- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1377-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IT paslaugų centras“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Kategorijos
- 2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
- 2.6.11.4.3Alternatyvių sankcijų taikymas
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IT paslaugų centras“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimo Nr. 7580578 nutraukti programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimą ir pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę tęsti apklausos konkursą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „IT paslaugų centras“ prašo panaikinti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2019-09-17 sprendimą Nr. 7580578 nutraukti programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimą, įpareigoti tęsti šį apklausos konkursą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirkimo dokumentai buvo paskelbti 2019-08-20, ieškovė pateikė savo pasiūlymą, atsakovė 2019-09-11 pranešė, kad pasiūlymas atitinka skelbiamos apklausos pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, paprašė pateikti pažymą apie siūlomų programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijų atitiktį techninei užduočiai – nurodyti siūlomos licencijos tipą, pavadinimą, gamintojo kodą bei kokia programinė įranga yra siūloma (nauja ar naudota), jeigu programinės įrangos licencija naudota – pridėti papildomus dokumentus, patvirtinančius jos panaudojimo teisėtumą. Ieškovė 2019-09-12 pateikė įrodymus, kad jos siūloma įranga naudota, licencijos kodas (duomenys neskelbtini), garantavo, kad licencijos autentiškos, atitinka „Microsoft“ (programinės įrangos gamintojo) elektroninėmis priemonėmis išplatintame pranešime „Microsoft Reactive SHS Letter to EU Customers-Partners“ keliamus reikalavimus, įgytos teisėtai ir ji turi teisę šias licencijas perduoti naujam įgijėjui, o kitų dokumentų tiekėja pateikti neprivalo, užtenka pateikti tik sąskaitą faktūrą. Pažymi, jog perkančiosios organizacijos klausė, ar reikalingas perkamos programinės įrangos palaikymas („Software Assurance“, toliau - SA), tačiau atsakovė nurodė, kad SA nėra pirkimo objektas.
Atsakovė 2019-09-17 pirkimą nutraukė argumentuodama, kad neįmanoma lygiateisiškai ir skaidriai įvertinti pateiktus pasiūlymus, nes tiekėjai skirtingai suprato pirkimo sąlygas – vienas pasiūlė naudotą programinę įrangą, t. y. neparduodamą autorių teisių turėtojo sutikimu, kiti pateikė naują programinę įrangą, t. y. autorių teisių turėtojo sutikimu. Be to, vykdant pirkimą paaiškėjo, kad perkamą licenciją reikės įdiegti į virtualų serverį, kuris galėtų laisvai judėti tarp fizinių serverių, o pagal „Microsoft“ licencijavimo taisykles tam būtina įsigyti SA (programinės įrangos palaikymą). Ieškovės teigimu, sprendimas neteisėtas, nes rinkoje esanti programinė įranga veikia taip pat, kaip ir įgyta iš autorių teisių turėtojo. Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ, nes pirkimas nutrauktas ne dėl objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, juo labiau, kad pirkimo metu pati perkančioji organizacija patvirtino, kad SA nėra pirkimo objektas, nurodė, kad siekia įsigyti licencijas be naujumo garantijos (SA), bet su galimybe gauti įsigytos programinės įrangos versijos atnaujinimus šios versijos gyvavimo ciklo laikotarpiu.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, sprendimas taip pat diskriminuoja programinės įrangos pardavėjus, nes jie skirstomi į turinčius autorių teises į programinę įrangą ir neturinčius autorių teisių. Nurodo, kad iš legalią veiklą vykdančių tarpininkų ir iš „Microsoft“ įgyjamos licencijos yra identiškos, turinčios tokią pačią vertę ir skirtos atlikti tą pačią funkciją – paleisti techninę programinę įrangą arba suteikti teisę vartotojams naudotis programinės įrangos funkcionalumu. Nurodo, kad prekybos taisyklės naudotomis programinės įrangos licencijomis yra išaiškintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime, priimtame 2012 metų liepos 3 d. byloje C-128/11 tarp UsedSoft GmbH ir Oracle International Corp., vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai taikė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pažeidė šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teisę ir pareigą nutraukti pirkimą reglamentuoja Direkcijos mažos vertės pirkimų tvarkos taisyklių 8 punktas, kuris atitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus atitinkamus pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus. Nurodo, kad pirkimą nutraukė ne pasinaudojusi šia teise, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, bet vadovaudamasi privalomu pirkimo nutraukimo pagrindu, t. y. nustačius Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimus, kurių nebuvo galima ištaisyti, nes jie nustatyti pasiūlymų vertinimo etape.
