- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1283-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08367-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- Z. A.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei R. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Z. A. ieškiniu prašė panaikinti 2008 m. lapkričio 26 d. automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės R. Z. ir ieškovės Z. A. ir taikyti restituciją - grąžinti automobilį atsakovei R. Z.; priteisti iš atsakovės 4 000 Lt, sumokėtus už automobilį ir 4 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad iš atsakovės tarpininkaujant trečiajam asmeniui A. B. įsigijo ginčo automobilį. Pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, kad jame buvo paslėptų defektų, kurių pirkimo metu vizualiai nebuvo matyti. Atsakovei buvo pranešta apie netinkamos kokybės daikto pardavimą, tačiau ji atsisakė pasiimti netinkamos kokybės daiktą ir grąžinti pinigus. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apgaulės ieškovė patyrė moralinius išgyvenimus – ieškovė serga cukriniu diabetu, todėl jai stresas yra pavojingas – dėl ko iš atsakovės turėtų būti priteista ir ieškovės patirta neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2008 m. lapkričio 26 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją bei iš atsakovės ieškovei priteisė 720 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad automobilio pardavimo metu atsakovas (pardavėjas) žinojo, kad daiktas yra su trūkumais, netinkamas eksploatavimui ir šias aplinkybes nuslėpė nuo kitos sandorio šalies, todėl ieškovės argumentus, kad sandoris sudarytas apgaulės įtakoje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas remdamasis liudytojų parodymais, 2008 m. lapkričio 26 d. atliktu ginčo automobilio apžiūros aktu, sprendė, kad automobilis ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės, negali būti naudojamas pagal paskirtį, o tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą, 2008 m. lapkričio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį panaikinti ir taikyti restituciją, tenkino. Teismas sprendė, jog ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo neįrodė, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje teismas tenkino ieškinį iš dalies; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 263 str., kadangi teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
Apžiūrint automobilį servise nedalyvavo nei atsakovė, nei kiti asmenys, kurie galėtų patvirtinti, kad ginčo automobilio siurblys tikrai neveikia. Iš atliktos apžiūros akto nėra aišku, kuo remiantis padaryta išvada, jog kuro siurblys neveikia. Neaišku, kaip ieškovės sutuoktinis su automobiliu nuvažiavo į servisą, jeigu kuro siurblys realiai neveikė. Iš pateikto automobilio apžiūros akto taip pat nėra aišku, kokia siurblio dalis neveikia – mechaninė ar elektroninė. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kuriuose tiksliai būtų nustatytas automobilio gedimas bei įrodymus, kuriuose būtų nustatyta tiksli remonto sąmata.
Ieškovė neįrodė, kad negali naudoti automobilio pagal paskirtį. Ieškovė nebendradarbiavo ir nesiūlė ginčo spręsti taikiai ir kitais būdais. Nėra duomenų, kad automobilis nevažiuoja. Teismas teigdamas, kad yra esminis sutarties pažeidimas, turėjo vadovautis CK 6.217 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad faktą, jog automobilio siurblys neveikė ir automobiliu negalima buvo naudotis pagal jo paskirtį neatlikus atitinkamo remonto, patvirtino teismui pateikta serviso pažyma. Tai, kad automobilis gedo, geso važiuojant patvirtino ir liudytojai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, nors teismas siūlė atlikti ekspertizę. Atsakovė pati nebendradarbiavo su ieškove dėl ginčo sprendimo, nepripažino, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Teismas turėtų atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo naujai pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 8), remiantis kuria atsakovė ieškovei pardavė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Už transporto priemonę buvo sumokėti 4 000 Lt (b. l. 7, 104). 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Dyzelinis purkštukas“ atliktos apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad neveikia kuro siurblys ir jam reikalingas remontas arba pakeitimas kitu (b. l. 11). Ieškovė pareiškė reikalavimą minėtą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nutraukti, taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti neturtinę žalą, kadangi atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo tenkino, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Atsakovė R. Z. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-98/2008). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, t.y. ginčas kilęs dėl parduoto daikto kokybės, aplinkybę, jog 2008 m. lapkričio 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės ieškovei perleista transporto priemonė neatitiko jai keliamų kokybės reikalavimų, turėjo įrodyti ieškovė. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą paskirstė tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą nutraukti 2008 m. lapkričio 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ieškovei naudotis buvo perduotas 2008 m. lapkričio 25 d. (b. l. 16). Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovės vyras V. A. automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nuvarė į UAB „Dyzelinis purkštukas“ servisą, kur buvo nustatytas kuro siurblio gedimas. Pažymėtina, kad ieškovės, jos vyro parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 13-1-00259-09), tiek nagrinėjamos civilinės bylos metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Faktą, jog automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo metu buvo techniškai netvarkingas, patvirtina aplinkybė, jog automobilio techninė gedimų diagnostika buvo atlikta tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Vadovaujantis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis (CPK 185 str.). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad minėtą išvadą teismas būtų padaręs byloje surinktus įrodymus ištyręs nevisapusiškai ar/ir šališkai.
Atkreiptinas atsakovės R. Z. dėmesys į tai, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 7, 178 str.). Jokių konkrečių įrodymų nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad kuro siurblys nėra sugedęs, kad jis galėjo sugesti dėl pačių ieškovų veiksmų, kad kuro siurblio gedimas nelaikytinas pakankamu pagrindu sutarčiai nutraukti, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė šalims atlikti ginčo automobilio techninę ekspertizę, tačiau atsakovė šia savo teise nepasinaudojo. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko tokio pobūdžio daiktui keliamų esminių kokybės reikalavimų bei turėjo paslėptų trūkumų. Apeliacinio skundo argumentai ir su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad akivaizdu, jog jau automobilio pirkimo dieną ieškovė negalėjo juo visapusiškai naudotis pagal paskirtį. Apie nustatytus automobilio trūkumus atsakovė buvo informuota 2008 m. gruodžio 8 d. (b. l. 12). Toks ieškovės elgesys atitinka protingumo bei šalių tarpusavio bendradarbiavimo principo reikalavimus. Esant išdėstytam konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės kaip pirkėjos įstatyme įtvirtintą teisių gynimo būdą, kai parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, t.y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.217 str. 2 d. taikymo reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju buvo esminis pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas yra taikomos specialiosios pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK XXIII skyrius).
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė CPK 263 str., kadangi teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija tokį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išanalizavo esminius nagrinėjamo ginčo aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Tai, kad teismas vertindamas įrodymus, atskirai nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, net jeigu jie nėra reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nemotyvuotu.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.