Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-11-02 · Civilinė byla Nr. 2-19-807/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
2-19-807/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Savickienė
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Astonbocas“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-19-807/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3; 11.9.10.8; 11.10; 16.8
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant ieškovui N. Š. ir jo atstovei advokatei J. S.,atsakovo atstovei advokatei I. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astonbocas“ dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, priklausančių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astonbocas“ priešieškinį ieškovui N. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo atsakovo bendrovėje remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7, 9 p. neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti N. Š. atleidimo iš darbo įrašą, įrašant: „pagal DK 297 str. 4 d. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos“; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėnesį, kas sudaro 684,02 Lt, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti iš atsakovo 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2003-09-22 sudarytos darbo sutarties pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo bendrovėje plėtros ir vystymo direktoriumi. Buvo sulygta dėl 1 500 Lt dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, taip pat darbuotojui privalėjo būti kompensuojamos išlaidos kurui ir telefoniniams pokalbiams. 2007-01-17 ieškovas pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo; darbdavys su darbo sutarties nutraukimu darbuotojo prašymu sutiko, tačiau pareikalavo atsiskaityti dėl neteisėtai panaudotų lėšų už kurą ir telefoninius pokalbius. 2007-02-23 ieškovas gavo darbdavio laišką, kuriame nurodoma, jog darbo sutartis yra nutraukta remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7, 9 p.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti teisėtu ieškovo N. Š. prievolės dėl 684,02 Lt skolos sumokėjimo pasibaigimą įskaitymu, t. y. pripažinti, kad prievolė pasibaigė įskaitymu. Paaiškino, kad UAB „Astonbocas“ vyr. buhalterė T. Š. vieną iš jos žinioje buvusių UAB „Statoil Lietuva“ kuro kortelių ir telefono SIM kortelę perdavė savo sūnui N. Š., kuris šias materialines vertybes naudojo savo asmeniniais tikslais, tuo darydamas turtinę žalą atsakovui. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad N. Š. 1 000 Lt dydžio suma 2007-10-11 buvo išmokėta be teisinio pagrindo, kaip ir 2007-10-16 išmokėta 7 000 Lt dydžio premija. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog atsakovo bendrovės gen. direktoriaus sutikimas su tarp šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimu ieškovo 2008-01-17 prašymo pagrindu buvo išreikštas su sąlyga, jog ieškovas, nutraukdamas darbo santykius, atlygins bendrovei neteisėtu kuro kortelės ir telefono SIM kortelės naudojimu atsakovui padarytą turtinę žalą.

Byloje vykusių posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys (jų atstovai) iš esmės palaikė aukščiau išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių 2003-09-22 sudarytos darbo sutarties (t. 1, b.l. 38-41) pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovo bendrovėje plėtros ir vystymo direktoriumi. Iš pradžių buvo sulygta dėl 1 000 Lt dydžio mėnesinio darbo užmokesčio; nuo 2004-12-01 darbo užmokesčio dydis padidintas iki 1 500 Lt. Ieškovas atsakovo bendrovės gen. direktoriui 2008-01-17 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo vadovaujantis DK 127 str. 1 d. nuo 2008-01-17 (t. 1, b.l. 6); atsakovo bendrovės gen. direktorius su tokiu prašymu iš esmės sutiko, tačiau ieškovo prašyme įrašė pastabą, jog prieš tai ieškovas privalo pilnai atsiskaityti už neteisėtai panaudotas įmonės lėšas (kurui, telefoniniams pokalbiams; už pinigus, paimtus iš kasos).

DK 127 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Vis dėlto ta aplinkybė, jog UAB „Astonbocas“ gen. direktorius sutiko su darbuotojo 2008-01-17 prašymu ir jame nurodyta N. Š. atleidimo iš darbo data, t. y. 2008-01-17, leidžia spręsti apie tai, kad darbdavys atsisakė jo naudai nustatyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą 14 dienų termino, todėl konstatuotina, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta būtent 2008-01-17 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009, kat. 4.3; 11.9.3; 16.2.4; 106.1). 2008-01-17 prašyme nurodyta darbdavio atstovo išlyga dėl atsiskaitymo už kurą, telefoninius pokalbius, iš kasos paimtas lėšas nelaikytina teisėta darbdavio atstovo valios dėl vėlesnės darbo sutarties nutraukimo datos išraiška, kadangi darbo įstatymai nenumato galimybės stabdyti arba atidėti darbo sutarties nutraukimą remiantis darbuotojo įsiskolinimo darbovietei faktu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turint omenyje tai, kad darbdavys su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimą įformino tik 2008-02-19, nurodydamas kitą atleidimo iš darbo pagrindą - DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7, 9 p. (t. 1, b.l. 38-41; t. 2, b.l. 84, 96), pripažintina, jog tokia atleidimo iš darbo formuluotė ir atleidimo iš darbo data yra nurodytos neteisėtai.