Atsakovė nurodo, kad tiekėjams pateikus pasiūlymus paaiškėjo, kad pirkimo objektas buvo apibrėžtas netiksliai – sąlygose nenurodyta, kokias licencijas – naujas (licencijas su autorių teisių turėtojo sutikimu) ar naudotas (licencijas be autorių teisių turėtojo sutikimo) – tiekėjai gali siūlyti, o nenumačius galimybių siūlyti naudotą programinę įrangą, pirkimo sąlygose taip pat nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis turi būti perduodama naudota licencija (be autorių teisių turėtojo sutikimo). Tai užkerta kelią galimybei vienodai ir tinkamai vertinti pateiktus pasiūlymus. Esant šiems netikslumams, nepakeitus pirkimo sąlygų, tolesnis procedūros vykdymas nebebuvo galimas. Pažymi, kad įsigydama licenciją be autorių teisių turėtojo sutikimo įgyja ir pareigą įrodyti, kad licenciją įgijo teisėtai, todėl vien sąskaitos faktūros sandorio teisėtumui patvirtinti nepakanka. Šį savo teiginį įrodinėja autorių teisių turėtojo „Microsoft“ 2017-04-26 raštu klientams. Neginčija ieškovės argumento, kad funkcionalumo požiūriu siūlomos licencijos su autorių teisių turėtojo sutikimu ir be jų yra vienodos, prekyba naudotomis licencijomis yra galima, tačiau pirkimas nutrauktas ne todėl, kad ieškovės pasiūlymas netinkamas, bet dėl pasiūlymų vertinimo etape paaiškėjusių perkamo objekto apibrėžimo pirkimo dokumentuose trūkumų. Pripažįsta, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos, t. y. techninėje užduotyje ir sutarties projekte nenumatyta, kad programinės įrangos licencijos gali būti dviejų tipų, todėl pagal tokias sąlygas toliau vykdyti pirkimo procedūrų negalėjo – jas privalėjo nutraukti ir taip baigti pirkimo procedūras.
Taip pat nurodo, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad pirkimo objektas apima perkamos SA (programinės įrangos palaikymą), suteikiančią teisę įdiegti naujausius produktus. Pirkimo metu buvo nurodyta, kad perkamos licencijos turi būti be SA, tačiau su galimybe gauti įsigytos programinės įrangos versijos atnaujinimus šios versijos gyvavimo ciklo laikotarpiu. Vykdant pirkimo procedūrą nuspręsta papildomai į perkamą „Windows MS SQL Server Standart 2017“ serverį įdiegti dar vieną įmonės veiklai svarbios sistemos duomenų bazę. Ši sistema įdiegta virtualių serverių klasteryje, siekiant užtikrinti, kad vieno fizinio serverio gedimo atveju jos programinė įranga automatiškai persijungtų ir tęstų darbą iš kito fizinio serverio. Kompanija „Microsoft“ (perkamos programinės įrangos autorių teisių turėtoja) nustato papildomas sąlygas „Windows MS SQL“ licencijų naudojimui virtualioje aplinkoje, kai virtualus serveris, kuriame įdiegiama programinė įranga, gali migruoti tarp fizinių serverių (ang. License Mobility). Pats pigiausias būdas įsigyti licenciją su tokia teise yra pirkti licenciją su naujumo garantija (SA). Tai patvirtino ir „Microsoft“ atstovybė Lietuvoje. Nurodo, kad licencija be SA nesuteikia Direkcijai teisės ją diegti turimoje aukšto patikimumo infrastruktūroje, o vėliau atskirai nupirkti SA galimybės „Microsoft“ nesuteikia galimybės. Direkcija toliau turėtų pirkti ir naują fizinį serverį su „Windows Server“ operacine sistema bei „VmWare“ virtualizavimo programinės įrangos licencija arba turėtų papildomai pirkti dar vieną licencijų komplektą „Microsoft SQL Server Standart 2017“. Licencijos su SA pirkimas labiau atitinka atsakovės interesus ir