Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M., jos atstovui advokatui V. M., nukentėjusiajai S. I. K. (nuotoliniu būdu per ZOOM), ekspertui R. M. (nuotoliniu būdu per ZOOM),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M., atstovaujamos advokato V. M., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30033-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30033-2023 D. M. buvo nubausta 600 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2022 m. birželio 27 d. 19.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 101, 126, 222 punktų reikalavimus (b.l. 12-14).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. per atstovą advokatą V. M. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad ji nepadarė nurodytų administracinių nusižengimų, o nagrinėjant bylą buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Nutarimas neteisėtas dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų procesinių pažeidimų. Pirma, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas konfidencialumo principas, nes tame pačiame kabinete skirtingi pareigūnai vienu metu nagrinėjo skirtingas administracinio nusižengimo bylas ir abiejų bylų šalys girdėjo proceso eigą. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai ir duomenys nebuvo niekaip užfiksuoti ir neįtraukti į bylos medžiagą. Nors tariamas eismo įvykis įvyko 2022 m. birželio 27 d., byloje ekspertizė paskirta ir atlikta tik 2023 m. spalio 20 d., praėjus 1 metams 4 mėnesiams. Atnaujinto bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad ekspertizės rezultatų naudingumas subjektyvus, ir ji negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas, tačiau dėl šių aplinkybių nebuvo surašomas joks protokolas ir nebuvo įstatymo leidžiamu būdu fiksuojami pateikti papildomi pareiškėjos paaiškinimai. Nutarime neteisingai nurodyta informacija, kad nagrinėjant bylą dalyvavo nukentėjusioji I. S. K., nes ji faktiškai bylos nagrinėjime nedalyvavo ir paaiškinimų nedavė. Visa administracinio nusižengimo byla paremta vieninteliu liudytojo pranešimu, ir vienintele automobilio „Lexus“ nuotrauka. Byloje yra vienintelio liudytojo subjektyvus žodinis pranešimas apie tariamą įvykį, kurį jis pateikė skambindamas 112 numeriu. Jis pateikė vienintelę nuotrauką, kurioje automobilis „Lexus“ užfiksuotas kitoje vietoje nei nurodomas įvykis, nuvažiuojantis, joje nematomas nukentėjęs automobilis „Toyota“, todėl ši nuotrauka negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas byloje. Šis liudytojas M. R. nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Tik praėjus septyniems mėnesiams po įvykio buvo paimtas jo paaiškinimas dėl galimai jam žinomų aplinkybių, kuris neišsamus, be datos, paremtas ne faktais, o prielaidomis. Šio liudytojo parodymai subjektyvūs, neišsamūs ir fiksuoti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Po tariamo eismo įvykio nebuvo surašytas joks transporto priemonės apžiūros protokolas. Tyrėja tik pareikalavo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl galimo eismo įvykio ir automobilio „Lexus“ nuotraukas. Įvykdžius šį reikalavimą nebuvo atilikta ir jokia papildoma automobilio „Lexus“ apžiūra, nesurašytas jo apžiūros protokolas. Automobilių apžiūra buvo atlikta faktiškai tik po metų 2023 m. birželio 7 d., vietoje taip pat nebuvo surašomas jos protokolas, nepateiktas šalims susipažinti ir pasirašyti. Transporto priemonių apžiūros protokolai buvo surašyti vėliau, nepaviešinti proceso šalims ir prijungti prie bylos medžiagos be parašų. Atliekant šią apžiūrą tyrėjai buvo nurodyta aplinkybė, kad 2023 m. kovo mėnesį D. M. buvo Lenkijoje, automobilis „Lexus“ po nakties buvo rastas nubrauktas ir nurodyta, kurios vietos buvo apgadintos. Tyrėja tokių pastabų nefiksavo. Tyrimo metu nebuvo nustatyti faktai dėl valstybinės sienos kirtimo, nerinkti duomenys apie tai. Tyrimo metu nebuvo surašytas transporto priemonių sugretinimo protokolas, atlikus fotofiksaciją. Automobiliai buvo tiesiog fotografuojami, neatitikus automobilių tariamų pažeidimų aukščiams, naudojama liniuotė specialiai buvo statoma nestatmenai, kad būtų galima pritempti neva pažeistų vietų aukščius, buvo fiksuojamos neva pažeistos vietos, kurios yra automobilio dizaino ar purvinos dalys. Nukentėjusiosios automobilis „Toyota“ yra gerokai apdaužytas. Šie apdaužymo faktai nebuvo fiksuoti transporto priemonės apžiūros protokole, nebuvo atliktas patikrinimas, ar šis automobilis nedalyvavo kokiame kitame eismo įvykyje. Byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai rodo, kad „Toyota“ dalyvavo kitame eismo įvykyje arba nukentėjusioji buvo įvažiavusi atbuline eiga į stulpą, medį, kitą kokį kietą daiktą. Tai niekaip negali būti pažeidimai iš nagrinėjamo tariamo eismo įvykio. Ekspertui pateikti klausimai yra abstraktūs ir netikslūs. Pareigūnai nesuteikė galimybės pareiškėjai pateikti savo klausimus ekspertui. Nebuvo suformuluotas klausimas, ar nustačius, kad automobiliai kontaktavo tarpusavyje, galėjo būti padaryta tokio masto žala automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde abejojama eksperto šališkumu, kad jis tyrė tinkamas, su nagrinėjamu įvykiu susijusias nuotraukas. Ekspertizės 4 nuotraukoje analizuojama „Lexus“ automobilio ratlankis nėra pažeistas, jis yra tiesiog purvinas. Ekspertizės akte analizėje remiamasi tik apytiksliais matavimais, artimame aukštyje, automobilių analizuojamų vietų aukščiai nesutampa, nenurodoma nei viena faktinė aplinkybė, kuri nebūtų ginčijama ir patvirtintų įvykio faktą. Eksperto išvada paremta tik prielaidomis, ja remiantis negalima teigti, kad automobiliai „Lexus“ ir „Toyota Auris“ turėjo kontaktą 2022 n. birželio 27 d. eismo įvykio metu (b.l. 1-6).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad išnagrinėję ir įvertinę surinktų įrodymų visumą, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas tarnybiniu pranešimu, foto nuotraukomis, liudytojo paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, administracinio nusižengimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Minėti byloje pateikti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje įvykdymą. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai vertintini kritiškai. Nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes natūralu, jog jis suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų nusižengimo padarymo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini itin kruopščiai, gretinant juos tarpusavyje, ir kitų bylos duomenų visumoje (b.l. 117-118).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad šiuo automobiliu „Lexus“ ji važinėja kiekvieną dieną. Toje vietoje tikrai dažnai važiuodavo. Ji negali pasakyti, ar 2022 m. birželio 27 d. 19.24 val. važiavo toje vietoje (duomenys neskelbtini), nes praėjo jau du metai. Ji (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbo su buto įrengimo projektu ir tuo metu ten būdavo kas dieną. Bet ar buvo konkrečiai 19.24 val., neprisimena. Automobilis „Lexus“ registruotas įmonės vardu, 2021 m. gamybos, jį vairuodavo ne tik ji, bet ir kiti įmonės darbuotojai. Ji neprisimena tokio fakto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Ji daug važinėja juo su klientais, važiavo ir į Lenkiją, ir į Latviją. Tai darbinė mašina, jos visi šonai apibraižyti, buvo keistas stiklas. Automobilio apžiūrą padarė gal po metų po įvykio. Specialistas bandė pritempti prie įvykio, kai jį fotografavo. Tyrėja jos paprašė automobilio nuotraukų gal po pusės metų ar metų. Ji išsiuntė tas nuotraukas tą pačią dieną, kai jos paprašė. Tyrėja neprašė jos atvykti (b.l. 126).