Išeitinė išmoka darbuotojui nepriteistina, kadangi pripažinta, jog darbo santykiai nutrūko jo iniciatyva 2008-01-17.

Atleidimo iš darbo dieną ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. sausio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso - 4 617,09 Lt (t. 1, b.l. 18-19). Darbo išmokų įsiskolinimo fakto bei dydžio neginčija ir pats atsakovas (t. 1, b.l. 44). Darbdavys privalėjo galutinai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008-01-17, tačiau 4 617,09 Lt sumą N. Š. pervedė tik 2008-04-15 (t. 1, b.l. 56, 57). Toks vėlavimas atsiskaityti su iš darbo atleidžiamu darbuotoju negali būti pateisintas N. Š. galimo (tariamo) įsiskolinimo darbdaviui už kurą ir telefoninius pokalbius faktu, kadangi nesant darbo santykių šalių susitarimo (darbuotojo sutikimo) dėl tokių išskaitų iš jam priklausančio darbo užmokesčio darymo, darbdavys privalėjo ieškovo N. Š. savo darbovietei galimai padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą spręsti darbo ginčų sprendimui numatyta tvarka (DK 258 str.). Ieškovui priklausiusio darbo užmokesčio neišmokėjimas jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008-01-17, ar vėlavimas išmokėti darbo užmokestį iki 2008-04-15 negali būti pateisintas ir tuo, kad ieškovas po 2008-01-17 nebeatvykdavo į buvusią darbovietę, kadangi, kaip minėta, visas darbo užmokestis darbuotojui privalėjo būti išmokėtas dar 2008-01-17, be to, darbdavys su darbuotoju galėjo atsiskaityti ir bet kurią kitą po to ėjusią dieną, darbo užmokestį pervesdamas į ieškovo banko sąskaitą, kuri darbdaviui buvo žinoma, į kurią darbo užmokestis būdavo mokamas ir ligi tol. Atsakovo argumentai dėl to, kad išmokėti darbo užmokestį jis vėlavo, nes atsakovo bendrovės buvusi vyr. buhalterė T. Š. neva neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų naujai atsakovo bendrovės buhalterei, negrąžino dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl juos reikėjo atkurti remiantis kitų įmonių išrašytais dokumentais ir banko išduotais dokumentais, be to, buvo atliekamas auditas dėl to, ar ieškovas ir jo motina T. Š. neteisėtai nepasisavino įmonės lėšų, vertintini kritiškai, kadangi paties atsakovo pateiktas kasos išlaidų 2008-02-19 orderis (t. 1, b.l. 49) ir atsakovo paaiškinimai dėl to, kad jis laukė į buvusią darbovietę atvykstančio ieškovo, kad galėtų atsiskaityti su juo, rodo, kad darbdavys visą laiką žinojo darbo išmokų įsiskolinimo atleistam darbuotojui dydį, tačiau delsė išmokėti šį įsiskolinimą, nes tikėjosi iš darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos išskaityti darbuotojo galimai padarytos materialinės žalos sumą.

Tad byloje nesant įrodymų apie tai, kad darbuotojui priklausantis darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas atleidimo iš darbo dieną (t. y. 2008-01-17) dėl paties N. Š. kaltės, iš darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2008-04-15, kas sudaro 62 darbo dienas. Kadangi, atsakovo pateiktais duomenimis, N. Š. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 73,64 Lt (t. 1, b.l. 43), priteistina bendra vidutinio darbo užmokesčio yra 4 565,68 Lt (DK 141 str. 3 d.).

