Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jam reikalingo išlaikymo priteisimo, prievolių vykdymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. J. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jam reikalingo išlaikymo priteisimo, prievolių vykdymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas atsakovo P. J. priešieškinis ieškovei V. J., o 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinis.

Ieškovė 2017 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui lankytis adresu: (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės bei jų nepilnamečio sūnaus arčiau nei 200 metrų iki bus išnagrinėta civilinė byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovui P. J. lankytis adresu: (duomenys neskelbtini), bei artintis prie ieškovės V. J. ir nepilnamečio sūnaus H. J. arčiau nei 20 metrų, leidžiant atsakovui naudotis kieme (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) technika bei inventoriumi iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

Teismas vertino, jog šiuo metu vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismo procesas užtruko dėl atsakovo kaltės, abi šalys kaltina viena kitą dėl įvairių dalykų, atsakovas netinkamai elgiasi dėl greitesnio bylos išnagrinėjimo, yra požiūrių skirtumai dėl bylos nagrinėjimo eigos, todėl, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių šalių nepilnamečio sūnaus tolesniam vystymuisi, turto žalojimui ir niokojimui, prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti nepilnamečio vaiko išsakyta nuomone.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas P. J. prašo panaikinti skundžiamą 2017 m. lapkričio 14 d. teismo nutartį ir 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis proceso šalims nustato šalių prievolę rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o nei fotonuotraukos, nei Registrų centro išvada nėra dokumentai ar įrodymai, kuriais būtų galima įrodyti smurto artimoje aplinkoje faktą. Telšių rajono vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-09-13 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, kad atsakovo neigiamos veikos (smurto) artimoje aplinkoje nėra.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017-11-14 vykęs teismo posėdis nėra apeliacinė instancija Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-09-13 nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei negali sukurti priešingų šiam nutarimui teisinių pasekmių.

Teismas, priimdamas nutartį, labai paviršutiniškai vertino įrodymus, visiškai neįvertino nutartimi kilsiančių pasekmių atsakovui svarbumo.

Smurtą šeimoje kursto ieškovė, o atsakovas, siekdamas elgtis taip, kad bet koks jo elgesys nebūtų traktuojamas kaip smurtas artimoje aplinkoje, priverstas miegoti automobilyje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. J. prašo skundžiamą teismo 2017 m. lapkričio 14 d nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės vadovavosi ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nepilnamečio šalių sūnaus paaiškinimais, kuriuos jis pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir dėl kurių teismas neturėjo pagrindo netikėti nepilnamečio vaiko išsakyta nuomone.

Apeliantas jau ilgą laiką turi kitą moterį, su kuria šiuo metu kartu gyvena. Iš šalių gyvenamosios vietos atsakovas išsikėlė prasidėjus skyrybų procesui.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad smurtą šeimoje neva kursto ieškovė, o atsakovas, siekdamas elgtis taip, kad bet koks jo elgesys nebūtų traktuojamas kaip smurtas artimoje aplinkoje, priverstas miegoti automobilyje. Šiuos atsakovo paaiškinimus taip pat paneigia nepilnamečio sūnaus duoti paaiškinimai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant atsakovui lankytis adresu: (duomenys neskelbtini), bei artintis prie ieškovės ir nepilnamečio sūnaus, arčiau nei 20 metrų, leidžiant atsakovui naudotis kieme (duomenys neskelbtini) esančia technika bei inventoriumi iki bus išnagrinėta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Nurodytas principas taip pat reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jam reikalingo išlaikymo priteisimo, prievolių vykdymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas atsakovo P. J. priešieškinis ieškovei V. J., kuris buvo patikslintas ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas teismui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad santuoka tarp jų faktiškai iširusi, ieškovė apeliantą kaltina psichologiniu smurtu prieš ją ir jų nepilnametį sūnų naudojimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, daiktų nešimu iš namų, turto gadinimu ir kt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, konfliktai, vykstantys tarp ieškovės ir apelianto, daro neigiamą įtaką emocinei ir psichinei jų nepilnamečio vaiko būklei, tai patvirtina byloje esantis Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus protokolas dėl ginčo šalių nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturint pagrindo netikėti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išsakyta nuomone, esant itin konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio vaiko saugiai aplinkai užtikrinti. Toks uždraudimas apeliantui lankytis bei artintis prie ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus arčiau nei 20 m., jų gyvenamojoje vietoje apsaugos vaiką nuo neigiamų išgyvenimų.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirajame skundo nurodytų argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Atskirai pažymėtina, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali teismo prašyti pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148, 149 straipsniai).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir vaikų interesų gynimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. J. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas tokiu atveju neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 14 d nutartį nepakeistą.