Nukentėjusioji S. I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. birželio 27 d. ji po darbo grįžo namo porai valandų ir pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini). Gavo skambutį iš policijos, jos paprašė išeiti į kiemą, parodė automobilio apgadinimą ir paklausė, ar toks apgadinimas buvo. Ji atsakė, kad nebuvo. Tokio įlenkimo, kai pastatė automobilį, nebuvo. Ji nežiūrėjo, ar buvo detalių, nukritusių ant asfalto. Tai žiūrėjo policijos pareigūnai. Autoservise sakė, kad ten yra plastikas, šiek tiek jį patiesino, visai nesuremontavo. Pareigūnai atvyko, pamatavo ir išvažiavo. Po poros savaičių jai paskambino paklausti, gal aplinkiniai kaimynai ką matė, gal yra vaizdo kameros. Daugiau byla į priekį nejudėjo. Jai paskambino po metų. Asmenys buvo agresyvūs, kaltino ją, kad tai ji į ką nors įvažiavo tuo automobiliu, o apkaltino juos. Ji tikrai niekur nebuvo įvažiavusi į medį. Draudimas prieš du mėnesius atlygino žalą -kokius 200 eurų. Tuo periodu ji viena naudojosi automobiliu „Toyota“. Dar naudodavosi jos mama, tačiau ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir tuo metu juo nesinaudojo (b.l. 126-127).

Liudytojas M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo prie „B.“ parduotuvės ir matė, kaip automobilis „Lexus“ išvažinėjo iš parkavimo vietos ir kliudė kitą automobilį „Toyota Auris“. Jis tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje, ant šaligatvio šalia savo automobilio. Kliudymas buvo dešiniu šonu. Jam atrodo, automobilis „Lexus“ šonu išvažinėjo, ir dešinėmis galinėmis automobilio durelėmis kabino „Toyota Auris“ galinį dešinį kampą, prabraukia savo durelėmis. Už vairo buvo moteris, ji užkliudžiusi truputį pavažiavo, išlipo, apsižiūrėjo ir nuvažiavo toliau. Ji apžiūrėjo tik savo automobilį. Jis viską nufotografavo, nuotraukose matosi. Neatsimena, ar nufotografavo automobilį „Lexus“ važiuojantį ar stovintį. Neatsimena, kiek nuotraukų padarė – vieną ar dvi. Policijai siuntė vieną nuotrauką. Valandos neatsimena, bet tai buvo dieną. Jis po to nepriėjo prie automobilio „Toyota“, bet matė, kad šiam gerokai įlenktas bamperis. Neatsimena, ar buvo girdėti garsas. Garsas galėjo būti, nes jis atkreipė dėmesį. Jis siuntė policijai paaiškinimą. Neatsimena, po kiek laiko pateikė paaiškinimą (b.l. 127).

