- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- AN2-293-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01397-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. A. L. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 300 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta – 1 300 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, A. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
2. Administracinė nuobauda A. L. paskirta už tai, kad ji 2019 m. spalio 19 d., 9.44 val. Vilniuje, Geležinio vilko g. 18A, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į pakeliamo užtvaro mechanizmą su pakeliamu užtvaru ir juos apgadino; eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 (teismas perkvalifikavo iš 126 punkto), 222 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metų laikotarpiui ir jos neskirti arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą bei skirti mažesnę piniginę baudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad ji apylinkės teisme neturėjo galimybės įvykio aplinkybių paaiškinti, nes buvo susijaudinusi, pasimetus bei susidarė toks įspūdis, kad teismas labai skuba. Todėl plačiau skunde paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes: iš namų Panevėžyje išvažiavo apie 8 ryto; pati vairuodama į Vilnių atvažiavo pirmą kartą, važiavo su penkiolikmete dukra, susitikti su 5 metus nematytu, Vilniaus pataisos namuose kalinčiu sūnumi; kelionė buvo liūdna, nes tik prieš dieną važiuojant į Vilnių dukrai atskleidė šeimos nelaimę dėl brolio, kad kali; važiuodama naudojosi navigacija, tačiau suklydo ir pasuko ne ten kur reikia – į automobilių stovėjimo aikštelę, apsisukinėjo ir važiuodama atbuline eiga pajuto, jog į kažką atsirėmė; sustojo, išlipo, pažiūrėjo, matė, kad ant jos automobilio nėra apgadinimų, matė šalia nukritusį stulpelį ir užtvarą (pagalį – kaip teisme išsireiškė); ji nežino kas tuo metu įvyko, bet pagalvojo, kad čia nieko reikšmingo neįvyko ir išvažiavo; už 20 min. turėjo susitikti su seniai matytu sūnumi, automobilyje dukra graudinosi, todėl nukritęs stulpelis (pagalys), tuo metu jai atrodė taip nereikšminga, kad sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pasak apeliantės, objektyvių priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos jai nebuvo: jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas; automobilį vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones; alkoholio visai nevartoja ir 2019 m. sausio 19 d. buvo visiškai blaivi; byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nekelia abejonių dėl jos blaivumo.
3.2. Pasak apeliantės, ji labai gailisi dėl savo neatsakingų, pažeidžiančių turto savininko interesus, veiksmų; savininko atsiprašė už sukeltus nepatogumus. Žalos dydžio neginčija, stengsis ją atlyginti, tačiau vizualiai negalima suvokti kokio dydžio žala padaryta, juolab, kad ant jos automobilio jokių šio nusižengimo pėdsakų neliko. Mano, kad tokia didelė žala susidarė dėl vidinių elektronikos detalių pažeidimo. Tad šiuo atveju, nebūtų visiškai teisinga spręsti, vien atsižvelgiant į nustatytos žalos dydį, nevertinant vizualiai matomų pažeidimų, apie jos požiūrį į įstatymus bei bendražmogiškas gyvenimo taisykles. Ji sutinka, kad įstatymas draudžia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir už tai numato administracinę atsakomybę, tačiau įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima. Teismų praktikoje, aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, lėtai, atbuline eiga važiuojant kliudomas stovintis turtas – pakeliamas užtvaras, vairavo techniškai tvarkingą automobilį. Net baudžiamosiose bylose veikos padarymo vieta turi reikšmės vertinant veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-35-719/2018). Nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, nesutrikdytas eismas, nebuvo intensyvus judėjimas, savo veiksmais aplinkiniams pavojaus nesukėlė. Iš eismo įvykio vietos skubiai neišvažiavo. Taip, šios aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui, ir tai nereiškia, kad ji menkina savo padarytą pažeidimą, tačiau aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-51-489/2017, Nr. 2AT-29-2013, 2AT-27-697/2018, apygardos teismo nutartis Nr. AN2-435-397/2018 ir kt.). Kviečiama į policijos komisariatą dėl įvykio, iškart atvyko, surašė paaiškinimą, kuriame neneigė įvykio dieną buvusi įvykio vietoje ir manevruodama atbuline eiga pajutusi atsirėmusi į kliūtį.
3.3. Taip pat skunde nurodo, kad jau suformuotoje tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens drausmingumą vairuojant transporto priemones, nes tai viena iš aplinkybių visumos, teismui leidžianti spręsti ar neskiriant neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės, ar pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Jos vairavimo stažas 7 metai. Per šį laikotarpį nebuvo bausta už jokį KET pažeidimą. Tai rodo, kad jai nebūdingi ne tik nagrinėjamas nusižengimas, bet ir apskritai KET pažeidimai. Ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtraukta į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigusi nuo alkoholio, nėra jokių duomenų, kad apskritai būtų padariusi kokį nors teisės pažeidimą. Santuokoje 26 metai, turi tris vaikus, viena iš jų nepilnametė, nuolat dirbanti ir sukaupusi 36 metų darbo stažą, trečiojoje darbovietėje UAB („duomenys neskelbtini“), kurioje jau dirba 6 metus, yra skatinama, charakterizuojama itin teigiamai ir tarpininkauja, kad iš jos nebūtų atimta teisė vairuoti, daugiabučio namo savininkų bendrijos („duomenys neskelbtini“) pirmininkė pažymi, kad niekada nėra gavusi jokios neigiamos informacijos, bei jokių nusiskundimų iš kitų gyventojų dėl jos netinkamo elgesio, rūpinasi neįgaliu broliu, taip pat kalinčiu sūnumi.
3.4. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes darbovietė randasi 5 km atstumu nuo jos gyvenamosios vietos; dirba slenkančiu grafiku; vieną pamainą darbe turi būti jau 5.30 val., o kitomis paminomis darbą baigia 23 val. Teisė vairuoti transporto priemones būtina, kad galėtų tinkamai rūpintis neįgaliu broliu, kuriam nustatytas 50 procentų nedarbingumas; jis gyvena atokiau nuo Panevėžio miesto, t. y. (duomenys neskelbtini), 30 km nuo jos gyvenamosios vietos; kartais pagalbos poreikis pas jį atsiranda netikėtai. Kaime parduotuvės nėra, artimiausia parduotuvė (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug 2 kilometrų atstumu. Aplink gyvena senyvo amžiaus žmonės. Autobusas važiuoja labai retai, kartais išvis neatvažiuoja. Sutuoktinis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi įmonėje UAB („duomenys neskelbtini“), dėl ko dažnai nebūna namie, todėl ji turi pasikliauti savimi ir rūpintis dukra, broliu.
3.5. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas nenurodė ne tik svarių, bet apskritai jokių argumentų ir motyvų, kodėl jos atveju būtina skirti neprivalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kodėl vien paskyrus piniginę baudą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Byloje nebuvo jokių duomenų iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad iš ankstesnių savo teisės pažeidimų nepasimokė, dėl to būtina atimti teisę vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemones 1 metams, nėra teisingas ir proporcingas nubaudimas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir jos asmenybę. Pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, yra socialiai atsakinga už savo veiksmus tiek artimoje aplinkoje, tiek visuomenėje. Šis įvykis kažkoks nesusipratimas ir neatspindi jos vertybių ir moralinių nuostatų kaip apskritai reikia gyvenime elgtis. Labai gailisi ir gerai supranta nusižengimo rimtumą visomis prasmėmis. Tolimesniu savo požiūriu ir elgesiu įrodys, kad šis nusižengimas, išties buvo atsitiktinis.
3.6. Taip pat skunde nurodoma, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, net ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (1 100 Eur) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis jos atžvilgiu yra per didelė. Pirmos instancijos teismo paskirta 1 300 Eur tokio dydžio bauda neturės tiesioginio nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai yra neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, tai yra akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei jos pavojingumui poveikio priemonė. Jos mėnesinis uždarbis svyruoja nuo 607 iki 785 Eur per mėnesį. Eismo įvykio metu padaryta žala 1 615,13 Eur, kurią ji privalės atlyginti. Visa tai sudėjus yra apie 3 000 Eur, milžiniški pinigai. Automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, yra 15 metų senumo, jo rinkos vertė tėra 1 000 Eur. Jai yra 57 metai, todėl tikimybė, kad užims geresnes pareigas ir jos finansinė padėtis pagerės, nereali. Dalį uždirbamų pinigų (200 Eur į mėnesį), siunčia kalinčiam sūnui, padeda finansiškai neįgaliam broliui. Auga nepilnametė dukra, todėl norint garantuoti jos amžių ir brandą atitinkančių poreikių užtikrinimą yra būtinos pajamos. Neturi santaupų.
4. Apeliantės nuomone, nuobaudos tikslai nubausti pažeidėją, jau ir dabar pasiekė savo tikslus. Daugiau toks poelgis nebepasikartos, nes supranta, kad sulauks tokių pačių ar net sunkesnių pasekmių. Bemiegės naktys, stresas dalyvaujant bylos nagrinėjime, nerimas dėl proceso baigties sąlygojo pablogėjusią sveikatą bei tvirtą pasiryžimą daugiau niekada nebenusižengti. Prašo teismo priimti ne teisėtą sprendimą, bet teisingą sprendimą. Teisingi sprendimai formuoja teigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto nėra. A. L. apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, jog apylinkės teismo nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir piniginė bauda yra neproporcingi jos asmenybei. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl A. L. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl paskirtos baudos
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur. A. L. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta 10 Eur dydžio bauda, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1 300 Eur dydžio bauda. Taigi, jai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta sankcijoje numatyta minimali, o pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – artima minimaliai bauda.
9. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Eismo įvykyje dalyvavo tik administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. transporto priemonė, įvykis įvyko ne kelyje, o išvažiuojant iš automobilių aikštelės, greitis buvo nedidelis, įvykio metu buvo apgadinta ne kita transporto priemonė, o kelio užtvaro mechanizmas, kas nesudarė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos skyrimui įtakos turi ir pažeidėjos asmenybė bei jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. A. L. vairavimo stažas 7 metai, nebausta už jokius KET pažeidimus, neteista; padariusi administracinius nusižengimus prisipažino, padarymo aplinkybių neginčijo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; dirba, turi tris vaikus, vienas jų nepilnametis; charakterizuojama tiek darbovietės, tiek daugiabučio namo savininkų bendrijos itin teigiamai. Įvertinęs šių nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus A. L. ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
10. Pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti A. L. dar mažesnę baudą, t. y. paskirti jai mažesnę baudą negu ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, kaip to apeliaciniame skunde pageidauja pažeidėja, apygardos teismas pagrindo neįžvelgia. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tokių aplinkybių A. L. administracinio nusižengimo byloje nėra, nors iš šios nutarties 3.3 punkte išdėstytų duomenų akivaizdu, kad apeliantė charakterizuojama itin teigiamai. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo, kadangi eismo įvykio metu nukentėjusiai įmonei padaryta žala yra pakankamai didelė – 1 615,35 Eur (b. l. 16). Atsižvelgtina ir į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė pakankamai grubų KET pažeidimą – vairuodama automobilį atbuline eiga atsitrenkė į pakeliamo užtvaro mechanizmą su pakeliamu užtvaru ir juos apgadino, tuo padarydama jo savininkui žalą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, pažymėtina, jog sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į apeliantės turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, iš esmės būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo, padaręs įstatymų uždraustą veiką, sulauktų švelnesnės atsakomybės nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys.
11. Šiame kontekste teismas taip pat pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, po šios apygardos teismo nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo, A. L. turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jai paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis.
Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės
12. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 417 straipsnio 9 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nurodoma, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinkamam laikotarpiui gali būti skiriamas tik už šio straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Taigi, už A. L. inkriminuoto, ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas ir nagrinėjamo klausimo kontekste esminę reikšmę turi A. L. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Iš ANK 426 straipsnio 7 dalies akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmenims, padariusiems ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Apylinkės teismas atsižvelgęs tai, kad A. L. šiurkščiai pažeidė KET, sugadino svetimą turtą ir nusprendė skirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
13. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais.
14. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo 1 metų terminui. Apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, liko neįvertintos aplinkybės, kokias pasekmes sukels teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų laikotarpiui pačiai administracinėn atsakomybėn traukiamai A. L., jos galimybei dirbti ir užsidirbti, taip pat nebuvo atsižvelgta į jos vairavimo stažą, jos baustumą administracine tvarka ir pan., nebuvo vertinta ir tai, ar paskirta administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati padarytam nusižengimui, ar ji administracinėn atsakomybėn traukiamai A. L. teisių neribos daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, ir ar nepaskyrus administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti nuobaudos tikslai, o būtent aplinkybių visuma ir lemia išvadą, ar konkrečiu atveju sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, ar ne.
15. Nors pažeidėja, padariusi eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos įstaigai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Kaip minėta anksčiau, eismo įvykyje dalyvavo tik administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. transporto priemonė, įvykis įvyko ne kelyje, o išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, greitis buvo nedidelis, įvykio metu buvo apgadinta ne kita transporto priemonė, o kelio užtvaro mechanizmas, kas nesudarė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kviečiama į policijos komisariatą dėl įvykio, iškart atvyko, surašė paaiškinimą, neneigė įvykio dieną buvusi įvykio vietoje ir manevruodama atbuline eiga pajutusi atsirėmusi į kliūtį, bei tol, kol draudimo bendrovė neatsiuntė jai pranešimo apie nukentėjusiai įmonei išmokėtą draudimo išmoką, nebandė ginčyti eismo įvykio metu įmonei padarytos žalos dydžio. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina jos išreikštą gailėjimąsi padarius administracinius nusižengimus bei rodo, jog A. L. savo elgesį vertina kritiškai, todėl tikėtina, jog ateityje, vairuodama transporto priemones, ji bus daug atidesnė, eismo įvykio, su kuriuo bus susijusi, padarymo atveju iš eismo įvykio daugiau nepasišalins. Be to, kaip jau minėta, A. L. dirba, nėra nei bausta, nei teista. Apibendrinus šias aplinkybes, A. L. suteiktos specialiosios teisės atėmimas – 1 metus vairuoti transporto priemones neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo, nes padarytas administracinis nusižengimas nebuvo išskirtinai pavojingas visuomenei, eismo įvykio metu buvo apgadintas pakeliamas užtvaras, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, tačiau sužalotų asmenų nebuvo, todėl vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta.
16. Įvertinęs aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į paskirtos nuobaudos dydį (pažeidėjai paskirta 1 100 Eur bauda), apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti ir neskyrus A. L. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjai paskirta minimali ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, net ir neskyrus jai administracinio poveikio priemonės, nelaikytina per švelnia, neteisinga ir neproporcinga padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ar pažeidėjos asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirti A. L. 1 100 (vieno tūkstančio šimto) eurų baudą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimo dalį dėl nuobaudų, paskirtų pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) subendrinimo.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas, ir paskirti A. L. galutinę subendrintą nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio šimto) eurų baudą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimo dalį dėl A. L. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
A. L. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.