Sprendimo dalis dėl 1 528,03 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo vykdytina skubiai (73,64 Lt (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis) x 20,75 (metinis vidutinio mėnesio darbo dienų koeficientas) (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 metais patvirtinimo“ 2.1.1. punktas, CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovo reikalavimas dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas. N. Š. ieškinio reikalavimai kyla iš darbo teisinių santykių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei kitų darbo įstatymų normų, ir tik tais atvejais, kai darbo įstatymai nenumato tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, gali būti taikomos kitų teisės šakų normos (DK 9 str. 1 d., 2 d.). Kadangi DK 141 str. 3 d. numato baudinę sankciją už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatos lygiagrečiai su minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatomis negali būti taikomos, kadangi darbdavys būtų du kartus nubaudžiamas už tos pačios prievolės pavėluotą vykdymą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad N. Š. reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo buvo iš esmės patenkintas, jo reikalavimas dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas.

Taip pat ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsakovas (jo atstovai) apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ignoravo ieškovo pastangas viską išsiaiškinti gražiuoju, nepagrįstai apkaltino ieškovą sukčiavimu, vagyste, turto pasisavinimu ir/ar iššvaistymu, neteisėtu atlyginimo paėmimu, todėl ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo bandymus situaciją išspręsti gražiuoju, N. Š. nepateikė; priešingai, į bylą yra pateikti ieškovui adresuoti atsakovo bendrovės 2008-01-31 ir 2008-02-12 raginimai, kvietimai (t. 1, b.l. 7, 8) atvykti į UAB „Astonbocas“ buveinę išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos, į kuriuos ieškovas nereagavo. Teismo turimais 2007 metų pabaigos duomenimis, ieškovas be darbo atsakovo bendrovėje, dirbo dar trijose bendrovėse – UAB „Mogaila“, UAB „Viršupis“ ir UAB „Sarių sala“, todėl atleidimas iš darbo atsakovo bendrovėje sunkių turtinių pasekmių jam nesukėlė, juolab, kad išeiti iš darbo ieškovas apsisprendė pats. Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7, 9 p. buvo pripažintas neteisėtu, darbdavio padaryti darbo santykių nutraukimo pažeidimai, sukėlę ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, yra ištaisyti, ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo išmokėti darbo užmokestį laiką, darytina išvada, kad darbdavio padaryto teisės pažeidimo pripažinimo faktas ir darbdavio nubaudimo už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą faktas yra pakankama satisfakcija už darbuotojo patirtą skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009, kat. 44.2.4.2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008, kat. 14.4, kt.). Ieškovui adresuoti galimai nepagrįsti kaltinimai sukčiavimu, vagyste, turto pasisavinimu ir/ar iššvaistymu, neteisėtu atlyginimo paėmimu yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nagrinėjamame darbo ginče teismas tokių kaltinimų pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimo bei atitinkamai atlyginimo už galimai nepagrįstus kaltinimus klausimo nesprendžia.

Atsakovo priešiniai reikalavimai dėl 684,02 Lt nuostolių, padarytų ieškovui neva neteisėtai naudojantis UAB „Statoil Lietuva“ kuro kortele ir telefono kortele, atmestini kaip neįrodyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad ieškovas kortelėmis naudojosi be atsakovo bendrovės gen. direktoriaus žinios, kad jis buvo supažindintas su atsakovo bendrovės gen. direktoriaus įsakymais dėl kuro normų bei pokalbių limitų (t. 2, b.l. 26-53). Supažindinimą su minėtais įsakymais patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ir nagrinėjamoje darbo byloje. Be to, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (t. 1, b.l. 51-55) ir priešieškinyje bei jo tikslinimuose išdėstytų aplinkybių, argumentų negalima daryti išvados, kad aukščiau nurodyto dydžio nuostolius ieškovas buvusiam darbdaviui padarė dėl naudojimosi kuro ir telefono kortelėmis ne darbo reikalais, pažeisdamas įmonėje galiojusias ir jam žinomas darbo tvarkos taisykles.

Iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 178 Lt advokatų (jų padėjėjų) teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 12, 65, 66, 67, 112, 113; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Astonbocas“, juridinio asmens kodas 125920840, 2008 m. vasario 19 dieną DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7, 9 p. pagrindu.

Pripažinti, kad tarp ieškovo N. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astonbocas“ 2003-09-19 sudaryta darbo sutartis Nr. 5 buvo nutraukta 2008 m. sausio 17 dieną DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astonbocas“ ieškovo N. Š. naudai priteisti 4 565,68 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 68 ct) vidutinio darbo užmokesčio (suma paskaičiuota neatskaičius mokesčių).

Sprendimo dalį dėl 1 528,03 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt aštuonių litų 03 ct) vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai (suma paskaičiuota neatskaičius mokesčių).

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astonbocas“ ieškovo N. Š. naudai priteisti 178 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Diana Savickienė