Ekspertas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis iš atlikto tyrimo suformulavo išvadą, kad tie apgadinimai tiek ant „Toyota Auris“, tiek ant „Lexus“ įvertinus aukščius ir jų pobūdį, galėjo būti padaryti. Ar tos dienos įvykyje kontaktavo būtent šie abu automobiliai, negalima kategoriškai teigti. Bet apgadinimų tiek mastas, tiek dydis, tiek pobūdis ant abiejų automobilių toks, kad jie galėjo kontaktuoti. Išvadoje jis parašė, kad nėra identifikuojančių pėdsakų, todėl negalima kategoriškai teigti, kad jie turėjo kontaktą. Nėra nei ant vieno, nei ant kito automobilio identifikuojančių pėdsakų, kur galima pasakyti, kad būtent „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ant kito automobilio pėdsakus. Paprastai tariant, jei kitas toks pats automobilis „Lexus“ to paties modelio, spalvos būtų tokiu mechanizmu pravažiavęs, tai irgi tikėtina, kad galėtų susiformuoti tokie patys pėdsakai. Todėl ir negalima kategoriškai sakyti, kad būtent šis automobilis turėjo kontaktą su „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Toyota Auris“ bamperis pagamintas iš plastiko, o plastikas nuo temperatūros gali keisti savo savybes. Kadangi jis yra plastiškas, jis galėjo pasislinkti. Netgi praktikoje yra užfiksuota, kad vasarą ir žiemą padaryti apgadinimai keičia bamperių formą, nes jie yra plastiški. Įvertinus automobilių „Toyota Auris“ ir „Lexus“ apgadinimų aukščius, pobūdį ir mastą spręstina, kad apgadinimai ant automobilio „Toyota Auris“ galinio bamperio dešiniajame kampe galėjo susiformuoti automobiliui „Lexus“ judant į priekį ir dešinės pusės galinėmis durelėmis, dešinės pusės galiniu sparnu ir galiniu dešiniuoju ratu turint kontaktą su automobilio „Toyota Auris“ galiniu bamperiu. Apgadinimų sugretinimai aprašyti nuo 2 puslapio iki 4 puslapio galo, 5 puslapyje visą pastraipą aprašė, apibendrindamas aukščiau nustatytus automobilių „Toyota Auris“ ir „Lexus“ apgadinimus. Gretinant juos tarpusavyje galima teigti, kad automobilių apgadinimų aukščiai yra artimi. Aprašytas sugadinimų aukščių ant automobilių nesutapimas galėjo atsirasti dėl pagrindo reljefo ypatumų, išorinių jėgų poveikio, automobilio kėbulo svyravimų ar pakrovimo, dinaminės būsenos (automobiliui „Lexus“ judant). Tyrimui pateiktose nuotraukose mastelinė liniuote užfiksuota nevienodai pastatyta šalia fotografuojamo paviršiaus, ji kažkiek pasvirusi. Automobilio „Toyota Auris“ galinis bamperis yra iš plastiko, kuris yra paslankus. Įvertinus apgadinimų aukščius, pobūdį ir mastą spręstina, kad apgadinimai ant automobilio „Toyota Auris“ galinio bamperio dešiniajame kampe galėjo susiformuoti automobiliui „Lexus“ judant į priekį ir dešinės pusės galinėmis durelėmis, dešinės pusės galiniu sparnu ir galiniu dešiniuoju ratu turint kontaktą. Reikia žiūrėti į išvadą, kur suformuotas visas judėjimo mechanizmas. Galėjo būti padaryta „Toyota“ sugadinimai automobiliui „Lexus“ judant, liaudiškai tariant braukiant, o ne įsiremiant. Apgadinimai ant ratlankio galėjo susiformuoti nuo kontakto su „Toyota“. Ratlankis buvo apgadintas. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ratlankis purvinas. Tyrimui buvo pateiktas skaitmeninės nuotraukos. Niekas nekvietė eksperto apžiūrėti automobilio. Kad atsakyti į klausimą, ar „Lexus“ automobilio nubraukimus galėjo padaryti kitas automobilis, reiktų kitą minimą automobilį apžiūrėti. Kitas „Lexus“ tokios pat markės ir modelio galėjo padaryti tokius apgadinimus. Jo žiniomis, „Toyota Rav“ yra kitos kėbulo formos ir aukščio, todėl jam apgadinimai skirtųsi. Iš atlikto tyrimo sunku pasakyti, koks kitas automobilio modelis galėtų padaryti tokius sugadinimus, reiktų vėl sulyginti, bet tai būtų atskiras tyrimas (b.l. 136-137).

Institucijos atstovas būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.

Šiuo atveju D. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už KET 9, 101, 126 punktų pažeidimus, t.t., dėl to, kad vairuodama automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir jį kliudė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neneigė, kad 2022 m. birželio 27 d. ji galėjo automobiliu „Lexus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, kad ji važiuodama iš parkavimo vietos kliudė kitą automobilį, nurodė jokių incidentų neturėjusi. VĮ Regitra duomenimis automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo UAB „X“. D. M. teigė, kad tai darbinis automobilis, kurį galėjo be jos valdyti bet kuris kitas darbuotojas, tačiau viešai skelbiamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) šioje įmonėje 2021-2023 m. dirbo tik 1-2 darbuotojai. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 6 d., t.y., praėjus tik kelioms dienoms po įvykio, MB „X“ atstovas pats pateikė duomenis į tyrėjos D. B. užklausimą, kad automobilį „Lexus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 27 d. vairavo ne kitas asmuo, o D. M. (b.l. 32-33). Remdamasis šiais duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę „Lexus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo pareiškėja.

Automobilio „Toyota Auris“ valdytoja S. I. K. nurodė, kad ji paties eismo įvykio nematė, paliko tą dieną priparkavusi automobilį po darbo (duomenys neskelbtini), sveiką (be galinio bamperio apgadinimo), po 2 valandų gavo policijos pranešimą, kad jos automobilis buvo apgadintas kito vairuotojo ir nuėjusi prie automobilio pamatė galinį bamperį apgadintą, tokio apgadinimo anksčiau automobilis neturėjo. Rašytiniame paaiškinime S. I. K. nurodė analogiškas aplinkybes, tik detalizavo, kad automobilį pastatė prie namų apie 17.00 val., policijos skambutį gavo 19.16 val., apžiūrėjusi automobilį rado įlenktą automobilio dešinį galą (bamperį) (b.l. 26).

Pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 1 d. tvarkė sūnaus butą (duomenys neskelbtini), todėl būdavo toje vietoje kiekvieną dieną skirtingu laiku ir tiksliai negali pasakyti, kokiu laiku buvo būtent tą dieną [2022 m. birželio 27 d.]. Avarinio susidūrimo su automobiliu nėra užfiksavusi nei tą, nei kokią kitą tos savaitės dieną. Nurodytu laikotarpiu buvo vienintelis atvejis, kai jos automobilį užstatė prailgintas didelis mikroautobusas ir ji negalėjo išsukti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, visiškai nesimatė atvažiuojančių mašinų. Todėl labai lėtai ir atsargiai judėjo į priekį ir kai jos automobilio priekis truputį išlindo už mikroautobuso, pagrindine gatve važiavę automobiliai staigiai sustabdė. Tačiau jokio susidūrimo su automobiliais nebuvo, kažkokių kitų įsimintinų aplinkybių nurodyti negali (b.l. 38-39). Pareiškėja prie paaiškinimo pateikė nuotraukas, kuriose jos automobilis „Lexus“ užfiksuotas tik iš priekio, iš kairio šono, galo, dešinio šono priekine dalimi, t.y., nei vienoje nuotraukoje aiškiai nefiksuota dešinio šono galinė dalis, kuria anot liudytojo ir kontaktavo šis automobilis su nukentėjusiosios automobiliu (b.l. 40-41).

Pareiškėjos kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo iš esmės grindžiama dviem pagrindiniais įrodymais: liudytojo M. R. parodymais ir specialisto išvada. Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, 2022 m. birželio 27 d. 18.49 val. gautas M. R. pranešimas, kad jis matė, kaip automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Turi nuotrauką (b.l. 24-25). Kaip nurodyta patrulės K. N. 2022 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime, įvykio vietoje liudytojas nebuvo apklaustas, nes pareigūnų nelaukė, jis tik atvykusiems pareigūnams atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas gatve važiuojantis automobilis „Lexus“ (b.l. 28). Liudytojas M. R. 2023 m. kovo 16 d. atsiuntė pareigūnams rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2022 m. birželio mėn. matė, kaip automobilis „Lexus“, vairuojamas moters, (duomenys neskelbtini), priešais furnitūros saloną „B“ išvažiuodamas iš parkavimo vietos dešiniu šonu kliudė šalia stovėjusio „Toyota Auris“ automobilio dešinį galinį kampą ir pasišalino iš įvykio vietos. Tikslios datos ir laiko bei valstybinio numerio neprisimena, viskas užfiksuota jo siųstose nuotraukose bei telefono pranešime iškart po įvykio (b.l. 29). Tyrėjai papildomai el. paštu paklausus, kokie buvo automobilio „Lexus“ vairuotojo veiksmai, liudytojas M. R. el. paštu 2023 m. kovo patikslino, kad vairuotoja sustojo tolėliau, greitai apžiūrėjo savo mašinos pažeidimus ir nuvažiavo (b.l. 48).

Skunde keliamas klausimas dėl šio liudytojo parodymų įforminimo tinkamumo, kadangi šio liudytojo paaiškinimai užfiksuoti ne apklausos protokolu, yra be parašo. Pažymėtina, kad pagal ANK 593 straipsnio 1 punkte numatyti du liudytojų parodymų fiksavimo būdai: apklausti liudytojus, surašant apklausos protokolą arba paimti iš jų rašytinius parodymus. Šiuo atveju buvo pasirinktas antrasis duomenų rinkimo būdas, pasiūlius pačiam liudytojui užpildyti rašytinį paaiškinimą nustatytos formos blanke. M. R. tą padarė - pateikė rašytinį paaiškinimą el. paštu (b.l. 43-44) nepasirašytą. Pažymėtina, kad tiek tyrėjos prašyme pateikti paaiškinimą, tiek pačiame paaiškinimo blanke liudytojui buvo išaiškinta pareiga duoti teisingus parodymus ir atsakomybė už melagingų parodymų, paaiškinimų davimą. Kadangi liudytojas pildė nustatytos formos blanką, jis su šia informacija susipažino, taigi buvo įspėtas. Pažymėtina, kad liudytojas M. R. absoliučiai analogiškus paaiškinimus davė teismo posėdžio metu, davęs priesaiką, todėl laikytina, kad procesinis trūkumas, kad jo paaiškinimas nepasirašytas, buvo ištaisytas teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti jo rašytiniu paaiškinimu, nes jame nurodytos įvykio aplinkybės identiškos duotiems parodymams teisme, kuriuos jis davė pasirašęs priesaiką.

Skunde nurodoma, kad M. R. nurodė visai kitą įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), nei fiksuota procesiniuose dokumentuose ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pagal maps.lt ar google.maps duomenis abu statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tiksliai vienas prieš kitą tik skirtingose gatvės pusėse. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio „Toyota Auris“ stovėjimo vieta - statmenai priparkuotas prie šaligatvio, (duomenys neskelbtini) g., kitoje gatvės pusėje, nei yra namas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi prie (duomenys neskelbtini)-o namo. Tai nuo asmens, duodančio paaiškinimus priklauso, kurį statinį jis pasirinks atskaitos tašku apibrėžti vietą. Šiuo atveju M. R. nurodė kaip atskaitos tašką „B“ saloną, kuris įsikūręs (duomenys neskelbtini) pastate, tačiau tai nereiškia, kad jis nurodė kitą eismo įvykio vietą.

