d. norma nustato prievolę pilnai atsiskaityti su darbuotojų jo atleidimo dieną, jeigu nėra susitarta kitaip. Pagal pateiktos į bylą N. Š. avanso apyskaitos duomenis 2008-01-31 N. Š., kaip atsakingam asmeniui, buvo išmokėta iš bendrovės kasos 1982,13 Lt, iš šios sumos atskaitingas asmuo išleido ir išlaidas patvirtino buhalterinės apskaitos dokumentais 774,91 Lt, todėl ieškovo, kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei 2008-01-01 sudarė 684,02 Lt. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nepagrįstai netaikė DK 224 str. 2 d. 1 p.

Ieškovas N. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui N. Š. iš atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tinkamas darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra darbdavio pareiga ir atsakomybė. Gavęs ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo bei su juos sutikęs, atsakovas privalėjo imtis visų veiksmų, kad darbo sutarties nutraukimas būtų tinkamai įformintas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti nagrinėjamas ne darbuotojo tariamas neveikimas, bet darbdavio neveikimas, nors darbo įstatymai numatė jo pareigą būti aktyviu. Teismui nebuvo pateiktas 2008-02-19 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, ieškovas tokio įsakymo nebuvo matęs, jis nebuvo jam pateiktas bei įstatymų nustatyta tvarka supažindintas su juo. Suderinęs su atsakingu asmeniu darbo sutarties nutraukimą nuo 2008-01-17, ieškovas pagrįstai tikėjo, kad jo paskutinė darbo diena buvo būtent 2008-01-17. Ieškovas pažymėjo, jog svarbiausias įrodymas, kad nebuvo pagrindo 684,02 Lt įskaitymui, yra paties atsakovo veiksmai, t.y. 2008-04-15 atsakovas pervedė į ieškovo banko sąskaitą ne tik jo parengtame orderyje, bet ir 2009-02-19 susitarimo projekte nurodytą sumą, t.y. 3933,07, bet ir 684,02 Lt (LR DK 127 str. 1 d., 141 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę viršyti pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, konstatuojant, kad ieškovui N. Š. buvo padaryta 160,82 Lt neturtinė žala dėl neteisėto atleidimo iš darbo 2008-02-19 DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindu ir atliekant šalių tarpusavio prievolių įskaitymą dėl 160,82 Lt pinigų likučio, už kurį liko atsakovui neatsiskaitęs ieškovas N. Š. (LR CPK 414 str., 417 str.).

Žemesnės instancijos teismas

LR DK 127 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Darbdaviui sutikus atleisti be įspėjimo termino, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą nuo jo pareiškime nurodytos datos, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų:1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną;2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.Pagal LR DK 186 str. 2 d. darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė LR DK 141 str. nuostatas ir teisingai įvertino rašytinius įrodymus – pažymas apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir apie vidutinį darbo užmokestį.Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė LR CPK 178 str., numatantį įrodinėjimo pareigą, nes darbo bylose darbdavys, atleisdamas iš darbo darbuotoją, turi pareigą įrodinėti, kad visiškai atsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, nes uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.Ieškovas, pasirašydamas 2008-01-17 prašymą (1 t., b.l. 42) nutraukti su juo darbo sutartį nuo 2008-01-17, sukūrė teisinį pagrindą darbdavio sutikimu atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojo pareiškimu nuo pareiškime nurodytos datos, nes atsakovo generalinis direktorius, atstovaujantis darbdavį, prašyme užrašė rezoliuciją „sutinku“ ir pasirašė, nurodydamas 2008-01-17 datą. Tai, kad minėtoje rezoliucijoje buvo parašytas nurodymas pilnai atsiskaityti už kurą, pinigus iš kasos, telefoną, nepanaikino darbdavio sutikimo, išreikšto rezoliucijos forma. Teisėjų kolegija pažymi, kad gavęs darbuotojo prašymą ir uždėjęs rezoliuciją, atsakovo generalinis