Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog ieškinį palaiko. Pasirašydamas ginčo sutartį bendravo tik su atsakovės sūnumi. Su juo buvo kalbėta, jog už žemės sklypą bus mokama dalimis – per 5 mėnesius. Notaras parengė pirkimo-pardavimo sutrtį su minėtomis sąlygomis, tačiau atsakovė su jomis nesutiko, todėl ji kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Jo ketinimai pirkti sklypą buvo ir yra rimti, kadangi jis planavo nusipirktame žemės sklype statyti namus ir juos parduoti, su architektais derino projekto ruošimą, sumokėjo jiems pinigus.

Liudytojas T. V. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra jo mama. Jie su mama nusprendė parduoti mamai priklausantį ginčo žemės sklypą, atsiradus pirkėjams jis atstovavo mamą derybose dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Pirkėjai pateikė rankpinigių sutartis, jų sąlygas jis išaiškino mamai ir davė pasirašyti. Mama suprato, kiek gauna rankpinigių, kokia yra galutinė sklypo pirkimo-paravimo kaina ir tai, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turės būti sudaryta po dviejų mėnesių, t.y. 2014-10-14. Pirkėjai atvyko 2014-10-16 ir pasiūlė pirkti žemės sklypą mokant dalimis. Maždaug 2014 m. spalio 18-20 d. pirkėjai atvežė paruoštą pirkimo-pardavimo sutarties porjektą ir paliko susipažinti su juo. Liudytojas su atsakove apsvarstę sutarties sąlygas po kelių dienų pirkėjams pranešė, jog jiems netinka mokėjimo dalimis sąlyga ir tuo metu bendravimas su pirkėjais nutrūko. Liudytojas negali pasakyti, ar sudarant rankpinigių sutartis buvo kalbama apie tai, jog visa parduodamo žemės sklypo kaina bus sumokama iš karto, tačiau jam tai atrodo savaime suprantama. Kalba apie mokėjimą dalimis prasidėjo 2014-10-16. Ieškovas kaltas, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, ieškovas S. T. (pirkėjas) ir atsakovė V. K. 2014-06-15 ir 2014-08-13 sudarė sudarė Rankpinigių sutartis. Pagal 2014-08-13 sutartį šalys įspareigojo iki 2014-10-14 sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) pirkimo-pardavimo sutartį (sutarta kaina - 69 000 Lt). Pagal Rankpinigių sutartis pirkėjas (ieškovas) perdavė pardavėjui (atsakovei) 7000 Lt rankpinigių.

Šalys iki Rankpinigių sutartyse numatyto termino nesudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi nesutarė dėl mokėjimo už žemės sklypą būdo – ieškovas siūlė apmokėti už perkamą sklypą daliniais mokėjimais, o atsavkovę tenkino tik visos sumos sumokėjimas iš karto.

Pagal CK 6.193 straipsnyje reglamentuojamas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Remiantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Tiek 2014-06-15, tiek 2014-08-13 sutarčių turinys atitinka visus aukščiau paminėtus preliminariosios sutarties bruožus, todėl šios sutarys laikytinos preliminariosiomis sutartimis.

Iki 2014-08-13 preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2014 m. spalio 14 d.) pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, remiantis liudytojo T. V. parodymais, maždaug 2014 m. spalio 16 d. ieškovo atstovas pasiūlė pirkti žemės sklypą mokant dalimis, o dar po kelių dienų pateikė notaro surašytą pirkimo-pardavimo sutartį su joje įtvirtinta minėta sąlyga. Tokia sąlyga atsakovės netenkino, todėl šalių derybos dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo nutrūko. Atsakovė ir liudytojas T. V. patvirtino, jog iki šiol minėtas žemės sklypas nėra perleistas tretiesiems asmenims, kitų potencialių pirkėjų nėra.

Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nepaisant to, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai neatlieka mokėjimo ar atsiskaitymo funkcijos, tačiau ši funkcija priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis) (Kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Bylos duomenimis, šalys susitarė dėl parduodamo objekto bendros 69000 Lt (19983,78 Eur) kainos, kurios dalį – 7000 Lt (2027,34 Eur), ieškovas sumokėjo preliminariųjų sutarčių sudarymo metu (5000 Lt sudarant 2014-06-15 sutartį ir 2000 Lt sudarant 2014-08-13 sutatį), įvardindamas šią sumą rankpinigiais. CK 6.98 straipsnio 1 dalis apibrėždama rankpinigių sąvoką numato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, duodama antrajai šaliai tam, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos vykdymą. Kaip 2000 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, nurodė kasacinis teismas, rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) mokėjimo - rankpinigiai perduodami „priklausančių ... mokėjimų sąskaita“, t.y. rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; 2) įrodomąją - rankpinigiai perduodami „sutarties sudarymui įrodyti“. Ši funkcija reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra aksesorinio pobūdžio: jei nėra pagrindinės prievolės, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių; 3) užtikrinamąją - rankpinigiai perduodami pagrindinės prievolės „vykdymui užtikrinti‘. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl rankpinigių, tačiau akivaizdu, kad nesudarius pagrindinės sutarties, šie pinigai nebuvo perduoti ir ši (pagrindinė) sutartis nebuvo užtikrinta. Taigi preliminariojoje sutartyje pavartota rankpinigių sąvoka neatliko rankpinigiams priskirtinų privalomų įrodomosios ir užtikrinamosios funkcijų. Iš ginčijamos sutarties turinio ir šalių elgesio galima išvada, kad ieškovas už ketinimą pirkti turtą sumokėjo avansinę įmoką, kuri kvalifikuotina kaip preliminarios sutarties įvykdymo užtikrinimas.

Iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kuri ginčo šalis yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, juolab, jog ginčas pagrinde kilo dėl atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą būdo (mokant visą sumą iš karto ar dalimis), o preliminariosiose sutartyse šalys nebuvo aptarusios šios sąlygos. Konstatavus, jog pagrindinė pirkimo-padavimo sutartis nebuvo sudaryta nesant bendro šalių sutarimo, negalima spręsti, kam turėtų būti taikoma 2014-08-13 sutartyje numatyta sankcija - 7000 Lt (2027,34 Eur) sumokėjimas kitai šaliai.

Kaip minėta, įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Tiek atsakovė, tiek derybose dėl sklypo pardavimo ją atstovavęs liudytojas T. V. pripažino, jog jokių nuostolių dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepatyrė, tačiau atsakovės atstovas nurodo, jog tarp šalių buvo pasirinktas prievolės užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimu, t.y. remiantis 2014-08-13 sutartyje esančia nuostata, jog „šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius“, ieškovo sumokėti 7000 Lt turi būti laikomi, kaip atsakovės patirti nuostoliai, dėl kurių jau buvo sutarta. Teismas nesutinka su tokia atsakovės ir jo atstovo pozicija, kadangi iš preliminariosios sutarties turinio negalima daryti išvados apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Minėtoje Kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 teismas padarė išvadą, jog galimos situacijos, kai pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui ir nepasiekus šio tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Taigi šioje nagrinėjamoje byloje nustačius, jog nei viena iš šalių nėra visiškai atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir nustačius, jog šalių 2014-08-13 pasirašytoje sutartyje, kurią jos įvardino kaip sutartį dėl rankpinigių, nėra nustatyta atsakomybė už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, konstatuotina, jog atsakovė 7000 Lt (2027,34 Eur) iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą jam grąžinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl 7000 Lt (kas atitinka 2027 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 61 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 225 Eur už advokato paslaugas (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu valstybei priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. K., a/k (duomenys neskelbtini) 2027 Eur skolos ieškovui S. T., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. K. 286 Eur bylinėjimosi išlaidų S. T. naudai.

Priteisti iš atsakovės V. K. 5 Eur išlaidų, susijusisų su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.