Liudytojas M. R. visuose savo paaiškinimuose buvo nuoseklus, nurodė analogiškas aplinkybes. Teismo posėdyje nurodė matęs eismo įvykį iš kitos gatvės pusės, taigi pakankamai artimu atstumu. Tai, kad jis spėjo nufotografuoti jau nuvažiuojantį automobilį „Lexus“ pakankamai stambiu planu, vadinasi turėjo būti pakankamai netoli nuo jo. Todėl teismas laiko nepagrįstu pareiškėjos skundo teiginį, kad tai tik subjektyvi liudytojo nuomonė, esą eismo įvykis buvo, tai tik subjektyvios liudytojo prielaidos. M. R. buvo pakankamai netoli priparkuoto nukentėjusiosios automobilio ir turėjo galimybę matyti incidentą aiškiai. M. R. nurodė, jog jis atkreipė dėmesį į susidūrimą galimai dėl garso, matė automobilio „Toyota“ bamperio įlenkimą, todėl jo įsitikinimas dėl eismo įvykio buvimo paremtas ne tik subjektyviu vertinimu.

Skunde ginčijama liudytojo pateiktos nuotraukos įrodomoji vertė, esą joje automobilio „Lexus“ užfiksuotas ne įvykio vietoje, joje nėra nukentėjusio automobilio. Renkamų duomenų byloje paskirtis patvirtinti ne visas esmines nusižengimo aplinkybes, bet ir tarpinius faktus. Šios nuotraukos paskirtis ne atskleisti eismo įvykio mechanizmą, o identifikuoti galimai eismo įvykį sukėlusį automobilį. Liudytojas neneigia, kad joje užfiksuotas jau iš eismo įvykio vietos nuvažiuojantis automobilis „Lexus“, todėl akivaizdu, kad vieta, kurioje jis užfiksuotas nuotraukoje ir negali būti ta parkavimosi vieta, iš kurios jis išvažinėjo, kai galimai kliudė „Toyota“. Liudytojo jokie santykiai su D. M. nesieja, jie nepažįstami, todėl teismas nemato priežasties, kodėl M. R. turėtų be priežasties fotografuoti gatve važiuojantį pareiškėjos automobilį ir pranešinėti policijai apie eismo įvykį.

Tuo tarpu pareiškėja aiškindamasi apie automobilio „Lexus“ valdymo aplinkybes 2022 m. birželio 27 d. nebuvo atvira ir sąžininga. Ji nurodė, kad nebuvo jokių kontaktinių incidentų šiuo laikotarpiu vairuojant automobilį, ji nieko tokio nepastebėjo. Tuo tarpu M. R. ir tyrimo metu nurodė, ir teisme apklausiamas patvirtino, kad po jo nurodyto eismo įvykio, išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę „Lexus“ vairuotoja sustojo, išlipo iš savo automobilio ir ėmėsi jį apžiūrinėti. Akivaizdu, kad ji suvokė, kad įvyko kažkas, dėl ko reikia įsitikinti, ar automobilis neapgadintas. Vadinasi ji įtarė, kad galėjo kliudyti kažkokią kliūtį išvažiuodama iš parkavimo vietos. Kadangi automobilio „Lexus“ apgadinimai pakankamai nežymūs, ji galimai sprendė, kad jie bus nežymūs ir ant kitos transporto priemonės, tačiau tuo neįsitikino.

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad buvo apgadintas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 19), kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje neapžiūrėtas, jam apgadinimai nenustatyti.. 2023 m. birželio 7 d. transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuotos abiejų transporto priemonių apžiūros: nurodyta, jog automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, 0,38 -0,78 m aukštyje (b.l. 70), automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos galinės durelės, sparnas dešinėje pusėje 0,40 -0,77 m aukštyje. Teismas pripažįsta aplinkybę, kad transporto priemonių apžiūra, jų sugretinimas, užfiksuotas fotolentelėje CD laikmenoje (b.l. 72), galiausiai galimo eismo įvykio techninė ekspertizė tyrimo metu buvo atliktos praėjus protingam terminui tai daryti, kas sudaro pagrindą šalims abejoti šių duomenų patikimumu. Kita vertus, prieš darydama automobilių apžiūrą ir sugretinimą, tyrėja aiškinosi, ar transporto priemonei „Lexus“ buvo atliekami kėbulo remonto darbai (b.l. 63-64). Ergo Insurance Se lietuvos filialas ir UAB „Mototoja“ nurodė, kad „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto darbai nebuvo atlikti, draudimo bendrovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 16 d. buvo registruota žala dėl stiklo skilimo (b.l. 66), automobiliui „Toyota“ žalos sąmata buvo apskaičiuota tik 2023 m. birželio 18 d. Nei viena iš automobilių valdytojų nei tyrimo metu, nei posėdyje nenurodė, kad automobiliai (aktualios jų kėbulo dalys, ant kurių buvo aptikti apgadinimai) buvo remontuoti. Nors teismo posėdžio metu D. M. teigė, kad automobilis jau buvo apibraižytas galimai iki apžiūros ar įvykio datos, pažymėtina, kad VĮ Regitra duomenimis (b.l. 21-22) automobilis „Lexus“ buvo įgytas naujas iš automobilių salono 2021 m. gruodžio mėnesį, taigi iki įvykio juo važinėta tik pusę metų. Jei jis būtų dalyvavęs kokiame kitame eismo įvykyje ir incidente, jo valdytoja tą turėtų prisiminti, tačiau jokių kitų įvykių, kurių metu būtų galėjęs būti apgadintas automobilis, pareiškėja nenurodė. UAB „Mototoja“ el. pranešime ir pareiškėja teismo posėdyje nurodė kad „Lexus“ buvo tvarkytas tik stiklo skilimas, taigi ne kėbulas. Minėtos aplinkybės sudaro galimybę rasti/nustatyti ant transporto priemonių eismo įvykio pėdsakus apžiūros, atliktos po 9 mėn. metu. Nors techninė eismo įvykio ekspertizė buvo atlikta praėjus 1 m. 4 mėnesiams po eismo įvykio, tačiau kaip nurodė ekspertas R. M., jis vadovavosi pateiktomis skaitmeninėmis nuotraukomis, kurios buvo darytos 2023 m. birželio 7 d. vykusios apžiūros metu.

Pareiškėja skunde nurodė, kad transporto priemonių apžiūros protokolai yra niekiniai, kadangi automobilių apžiūra buvo įforminta nesilaikant ANK 594 straipsnio 3-4 dalyse nustatytos tvarkos: apžiūros protokolai buvo surašyti ne apžiūros vietoje, nepateikti susipažinti proceso šalims ir jų nepasirašyti, neįrašytos jų apžiūros metu išsakytos pastabos. Tai, kad buvo padaryti ANK 594 straipsnyje nustatyti procedūriniai apžiūrų įforminimo pažeidimai, nepaneigia apžiūros protokoluose užfiksuotų aplinkybių apie transporto priemonių apgadinimus, kadangi tiek patys apgadinimai, tiek jų aukščiai fiksuoti fotonuotraukose, esančiose byloje. Su šių protokolų turiniu pareiškėjo atstovas turėjo galimybę susipažinti, kai 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga ir jam buvo suteikta prieiga prie bylos medžiagos (b.l. 52-56). Teismas pažymi, kad pareiškėja, naudodamasi ANK 577 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis, gali bet kuriuo metu teikti rašytinius paaiškinimus, prašymus ir galėjo prašyti prijungti pastabas prie transporto priemonės apžiūros protokolų, jei nesutiko su jų turiniu. Pareiškėja skundė teigia, kad ant jos automobilio „Lexus“ aptikti apgadinimai buvo padaryti Lenkijoje, kai po nakties jis buvo rastas nubrauktas, ir apžiūros metu nurodyta, kurios vietos buvo apgadintos. Šių aplinkybių pareiškėja nepatvirtino teisme. Ji skunde kaltina pareigūnus netikrinus duomenų, kad ji tuo laikotarpiu kirto Lenkijos sieną. Pirma, ES narių piliečių sienų kirtimai ES savo transporto priemonėmis nefiksuojami, be to sienos kirtimo faktas pats savaime nepatvirtina, kad automobilis patyrė kitą eismo įvykį. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad būtų deklaruojamas koks nors kitas eismo įvykis, kuriame dalyvavo „Lexus“, ji būtų kreipusis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Transporto priemonė priklausė lizingo bendrovei, dar nebuvo suėjęs garantinis terminas, todėl jai padaryta žala turi būti fiksuojama atstovybės servisuose, tačiau UAB „Mototoja“ pateikė duomenis, kad dėl kėbulo remonto į ją nebuvo kreiptasi, draudiminiai įvykiai nefiksuoti.

Eksperto išvadoje konstatuota, kad įvertinus automobilių „Toyota Auris“ ir „Lexus ES300h“ apgadinimų aukščius, pobūdį ir mastą spręstina, kad apgadinimai ant automobilio „Toyota Auris“ galinio bamperio dešiniajame kampe galėjo susiformuoti automobiliui „Lexus ES300h“ judant į priekį ir dešinės pusės galinėmis durelėmis, dešinės pusės galiniu sparnu ir galiniu dešiniuoju ratu turint kontaktą su automobilio „Toyota Auris“ galiniu bamperiu. Dėl to, kad nėra identifikuojančių pėdsakų, negalima kategoriškai teigti, ar automobiliai „Lexus ES300b“ ir „Toyota auris“ turėjo kontaktą 2022 m. birželio 07 (rašymo apsirikimo klaida, turėtų būti 27) eismo įvykio metu (b.l. 98-102). Pareiškėja antrąja išvados dalimi grindžia savo įsitikinimą, kad minėti automobiliai nekontaktavo. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas paaiškino, kad tokia išvada reiškia tik tai, kad tokius pat apgadinimus galėjo palikti bet koks kitas to paties modelio, dydžio „Lexus“ automobilis, kuris pravažiavo tokiu pat būdu, kaip nurodyta minėtame įvykyje. Pažymėtina, kad pareiškėjos vairuotas automobilis yra pakankamai aukštos klasės brangi transporto priemonė. Tikimybė, kad per 2 val. kiek prastovėjo priparkuotas nukentėjusiosios automobilis „Toyota“, kitas toks pat automobilis „Lexus“ būtų prisiparkavęs prie nukentėjusiosios transporto priemonės ir išvažiavęs, nubraukdamas jam galinį bamperį, yra labai maža.

Pareiškėja skunde teigia, kad ant automobilio „Toyota“ esantys purvo pėdsakai buvo nepagrįstai eksperto vertinti kaip automobilio apgadinimai (4 pav.). Tačiau tai paneigė pats ekspertas, nurodęs kad purvo skaitmeninėse nuotraukose nematė. Jis ekspertizėje nurodė, kad 4 pav. yra tamsios spalvos pėdsakai, nevadino jų apgadinimais. Jis turėjo galimybę disponuoti skaitmeninėmis nuotraukomis, jas didinti, ir pats spręsti dėl pėdsakų, esančių ant automobilio pobūdžio. Atlikęs automobilių „Lexus“ ir „Toyota Auris“ nuotraukų apgadinimų fragmentų sulyginimą, mastelinių automobilių schemų atžvilgiu, ekspertas nustatė, kad jie savo aukščiu sutampa. Jo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad 4 pav. raudonomis rodyklėmis pažymėti horizontalūs juodos spalvos pėdsakai ant automobilio „Toyota Auris“ galinio bamperio apytiksliai 0,4 m aukštyje. Artimame aukštyje, apytiksliai 0,42 m nuo žemės ant automobilio „Lexus ES300h“ dešinės pusės galinių durų esančios apsauginės plėvelės kraštas yra atluptas nuo priekinės automobilio dalies link galinės automobilio dalies (žr. 5 pav. išdidintas vaizdas Nr. 3). 3 ir 4 pav. žaliomis rodyklėmis pažymėtas juodų pėdsakų kraštas ant automobilio „Toyota Auris“ apytiksliai 0,50 m - 0,61 m aukštyje nuo žemės. Nuo automobilio dešinės pusės link jo yra horizontalių juodos spalvos trasų. Minėtas pėdsakų kraštas susiformavo kai dalelės buvo braukiamos horizontaliomis trasomis link automobilio kairiojo šono ir susiformavo vertikalioje kraštinėje, kai buvo nustotos braukiamos tolyn. Apytiksliai šioje vietoje (pėdsakų krašte, kuris 3 ir 4 pav. pažymėtas žaliomis rodyklėmis) yra automobilio standžiojo elemento, galinės sijos dešinysis kraštas. Šalia juodo vertikalaus pėdsakų krašto yra netaisyklingos formos juodos spalvos pėdsakas (4 pav. pažymėtas žaliu apskritimu) apytiksliai 0,51 m nuo žemės aukštyje. Artimame aukštyje (apie 0,52-0,54 m nuo žemės) yra deformacija ant automobilio „Lexus ES300h“ galinio dešinės pusės sparno, kuri 5 pav. išdidinto vaizdo kontūre Nr. 3 pažymėta juoda rodykle. Šalia šios deformacijos ant „Lexus ES300h“ dešinės pusės galinių durų ir ant dešinės pusės galinio sparno yra horizontalių pėdsakų apytiksliai 0,54-0,64 m aukštyje. Aukščiau jų, apytiksliai 0,69 m aukštyje ant „Lexus ES300h“ dešinės pusės galinių durų užfiksuotas horizontalus pėdsakas, o kairiau jo durų deformacija, kuri 5 pav. išdidintame vaizde Nr. 5 pažymėta geltonomis brūkšninėmis linijomis. Horizontalūs pėdsakai ant automobilio „Lexus ES300h“ dešinės pusės galinio sparno prie sparno ir galinio bamperio sandūros (žr. 5 pav. išdidintas kontūras Nr. 1) yra 0,63-0,66 m aukštyje nuo žemės. Artimame aukštyje apytiksliai 0,66 m nuo žemės yra automobilio „Toyota Auris“ galinio bamperio briauna, nuo kurios bamperio plokštuma pasvyra ir išsigaubia link galinio dešinės pusės žibinto. Vieta pažymėta 4 pav. brūkšniniu geltonu kontūru. Taigi, ekspertas labai detaliai aprašė pažeistų transporto priemonių atitikimą. Pagal ekspertizės išvadą turinčios apgadinimų transporto priemonių dalys aukščių atžvilgiu yra tapačios ar skiriasi labai nežymiai 2 cm. Eksperto teigimu, toks nežymus skirtumas galėjo susidaryti dėl pagrindo reljefo ypatumų, išorinių jėgų poveikio, automobilio kėbulo svyravimų ar pakrovimo, dinaminės būsenos (automobiliui „Lexus“ judant).

Skunde teigiama, kad buvo pažeista BPK 209 straipsnyje nustatyta ekspertizės skyrimo tvarka, proceso šalims nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus ekspertui, nes Institucija skyrė ekspertizę savo iniciatyva, netinkamai suformulavusi pernelyg apibendrintus klausimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimą atlikusi Institucija po bylos žodinio nagrinėjimo 2023 m. balandžio 27 d. dar Vilniaus apsk. VPK Administracinių nusižengimų skyriaus viršininkės I. B. tarnybiniu pranešimu buvo įpareigota spręsti klausimą dėl techninės eismo įvykio ekspertizės skyrimo. Pareiškėjos atstovas būdamas supažindintas su bylos medžiaga 2023 m. rugpjūčio 23 d. (b.l. 91-92, 94), šią aplinkybę žinojo. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai ir jos atstovui buvo išsiųstas nutarimas dėl techninės ekspertizės skyrimo (b.l. 96-97), prašymas atlikti techninę ekspertizę teiktas tik 2023 m. rugsėjo 5 d. Minėti dokumentai rodo, kad pareiškėja buvo informuota apie byloje skiriamą ekspertizę, šią aplinkybę žinojo, tačiau nepasinaudojo procesine galimybe teikti prašymą su klausimais ekspertui. Teismo vertinimu ekspertui buvo užduoti konkretūs klausimai: ar transporto priemonės „Lexus“ ir „Toyota“ kontaktavo tarpusavyje, kadangi pareiškėja ginčijo kontakto buvimą ir koks buvo eismo įvykio mechanizmas. Tokio pobūdžio klausimai užduodami visose eismo įvykių techninių ekspertizių užduotyse. Galiausiai, teismui apklausiant ekspertą R. M. teismo posėdyje pareiškėjai ir jos atstovui buvo sudaryta galimybė užduoti bet kokį klausimą, kurio jų nuomone trūko ekspertizės užduotyje.

Pareiškėjai, taip pat ir teismui kėlė abejonę abiejų transporto priemonių apgadinimų mąsto neproporcingumas - ant automobilio „Lexus“ įbrėžimai ir kėbulo įlenkimas labai maži, tuo tarpu ant „Toyota“ gana ryškus, platus ir gilus įdubimas. Skunde nurodyta, kad ekspertui ekspertizės metu nebuvo suformuluotas klausimas, ar nustačius, kad automobiliai kontaktavo tarpusavyje, galėjo būti padaryta tokio masto žala automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toks klausimas ekspertui buvo užduotas teismo posėdyje. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad kontaktuojant liudininko nurodytoms automobilio dalims toks „Toyota“ apgadinimas galėjo atsirasti, nes šio automobilio galinis bamperis iš plastiko, kuris paslankus ir pasiduoda deformacijoms. Apibendrindamas teismas nemato pagrindo abejoti ekspertizės išvada, kad ji netinkamas įrodymas grįsti pareiškėjos kaltę dėl KET 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ji pakankama teigti, kad D. M. 2022 m. birželio 27 d. 19.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Tuo ji pažeidė KET 9, 101, 126 punktų reikalavimus. Ši jos veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Iš eismo įvykio vietos D. M. pasišalino, neatlikdama KET 222 punktuose numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. M. apie įvykį nepranešinėjo nei policijai, nei ieškojo nukentėjusiosios, kad ją informuotų, ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus ji atliko veikdama tiesiogine tyčia, kadangi pagal liudytojo M. R. parodymus po automobilių kontakto, automobilio „Lexus“ vairuotoja sustojo, išlipo ir apžiūrinėjo savo automobilį, vadinasi ji įtarė, kad jos transporto priemonė kliudė kažkokią kliūtį, ir vienintelė kliūtis galėjo būti gretimi automobiliai, stovėję šalia jos automobilio parkavimosi vietoje, iš kurios ji išvažinėjo. Nepaisant to, ji nėjo prie stovėjusio greta nukentėjusiosios automobilio įsitikinti, kad jo neapgadino, nors jo sugadinimas buvo pakankamai žymus ir gerai matomas, teikė prioritetą tik savo transporto priemonės sugadinimams. Galimai įvertinusi, kad padaryta žala jos transporto priemonei nėra jai reikšminga, ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos, neatlikusi vairuotojo pareigų, kilus eismo įvykiui, numatytų KET 222 punkte. Ergo Insurance Se lietuvos filialas pateikė nukentėjusiajai S. I. K. duomenis apie automobiliui „Toyota Auris“ padarytos žalos dydį, kuris siekė 304,26 Eur (b.l. 74-88). Ši žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Remiantis išdėstytu, D. M. veikoje pagrįstai konstatuoti 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

D. M. jo atžvilgiu priimto nutarimo neteisėtumą siejo ir padarytų procesinių pažeidimų buvimu, teigdama, kad bylos nagrinėjimas nebuvo išsamus, jai nebuvo suteikta tinkamų sąlygų teikti savo paaiškinimus, diskutuoti dėl byloje surinktų įrodymų, jos paaiškinimai nefiksuoti procesiniuose dokumentuose, buvo pažeistas asmens duomenų neviešinimo reikalavimas ir konfidencialumo principas, kadangi byla buvo nagrinėjama stebint ir girdint pašaliniams, su byla nesusijusiems asmenims. Teismas pažymi, kad dar 2023 m. kovo 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp jų teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė duoti paaiškinimus ne tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, bet ir raštu ar el. ryšių priemonėmis, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ar daiktus, reikšti prašymus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad šiomis teisėmis pareiškėja būtų aktyviai naudojusis iki numatyto bylos nagrinėjimo 2023 m. balandžio 27 d. ar po jo (nutarimas priimtas tik 2023 m. gruodžio 7 d.). Pažymėtina, kad ANK teiseną reglamentuojančios nuostatos bylą nagrinėjant ne teismo tvarka žodinio proceso metu nenumato pareigos rašyti posėdžio protokolą. ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos, apibrėžiančios ne teismo tvarka priimto nutarimo turinį, taip pat nenustato būtino jo turinio elemento – proceso dalyvių žodinio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų fiksavimo. Tokiu būdu, Institucija, žodinio bylos nagrinėjimo metu neužfiksavusi proceso dalyvių pasisakymų dėl bylos aplinkybių, esminio procesinio pažeidimo nepadarė. Manydama, kad negavo progos išsamiai pasisakyti dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo ar byloje renkamų įrodymų, D. M. galėjo teikti išsamius rašytinius paaiškinimus, t. y. aktyviau naudotis savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos pozicija dėl nusižengimų užfiksuota teisminio nagrinėjimo metu, taip pat jos teiktame skunde. Galiausiai teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, jei tokių buvo padaryta, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje ir ikiteisminio administracinio nusižengimo tyrimo proceso nesklandumai nėra pagrindas naikinti ginčijamą nutarimą. Teisminio skundo nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo suteiktos neribotos galimybės pasisakyti jai pareikšto kaltinimo atžvilgiu, analizuoti byloje surinktus duomenis ir išnaudoti visas procesines galimybes savo gynybai.

Teismas nelaiko esminiu skundžiamo nutarimo trūkumu ir to, kad nutarime įrašyta, kad žodiniame nagrinėjime dalyvavo nukentėjusioji S. I. K., nors ji pareiškėjos teigimu faktiškai bylos nagrinėjime nedalyvavo. ANK 418 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas reikalavimas nutarime įrašyti sprendimą pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardus ir pavardes (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo). Šiuo atveju nutarimo blanke nėra suformuluota skiltis, skirta tokio sprendimo priėmimui, todėl tyrėjas įrašė duomenis apie byloje pripažintą nukentėjusiuoju asmenį į bylos dalyvių skiltį.

Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai yra paskirtos minimalios ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos, todėl teismas nelaiko, kad jos neproporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Teismas nenagrinėja skundo argumentų dėl neteisėto asmens duomenų paviešinimo, kadangi nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokių faktų buvimą, skunde nenurodyta, kokie konkrečiai asmens duomenys buvo paviešinti, be to teismas, nėra institucija, įgaliota tirti tokio pobūdžio pažeidimus.

Apibendrinant konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-30033-2023, kuriuo D. M. buvo nubausta už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, 600 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. M., atstovaujamos advokato V. M., skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30033-2023 palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.