pabrėžia, kad spręsdama dėl perkamų objektų, vertina savo poreikius, lėšų naudojimo racionalumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovė pateikė dubliką, jame nurodė, kad, ieškovės nuomone, atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia ieškinio pagrįstumo. Argumentuoja, kad atsakovė siekia suvaržyti laisvą prekių (licencijų) judėjimą (pirkimą-pardavimą) ir nepagrįstai teigia, kad rinkoje esančios licencijos yra kitokios nei pirmą kartą perkamos. Ieškovės nuomone, atsakovės teiginiai, kad ji pirkimo dokumentuose turėjo numatyti, jog perkamos tik nesančios apyvartoje licencijos, pažeidžia Prekybos taisyklių naudotomis programinės įrangos licencijomis išaiškinimą, pateiktą Europos sąjungos Teisingumo teismo (ESTT) sprendime, priimtame 2012 metų liepos 3 d. byloje C-128/11 tarp UsedSoft GmbH ir Oracle International Corp., vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB. Argumentuoja, jog būtent pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad jis pardavė licenciją, kuri atitinka Prekybos taisykles ir ESTT išaiškinimą. Teigia, jog šioje pirkimo stadijoje atsakovė negali reikalauti, o ieškovė neturi pateikti įrodymų, kad jos pateikiama licencija atitinka visus keliamus reikalavimus. Nurodo, kad atsakovė pripažino, jog pateiktas pasiūlymas atitinka atsakovės sąlygose nurodytus reikalavimus, o licencijų skirstymas į naujas ir naudotas nesusijęs su licencijų techninėmis charakteristikomis ir funkcionalumu. Nurodo, kad pateikė atitikimo techninei užduočiai pažymą, o papildomų dokumentų perkančioji neturėjo teisės reikalauti, tačiau UAB „IT paslaugų centras“ nurodė, kad programinė įranga atitinka visas Teisingumo teismo iškeltas sąlygas dėl programinės įrangos pardavimo antrinėje rinkoje (Programinė įranga teisėtai parduota Europos ekonominėje erdvėje autoriaus teisių turėtojo arba jo sutikimu; autoriaus teisių turėtojas pirmajam kompiuterių programos įgijėjui suteikė licenciją, leidžiančią naudoti programą neribotą laikotarpį; pirmasis įgijėjas nebenaudoja parduodamos kompiuterių programos bei ištrynė visas jos turėtas kopijas). Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra reikalingas autorių teisių turėtojo sutikimas, nes jo išskirtinė platinimo teisė jau išnaudota pirmojo pardavimo metu, todėl atsakovės atsiliepimo argumentai dėl reikalavimų prekei pagal „Microsoft“ raštą nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovės teigimu, vėlesnis atsakovės sprendimas įsigyti licenciją su SA yra tik formalus pagrindas nutraukti pirkimą siekiant ne įsigyti kitokią prekę, bet siekiant nepagrįstai nutraukti pirkimo procedūras. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog konkurso metu jai atsirado būtinybė įsigyti licencijas su SA, todėl toks atsakovės elgesys yra aiškiai nesąžiningas ir neteisėtas, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise nutraukti pirkimo procedūras be teisėto pagrindo, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Perkančioji turi iš anksto numatyti visas įmanomas aplinkybes dėl pirkimo objekto prieš pradėdama viešojo pirkimo procedūras, o pradėtos pirkimo procedūros nutraukimas galimas tik išimtiniais atvejais. Teigia, jog atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad apyvartoje yra tiek tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų perkama programinė įranga, tiek iš teisėtai įsigijusių programinės įrangos turėtojų perkama programinė įranga.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nekelia klausimo dėl naudotos (parduodamos be autorių teisių turėtojo sutikimo) ir naujos (parduodamos su autorių teisių turėtojo sutikimu) programinės įrangos techninių charakteristikų tapatumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimas nutrauktas dėl to, kad ieškovė pasiūlė naudotas licencijas. Pabrėžia, kad neginčija naudotų licencijų prekybos teisėtumo ir pakartotinai nurodo, kad pirkimas nutrauktas vertinant pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, jokie komisijos sprendimai dėl pasiūlymų atitikimo nebuvo priimti, todėl neteisingas ir klaidinantis ieškovės teiginys, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, nes joks sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo nebuvo priimtas. Pažymi, kad ieškovės cituojamo Teisingumo Teismo sprendimo esmė atitinka „Microsoft“ rašte nurodytas sąlygas dėl programinės įrangos įgijimo be autorių teisių perleidimo, o Direktyvoje 2009/24/EB įtvirtinta ne tik pardavėjo teisė parduoti licencijas be autorinių teisių turėtojo sutikimo, bet ir reikalavimai, kuriuos turi įgyvendinti tokias licencijas įgyjantys subjektai, kad taptų teisėtais licencijos įgijėjais. Dėl to tokias sąlygas atitinkantys programinės įrangos pardavėjo įsipareigojimai turėjo būti nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau nustatyti nebuvo. Kadangi šių reikalavimų nustatymo pirkimo sąlygose būtinybė paaiškėjo po pasiūlymų pateikimo, kai pirkimo sąlygos negalėjo būti tikslinamos ar keičiamos, konstatuota, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos (ydingos), sąlygojančios lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. T. y. kaip lygiavertės turėjo būti vertinamos licencijos, kurios savo techninėmis savybėmis ir charakteristikomis nors ir atitinka programinę įrangą, parduodamą su autorių teisių sutikimu, tačiau Direkcijai, kaip jų teisėtam įgijėjui sukelia papildomą teisėto naudojimo įrodymo pareigą, savo ruožtu reiškiančią būtinybę nustatyti atitinkamus tokios programinės įrangos pardavėjo įsipareigojimus. Papildomai pažymi, kad teisė į programinę įrangą pereina nuo perdavimo pirkėjui momento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neigė savo pareigą pateikti prašomus dokumentus licencijų pateikimo metu, atsiskaičius už licencijas sutartis būtų įvykdyta ir pardavėjas nebeturėtų pareigos pateikti dokumentus. Tai pagrindžia, kad tokiomis sąlygomis tiekiamų naudotų ir naujų licencijų pasiūlymai nėra lygiaverčiai ir negalėjo būti vertinami kaip vienodi. Taigi po pasiūlymų pateikimo paaiškėjo pirkimo sąlygų ydingumas, o ne aplinkybės, kad rinkoje egzistuoja naudotos licencijos ir prekyba jomis galima. Pažymi, jog ir Viešųjų pirkimų tarnyba aiškina, kad jeigu suėjus pasiūlymų pateikimo terminui perkančioji organizacija pastebėjo klaidų savo parengtuose dokumentuose, dėl kurių ji nepasieks pirkimu siekiamų tikslų (įsigyti jai reikalingų charakteristikų prekių/paslaugų/darbų), ji sąlygų pataisyti negali nenutraukdama pirkimo. Tas pats pasakytina ir apie situacijas, kuomet gavusi pasiūlymus perkančioji organizacija pastebi, jog dėl ydingai suformuluotų sąlygų jas tiekėjai galėjo suprasti bei suprato skirtingai, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus.
Atsakovė triplike taip pat nurodo, kad būtinumas pirkti MS SQL 2017 licenciją atsirado, kai informacinės saugos monitoringo programos gamintojas „Veriato“ pranešė, kad nauja versija veiks tik su MS SQL 2017 versija ir, norint saugoti daugiau duomenų, būtina MS SQL SERVER STANDART 2017 versija. Saugos monitoringo programa nėra kritinė, todėl buvo nuspręsta, taupant lėšas, šią licenciją pirkti be SA. Pirkimo metu, testuojant iSAF-T failo siuntimą į naujai paskelbtą VMI i.MAS sistemą, buvo pastebėta, kad tai daug patogiau daryti su naujausia Direkcijos eksploatuojamos finansų valdymo sistemos „VismaBusiness“ versija, tačiau naujausiai versijai reikia MS SQL Server licencijos. Kadangi finansų valdymo sistema Direkcijai yra kritinė ir nustatyti atstatymo laikai yra trumpi, ją būtina įdiegti į virtualių serverių klasterį. Siekiant racionaliai naudoti lėšas, buvo pasirinkta pirkti MS SQL licenciją su SA kaip pigiausią variantą.
Šalies argumentai
Ieškovė 2019-11-04 pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodo, kad atsakovės aiškinimas, jog į pirkimo sąlygas reikėjo įtraukti duomenis, kurie patvirtina, kad parduotos įrangos įgijėjas tampa teisėtu naudotoju, yra perteklinis ir nebūtinas, nes prekė gali būti tik teisėtai rinkoje esanti ir teisėtai cirkuliuojanti ir šios aplinkybės arba ją patvirtinančių duomenų nebūtina papildomai nurodyti pirkimo sąlygose. Teigia, jog nėra jokio ginčo, kad gali būti parduodama ir perkama tik ta programinė įranga, kuri atitinka ESTT 2012-07-03 sprendime civilinėje byloje C-128/11 nustatytus reikalavimus, nes neatitinkančios šių reikalavimų programinės įrangos apyvarta yra draudžiamas. Tik kilus ginčui, ar pasiūlymą pateikęs asmuo (pardavėjas) perdavė programinę įrangą, atitinkančią minėtus reikalavimus, ginčą spręstų teismas. Garantuoja, kad pateikė visus šiame pirkimo etape reikalingus duomenis, kad siūlo ESTT reikalavimus atitinkančią prekę, todėl atsakovės aiškinimas, kad pirkimo sąlygose nenumatė papildomų reikalavimų „naudotai“ programinei įrangai ir dėl to nėra įmanoma lygiateisiškai ir skaidriai įvertinti pateiktus pasiūlymus, yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas. Pažymi, kad atsakovės teiginys, jog naudojamos programinės įrangos įsigijimas sukels atsakovei papildomas problemas įrodyti, kad ji yra teisėta naudotoja, taip pat nėra pagrindas nutraukti pirkimo procedūras, nes tą patį ieškovė turėtų įrodyti ir įsigydama programinę įrangą iš autoriaus teisių turėtojo ar su jo sutikimu. Tokiu įrodymu paprastai yra laikoma pirkimo-pardavimo sutartis ir jos dokumentai. Dar kartą pažymi, kad perkančioji organizacija privalo būti apdairi ir net pirkimo procedūrų metu į tiekėjo paklausimą atsakiusi, kad SA nereikalinga, negali nutraukti pirkimo procedūrų dėl savo nuomonės pasikeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
Ieškovė 2019-11-04 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, todėl atsakovė turėjo galimybę susipažinti su papildomais rašytiniais paaiškinimais, rašytiniai paaiškinimai pateikti 2019-11-04 ir tos pačios dienos nutartimi konstatuota, kad bylos nagrinėjimui pasiruošta, paskirtas teismo posėdis, įvertinus tai, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra išdėstyta naujų aplinkybių, nenurodytų šalių procesiniuose dokumentuose, konstatuotina, kad priėmus ieškovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, todėl jie priimtini.
Dėl ginčo esmės
Ieškovė UAB „IT paslaugų centras“ prašo panaikinti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2019-09-17 sprendimą Nr. 7580578 nutraukti programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimą ir įpareigoti jį tęsti.
CPV IS 2019-08-20 paskelbta apie skelbiamos apklausos konkursą „Programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimas“. Ieškovė UAB „IT paslaugų centras“ 2019-08-23 pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2019-09-11 pranešimu nurodė, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus (pagal atitikties deklaraciją), tačiau dėl pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus paprašė pateikti pažymą pagal pirkimo dokumentų 10.1.2.4 ir 3.8 punktus apie siūlomų programinės įrangos licencijų atitikimą techninei užduočiai, taip pat nurodė, kad teikiant naudotą programinės įrangos licenciją papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad programinė įranga buvo teisėtai parduota Europos Ekonominėje erdvėje paties autoriaus teisių turėtojo arba jo sutikimu; autoriaus teisių turėtojas pirmajam kompiuterių programos įgijėjui suteikė licenciją, leidžiančią naudoti programą neribotą laiką; pirmasis įgijėjas nebenaudoja parduodamos kompiuterių programos bei ištrynė visas jos turėtas kopijas. 2019-09-12 ieškovė pateikė deklaraciją Nr. DLC-19/022 apie siūlomos licencijos atitikimą techninei užduočiai, pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad reikės pateikti gamintojo kodą, nurodyti, kokia įranga (nauja ar naudota) siūloma, tačiau detalizavo, kad siūloma jau esanti rinkoje programinė įranga, licencijos kodas (duomenys neskelbtini), garantavo, kad licencijos autentiškos, atitinka „Microsoft“ (programinės įrangos gamintojo) elektroninėmis priemonėmis išplatintame pranešime „Microsoft Reactive SHS Letter to EU Customers-Partners“ keliamus reikalavimus, įgytos teisėtai ir ji turi teisę šias licencijas perduoti naujam įgijėjui, dėl kitų dokumentų nurodė, kad jų pateikti neprivalo.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2019-09-17 pirkimą nutraukė argumentuodama, kad neįmanoma lygiateisiškai ir skaidriai įvertinti pateiktus pasiūlymus, nes tiekėjai skirtingai suprato pirkimo sąlygas – vienas pasiūlė naudotą programinę įrangą, t. y. neparduodamą autorių teisių turėtojo sutikimu, kiti pateikė naują programinę įrangą, t. y. parduodamą autorių teisių turėtojo sutikimu. Be to, vykdant pirkimą paaiškėjo, kad perkamą licenciją reikės įdiegti į virtualų serverį, kuris galėtų laisvai judėti tarp fizinių serverių, o pagal „Microsoft“ licencijavimo taisykles tam būtina įsigyti SA (programinės įrangos palaikymą).
Ieškovės teigimu, sprendimas neteisėtas, nes rinkoje esanti programinė įranga veikia taip pat, kaip ir įgyta iš autorių teisių turėtojo. Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ, nes pirkimas nutrauktas ne dėl objektyvių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, juo labiau, kad pirkimo metu pati perkančioji organizacija patvirtino, kad SA nėra pirkimo objektas, atsakovė nurodė, kad siekia įsigyti licencijas be naujumo garantijos (SA), bet su galimybe gauti įsigytos programinės įrangos versijos atnaujinimus šios versijos gyvavimo ciklo laikotarpiu. Ieškovės argumentai pripažintini pagrįstais.
Perkančioji organizacija pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ir jo taikymo teisminę praktiką turi pareigą išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius, o viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kai atitinkamos padėties nebegalima ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-869-236/2019).
VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nagrinėjamu atveju taikomo specialaus Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje. Įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju egzistuoja. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neįtvirtinti šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi teisinės reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.). Tuo tarpu, nustačius viešiesiems pirkimams taikomų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimą, pirkimas ne gali, bet privalo būti nutrauktas.
Atsakovė ginčijamą sprendimą nutraukti pirkimo procedūrą argumentuoja nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimu, t. y. kad pirkimo dokumentai ydingi, nes neįmanoma lygiateisiškai ir skaidriai įvertinti pateiktus pasiūlymus, kadangi tiekėjai skirtingai suprato pirkimo sąlygas, nes neaiškiai apibrėžtas pirkimo objektas, bei naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. paaiškėjo, kad perkamą licenciją reikės įdiegti į virtualų serverį, kuris galėtų laisvai judėti tarp fizinių serverių, o pagal „Microsoft“ licencijavimo taisykles tam būtina įsigyti ir SA (programinės įrangos palaikymą).
Kaip nustatyta iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, atsakovė pripažįsta naudotos (parduodamos be autorių teisių turėtojo sutikimo) ir naujos (parduodamos su autorių teisių turėtojo sutikimu) programinės įrangos techninių charakteristikų tapatumą ir funkcionalumą, neginčija licencijų, parduodamų be autorių teisių turėtojo sutikimo, prekybos teisėtumo, tačiau ieškovei pasiūlius būtent tokią licenciją atsakovė suprato nenumačiusi tokios licencijos pasiūlymo galimybės ir pirkimo dokumentuose nenurodžiusi papildomų reikalavimų tiekėjams, siūlantiems tokią licenciją. Dėl to, atsakovės teigimu, ji negali skaidriai ir lygiateisiškai įvertinti pateiktų pasiūlymų. Teismo vertinimu, priešingai nei argumentuoja atsakovė, pirkimo objektas pirkimo dokumentuose yra apibrėžtas aiškiai, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perkama programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencija. Tai, kad atsakovė nenumatė, jog jai gali pasiūlyta ne tik licencija, parduodama su autorių teisių turėtojo sutikimu, bet ir licencija, parduodama be autorių teisių turėtojo sutikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirkimo sąlygos ar pirkimo objektas yra neaiškūs ar ydingi. Pažymėtina, jog atsakovė nekonkretizuoja, kuri pirkimo dokumentų nuostata, jos nuomone, yra neaiški. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės paskelbto ir nutraukto viešojo pirkimo sąlygos nedraudė siūlyti naudotas licencijas, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad tiekėjai galėjo skirtingai suvokti pirkimo sąlygas. Kaip matyti iš pačios atsakovės atsiliepimo ir tripliko argumentų, licencijos, parduodamos be autorių teisių turėtojo sutikimo, vertinamos kaip lygiavertės licencijoms, kurios parduodamos su autorių teisių turėtojo sutikimu, jų techninės charakteristikos ir funkcionalumas tapatūs, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir atsakovės teiginius, kad ji negalėjo lygiateisiškai ir skaidriai įvertinti visų pasiūlymų.
Atsakovė argumentuoja, kad įsigijus ieškovės pasiūlytą licenciją, atsakovei gali kilti papildoma licencijos teisėto įsigijimo ir teisėto naudojimo įrodymo pareiga. Dėl to, gavus tiekėjų pasiūlymus ir ieškovei atsisakius pateikti papildomus atsakovės pareikalautus dokumentus, atsakovei kilo poreikis papildyti pirkimo dokumentus papildomais programinės įrangos pardavėjo, parduodančio licenciją be autorių teisių turėtojo sutikimo, įsipareigojimais. Pažymėtina, kad atsakovė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad naudotos licencijos neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikių. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nutraukė pirkimą paaiškėjus, kad nors jai ir tinka analogiškas pirkimo objektas, tačiau jo pirkimo sąlygos turėtų būti kitokios, kad atsakovei ateityje nekiltų papildomų nepatogumų ar ginčų. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos viešojo pirkimo nutraukimo priežastys yra susijusios tik su subjektyviu atsakovės suvokimu, kuris negali būti vertinamas nei kaip naujai atsiradusi aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, nei kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat nepateikė argumentų, kad padėtis negali būti ištaisyta kitomis priemonėmis, nenutraukus viešojo pirkimo.
Atsakovei argumentuojant, kad pirkimo procedūros metu paaiškėjo, jog kartu su licencija būtina įsigyti ir SA (programinės įrangos palaikymą), kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pagrįstu pripažįstamas tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekiant pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-944-553/2018). Ieškovė prieš pateikdama pasiūlymą aiškinosi perkančiosios organizacijos poreikius pirkimo objektui ir 2019-08-23 prašė patikslinti, ar perkamos licencijos turi būti be naujumo garantijos SA, ar su dvejų metų naujumo garantija. Perkančioji organizacija nurodė, jog perkamos licencijos turi būti be naujumo garantijos SA, tačiau su galimybe gauti įsigytos programinės įrangos versijos atnaujinimus šios versijos gyvavimo ciklo laikotarpiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šios aplinkybės nebuvo galima numatyti iš anksto, kad ji nepriklausė nuo atsakovės valios ir kad poreikis įsigyti SA kilo būtent tik viešojo pirkimo procedūros vykdymo metu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė viešojo pirkimo procedūrą, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2019-09-17 sprendimas Nr. 7580578 nutraukti programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimą pripažintinas neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, teismo vertinimu, savaime nėra teisinio pagrindo grąžinti šalis į pradinę padėtį ir įpareigoti atsakovę tęsti viešąjį pirkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, reiškiantis, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu bet kuriuo atveju tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-32/2013). VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai – atlikus viešas ir skaidrias procedūras sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimą nutraukė pasiūlymų vertinimo etape, nepriėmusi jokių konkrečių sprendimų dėl konkrečių pasiūlymų, todėl ieškovė šiame etape negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad būtent ji laimės konkursą ir kad su ja bus sudaryta sutartis. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, sandorio sudarymo tikslus, šios kategorijos bylose egzistuojantį viešą interesą, atsakovės, kaip valstybės įmonės, pareigą efektyviai ir racionaliai naudoti jai skiriamas biudžeto lėšas, įvertinus galimai atsakovės pasikeitusį suinteresuotumą pirkimo objektu, teismo vertinimu, įpareigojimas tęsti pirkimą nagrinėjamu atveju bus labiau žalingas nei viešojo pirkimo santykių neišsaugojimas, nes atsakovė, įpareigota įsigyti jos poreikių galimai netenkinantį objektą (t. y. techninės įrangos licencijas be SA), negaus iš sandorio siekiamos naudos ir turės vykdyti dar vieną viešąjį pirkimą atskirai dėl SA įsigijimo, o tai neabejotinai lems neefektyvų ir neracionalų jos veiklai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Dėl to atmestinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę tęsti viešojo pirkimo procedūras.
VPĮ (106 straipsnis) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (112 straipsnis) įtvirtinta alternatyvios sankcijos taikymo galimybė. Nors šiuose teisės aktuose tiesiogiai nenumatyta galimybė skirti perkančiajai baudą tuo atveju, kai konstatuojamas neteisėtas pirkimo procedūrų nutraukimas, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, taikant analogiją, atsakovei, padariusiai pažeidimą, tikslinga skirti baudą. Įstatyme įtvirtintas didžiausias skiriamos baudos dydis (10 procentų viešojo pirkimo sutarties vertės), sankcija turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, individualizuota pagal pažeidimo sunkumą, tačiau neturi būti nei per maža, nei sunkiai įvykdoma. Įvertinus ieškovės pateikto pasiūlymo kainą, teismo nuomone, padaryto pažeidimo sunkumui proporcinga, tačiau atsakovei itin neigiamų pasekmių nesukelianti, bet veiksminga būtų maksimali 10 procentų dydžio bauda, t. y. 670 Eur bauda.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas iš dalies, 50 proc. pareikštų reikalavimų, todėl atitinkama proporcija ieškovės naudai priteistinas ir jos patirtų išlaidų atlyginimas.
Ieškovė už paduodamą ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu ir 7 dalimi turėjo būti sumokėta 225 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovei grąžintina 75 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio, o 112,50 Eur ieškovės naudai priteistina iš atsakovės.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo 3 000 Eur (t. 1, b. l. 98-99), ši suma neviršija Rekomendacijų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 500 Eur patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270, 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimą Nr. 7580578 nutraukti programinės įrangos „Windows SQL Server Standart Core“ licencijos pirkimą.
Taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirti 670 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.
Priteisti ieškovei UAB „IT paslaugų centras“ iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1612,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti UAB „IT paslaugų centras“ 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.