direktorius, kaip darbdavio atstovas, turėjo įstatyminę pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ieškovas turėjo pareigą prašymą su darbdavio rezoliucija nutraukti darbo sutartį pateikti buhalterei, bei kadrų reikalus tvarkiusiai darbuotojai, nes įstatyminė pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą yra nustatyta darbdaviui, bet ne pačiam darbuotojui. Tai reiškia, kad pats darbdavys turėjo rūpintis operatyviu darbuotojo atleidimo iš darbo įforminimu ir galutiniu atsiskaitymu su atleidžiamu iš darbo ieškovu atleidimo iš darbo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad rezoliucijos nurodymas dėl darbuotojo pareigos atsiskaityti už telefoninius pokalbius, sunaudotą kurą ir pinigus iš kasos negali būti vertinamas nepalankiu darbuotojui, nes išreiškė darbdavio nurodymą dėl galutinio atsiskaitymo.Ta aplinkybė, kad atsakovo generalinis direktorius, atstovaujantis darbdavį, ieškovo prašyme (1 t., b.l. 42) užrašė rezoliuciją „sutinku“ ir pasirašė, nurodydamas 2008-01-17 datą, sudarė teisinį pagrindą ieškovui neiti 2008-01-18 į darbą pas atsakovą ir darbdavys neturėjo teisės nutraukti sutartį su ieškovu 2008-02-19 dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t.y. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, nes buvo išreiškęs valią atleisti ieškovą iš darbo pagal ieškovo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė už laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2008-04-15 (62 darbo dienos po 73,64 Lt (1 t., b.l. 43)) 4565,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą (DK 141 str. 3 d.), nes akivaizdu, kad atsakovo generalinis direktorius, atstovaujantis darbdavį, ieškovo prašyme (1 t., b.l. 42) užrašęs rezoliuciją „sutinku“ ir nurodęs 2008-01-17 datą, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą paskutinę ieškovo darbo diena pas atsakovą laikyti 2008-01-17 datą.Ta aplinkybė, kad atsakovas, žinomas ieškovo banko sąskaitos duomenis, laiku neatsiskaitė su ieškovu, patvirtina, kad atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu. Tai, kad atsakovas derėjosi su ieškovu dėl galimo įskaitymo, nepateisina darbdavio uždelsimo laiku atsiskaityti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės atidėti galutinio atsiskaitymo terminą dėl šalių vykdomų derybų.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas, naudodamas bendrovei išduota kortele kurui ir pildamas kurą bei dėl telefoninių pokalbių limitų viršijimo padarė bendrovei žalą.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme išreikalautoje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-486/2012 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-1-00793), kurioje buvo priimtas 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis, susidedančioje iš 15 tomų, nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti priešieškinį. Pagal 2008-01-16 UAB „ASTONBOCAS“ priėmimo-perdavimo aktą N. Š. perdavė UAB „Statoil Lietuva“ kortelę Nr. 700396317487001, o atsakovo generalinis direktorius M. V. ją priėmė (baudžiamoji byla Nr. 1-6-486/2012, 1 t., b.l. 55).Pažymėtina, kad pagal naujai pateiktus įrodymus (2 t., b. l. 157-159) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo generalinio direktoriaus sutikimu, išreikštu 2008-01-16 rašte Nr.16 (civilinė byla, 2 t., b. l. 158; baudžiamoji byla Nr. 1-6-486/2012, 1 t., b.l. 24) ir 2008-01-15 įgaliojime (2 t., b. l. 158, 159), mobilaus ryšio abonentas su einamąja sąskaita buvo perrašytas ieškovui, kuris sumokėjo 310 Lt skolą su 55,80 Lt PVM mokesčiu (2 t., b.l. 157) už UAB „ASTONBOCAS“. Tai reiškia, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui už telefoninius pokalbius.Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009-07-10 specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 1-6-486/2012, 10 t., b.l. 2-36) į klausimus apie N. Š. naudai išmokėtas UAB „ASTONBOCAS“ be pagrindo sumas buvo nurodyta (baudžiamoji byla Nr. 1-6-486/2012, 10 t., b.l. 32):- 2006 metais iš UAB „ASTONBOCAS“ kasos ir banko N. Š., kaip atskaitingajam asmeniui, išmokėta iš viso 999,76 Lt, N. Š. pateikė pinigų sumokėjimą pateisinančius dokumentus 1667,77 Lt sumai, įmonės skola sudarė 523,20 Lt;- 2007 metais iš UAB „ASTONBOCAS“ kasos ir banko N. Š., kaip atskaitingajam asmeniui, išmokėta iš viso 1982,13 Lt, iš jų 774,91 Lt sumai N. Š. pateikė pinigų sumokėjimą pateisinančius dokumentus, o už pinigų likutį 684,02 Lt liko neatsiskaitęs.Teisėjų kolegija kritiškai vertina paties atsakovo sudarytą avanso apyskaitą (1 t., b.l. 51-55) dėl to, kad ieškovas padarė 684,02 Lt žalą bendrovei dėl neatsiskaitymo už gautas pinigines lėšas iš bendrovės kasos, įvertindama tai, kad pats darbdavys UAB „ASTONBOCAS“ 2006 metais buvo skolingas 523,20 Lt sumą N. Š., kaip atskaitingajam asmeniui, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas neturi pareigos savo piniginėmis lėšomis finansuoti darbdavio, kaip bendrovės, vykdomos ūkinės veiklos.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš 684,02 Lt pinigų likučio, už kurį liko neatsiskaitęs N. Š., atėmus 523,20 Lt, kaip UAB „ASTONBOCAS“ skolą 2006 metais N. Š. naudai, gaunamas 160,82 Lt skirtumas, kurį teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įskaito N. Š. naudai kaip kompensaciją už darbdavio padarytą neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo 2008-02-19 DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindu.Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių –neteisėto drausminės nuobaudos paskyrimo ir kt. Baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių darbdaviui gali atsirasti pareiga atlyginti neturtinę žalą darbuotojui, nėra. Todėl žalos padarymo faktą, darbdavio neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovas savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš neteisėto atleidimo iš darbo.Tai, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo 2008-02-19 DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p. pagrindu, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, ir darbdavys turi atlyginti dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovo patirtą neturtinę žalą, nes tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus (gim. 1979 m.), pas atsakovą įsidarbino 2003 m. ir drausmine tvarka baustas nebuvo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos dydį 160,82 Lt sumai, kuri įskaitoma į 160,82 Lt skirtumą, susidariusį iš 684,02 Lt pinigų likučio, už kurį liko neatsiskaitęs N. Š., atėmus 523,20 Lt, kaip UAB „ASTONBOCAS“ skolą 2006 metais N. Š. naudai (LR DK 248 str. 4 p., 250 str., LR CK 6.250 str.). Tokiu būdu nurodytas įskaitymas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai atmetė priešieškinį, pagrįstai netaikydamas DK 224 str. 2 d. 1 p., nes pagal CK 6.130, 6.131 straipsnius apeliacinės instancijos teismas nustatė visas įskaitymo sąlygas:1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų;2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (šalys viena kitai turi sumokėti pinigus);4) abu reikalavimai yra galiojantys ir yra vykdytini, bei apibrėžti.Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka šalys su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovas, šį įskaitymą atlieka, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, įgyvendindamas ekonomiškumo ir kooperacijos principus procese.Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.130 str., 6.131 str., 6.245 str. – 6.249 str., LR CPK 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti valstybei 25,30 Lt (2 t., b.l. 140) dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 700 Lt sumai (2 t., b.l. 142-146) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis neviršija maksimalios sumos už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo N. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „ASTONBOCAS“ 25,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė