- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-165-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01628-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Pakruojo rajono
- Kategorijos
- 2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ir atsakovės R. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei R. T., trečiasis asmuo – Pakruojo rajono 1 – ojo notarų biuro notarė N. D., dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių į turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti žemės sklypą (0,2000 ha ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. ir J. G. bendrąją daline nuosavybe, pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (0,2000 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ji kartu su R. T. 2016-08-02 išsirinko ir nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir planavo statyti ten namą. 2016 m. stipriai pablogėjus R. sveikatai, ji viena juo rūpinosi, tačiau R. T. (duomenys neskelbtini) staiga mirė. Po jo mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pateikė jo dukra R. T.. Teigė, kad, nors ji su R. nebuvo susituokusi, tačiau jie gyveno kartu kaip vyras ir žmona, tvarkė bei kūrė bendrą ūkį asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, buvo jų žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, ginčo turtas turi būti pripažintas jos ir R. T. bendra daline nuosavybe, t.y. po 1 / 2 dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. T. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jos tėtis R. T., kol buvo sveikas ir darbingas, beveik visą laiką praleisdavo užsienyje, o į Lietuvą grįždavo tik trumpam, tai tęsėsi iki 2014 m. Paaiškino, kad R. T. nesiejo savo ateities su ieškove, neplanavo su ja susituokti. Teigė, kad jos tėtis, dirbdamas užsienyje, užsidirbo pinigų ir 2010 m. balandžio 27 d. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pasistatęs namą (duomenys neskelbtini), jis vis dėl to nusprendė jį parduoti ir įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. R. T. nebuvo įsipareigojęs ieškovei, nekūrė bendros ateities. Be to, R. mirus, jį palaidojo jo sesuo A. Nesutiko, jog tarp jos tėčio ir ieškovės buvo susiklostę „faktiniai sutuoktinių santykiai“ ir kad jie vedė bendrą ūkį. Ieškovė neįrodė, jog būtų įdėjusi bent kažkokį indėlį, piniginį įnašą į nekilnojamojo turto pirkimą ir namo statybą, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji prisidėjo (ir kuria dalimi prisidėjo) prie turto (duomenys neskelbtini) pirkimo, prie jo įrengimo ir kodėl jis turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Ginčo turtas, įgytas 2016 m., buvo registruotas išimtinai R. T. vardu. Ieškovės pareiga įrodyti, kokia turto dalis jai turėtų priklausyti, t.y. prie kokios turto dalies ji prisidėjo savo lėšomis ar darbu, tačiau ji to byloje nepadarė. Vien tik ieškovės pavienė pagalba negali būti vertinama kaip jos įnašas, suteikiantis jai teisę gauti ½ dalį turto.
3. Trečiasis asmuo Pakruojo rajono 1 – ojo notarų biuro notarė N. D. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pripažino pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąją daline nuosavybe, t.y. atitinkamai J. G. priklauso šio turto 1/2 dalis, o R. T. – taip pat 1/2 dalis. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovės J. G. naudai 1 006 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. T., priteisė iš ieškovės J. G. 13,63 Eur pašto bei 585 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, taip pat ir kitus byloje esančius duomenis, jų visumą, pripažino, kad ieškovė J. G. ir R. T. gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo jų susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ne anksčiau kaip nuo 2015 m. antros pusės. Iki tol ieškovė ir R. T. turėjo ir kitų artimų partnerių, R. T. periodiškai (laikinai) gyvendavo pas ieškovę, jie vienas kitam padėdavo ir pan., tačiau šie santykiai dar nebuvo tokie, kuriuos būtų galima kvalifikuoti, kaip buvus tarp jų susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
6. Teismas pažymėjo, kad iš R. T. banko sąskaitos išrašų matyti, kad būtent jis 2010 m. balandžio 27 d. atsiskaitė su sklypo (duomenys neskelbtini) pardavėju L. G., padarydamas 7 000 Lt dydžio pavedimą iš savo banko sąskaitos. Taigi, šie objektyvūs duomenys paneigė ieškovės teiginius apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijimą per pusę su R. T., juo labiau, turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę. Sprendė, kad būtent R. T. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pervedė 9 000 Eur sumą pardavėjai M. M. už įsigyjamą turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.). Atsižvelgiant į išdėstytą, nepripažino, kad ieškovė kokiu nors įnašu yra prisidėjusi prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)įsigijimo, siekiant sukurti bendrąją nuosavybę.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė J. G. ženkliai prisidėjo ir prie bendro ūkio tvarkymo. Visų pirma, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų metu ieškovė kartu su R. T. kaip šeima gyveno jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji viena apmokėdavo visas buto išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad prie šių išlaidų apmokėjimo būtų prisidėjęs R. T.. Be to, namo statybų metu R. T. sveikata buvo bloga ir ji sparčiai blogėjo, jam reikėjo priežiūros ir pagalbos, o ieškovė tinkamai ir visapusiškai rūpinosi R. T.. Be to, ieškovė prie namo statybos iš esmės prisidėjo savo ir jos artimųjų (sūnaus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padėjo darbininkams, vežė ir nešė statybines medžiagas, išvežė atliekas, tvarkė, valė patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkė aplinką ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruošiamuosius darbus. Atsižvelgiant į tai pripažino ieškovei nuosavybės teises į minėtą ginčo namą, konkrečiai į jo ½ dalį.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas ieškovės naudai yra priimtas apie 50 proc., o atsakovės – irgi apie 50 proc., todėl atitinkamai paskirstė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą santykiu 50 / 50 proc.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:
9.1. priteisti ieškovės J. G. naudai 1262,53 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. T.;
9.2. priteisti iš ieškovės J. G. 10,15 Eur pašto išlaidų valstybei;
9.3. priteisti iš ieškovės J. G. 435,83 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
10. Ieškovė nurodo, kad ieškinio suma 25500 Eur t.y. 100 proc., kurią sudaro žemės sklypo ½ dalies vertė – 9500 Eur, t.y. 37,25 proc., gyvenamojo namo ½ dalies vertė – 16000 Eur, t.y. 62,75 proc., todėl teismas, priimdamas sprendimą ir atmesdamas reikalavimą dėl žemės sklypo ½ dalies pripažinimo ieškovei J. G. bei tenkindamas reikalavimą dėl gyvenamojo namo ½ dalies pripažinimo ieškovei J. G., privalėjo proporcingai, pagal proporcijas 62,75 proc. ir 37,25 proc., o ne po 50 proc., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkes teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad nuo 2015 m. antros pusės buvo ieškovės ir R. T. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Iš esmės bendro ūkio vedimas yra tik ieškovės teiginiai, kurie grindžiami pačios ieškovės paaiškinimais ir šališkais bei prieštaringai vertinamais ieškovės pusės liudytojų A. M. ir S. R. parodymais. Be ieškovės žodinių paaiškinimų, kitų (patikimų) duomenų tokiam susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) pagrįsti nėra. Kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovė negalėjo nesuprasti, kad bendro daikto kūrimo klausimą galima buvo išspręsti arba notaro pagalba, arba bent rašytiniu susitarimu.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė iš esmės prisidėjo savo fiziniu darbu prie namo statybos, organizavo įvairius paruošiamuosius darbus (projektavimas), sprendė kitus statybų organizacinius klausimus, samdė darbininkus, jiems sumokėdavo grynais pinigais už atliktus darbus, rinko statybines medžiagas, organizavo jų atvežimą, prižiūrėdavo darbininkus ir pan. Atsakovė teikė prašymus išreikalauti įrodymus apie gyvenamojo namo statybos pradžią ir pabaigą, tačiau teismas šių prašymų netenkino, todėl teismo išvada, kad ieškovė atliko projektavimo darbus yra nesuprantama.
11.3. Teismas neteisingai vertino ieškovės ir R. T. santykius gyvenamojo namo sukūrimo klausimu kaip bendraturčių ir sprendė, kad ieškovės įnašas darbu (jos dalis) yra lygi R. T. daliai, t.y. kiekvienam atitinkamai po ½. Ieškovė tik menku nepiniginiu prisidėjimu iš esmės tapo didelės vertės nekilnojamojo turto bendrasavininke. Ieškovės santykį su R. T. ir prisidėjimą darbu prie daikto sukūrimo, teisinga būtų vertinti kaip atlygintinas paslaugas.
11.4. Teismas neteisingai vertino atsakovės į bylą pateiktą rašytinį įrodymą - skelbimą iš portalo Skelbiu.lt apie laikotarpiu (duomenys neskelbtini), asmeniškai R. T. aktyvuotą skelbimą, kuriame buvo nurodyta apie parduodamą namą (duomenys neskelbtini) mstl. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad namą (duomenys neskelbtini) statė gyventi su R. T., o ne parduoti.
11.5. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, jog ji viena apmokėdavo visas buto išlaidas. Tačiau R. T. pinigines lėšas naudojo tik asmeninėms reikmėms (išraše dominuoja įmokos ryšio paslaugoms, privalomajam draudimui, sveikatos draudimui, kurui, reguliarios sumos skirtos dukros R. T. mokslams, namo statybai (pamatams), grynieji sau ir kt.). Išraše nerasta mokėjimų skirtų bendriems namų pirkiniams, bendriems pirkiniams su ieškove. Yra tik du sąskaitos papildymai ieškovei J. G.: 2018-01-29 - 100 Eur ir 2018-02-05 - 50 Eur, skirti gydymo išlaidoms padengti. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. T. piniginiuose reikaluose su ieškove J. G. bendrai nieko nesprendė, iš ko galima spręsti nebuvus bendro ūkio vedimo.
11.6. Teismas be pagrindo kritiškai pasisakė dėl liudytojo G. J. parodymų. R. T. su G. J. tam tikra prasme buvo veiklos partneriai, abu palaikė ryšį, susitikdavo tiek Vilniuje, tiek kitur, abu aktyviai bendravo sprendžiant komercinius klausimus, bendradarbiavo ir teikė vienas kitam konsultacines, patarimo ir kitas paslaugas. Todėl G. J. gerai žinomos ir R. T. asmeninio gyvenimo aplinkybės.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Nurodo, kad liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, be to, liudytojai prisiekė, kad liudys garbingai ir sąžiningai, bei pasižadėjo sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdami, nepridėdami ir nepakeisdami (LR CPK 192 str. 4 d.). Todėl atsakovės teiginiai apeliaciniame skunde, kad ieškovė turėjo įtakos jos pusės liudytojams, yra nepagrįsti. Liudytoja A. M. yra R. T. sesuo, todėl jos liudijimu teisme nėra pagrindo netikėti. S. R. yra ieškovės buto bendrasavininkas, todėl dažnai ateidavo į svečius ir matydavo ieškovės su R. T. kasdienybę.
Šalies argumentai
13.2. Teismo posėdžio metu atsakovei ir jos atstovui pateikus prašymus dėl duomenų išreikalavimo iš valstybinių įstaigų šių prašymų nebuvo pagrindo tenkinti, nes namo statybos metu, pagal 2016-2017 metais galiojusias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240) ir statybos techninių reglamentų 1.05.01:2017, 1.07.01:2010 redakcijų nuostatas, tokio pobūdžio statiniui nei statybos leidimas nei statybos užbaigimo aktas nesurašomi ir neišduodami, todėl prašomų dokumentų nėra. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nei R. T. nei J. G. nėra pareigos deklaruoti turtą ir pajamas, todėl nėra pagrindo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, byloje taip pat yra duomenys apie R. T. ir J. G. įsidarbinimus ir draudžiamąsias pajamas, todėl teismas pagrįstai atmetė prašymą kreiptis į VSDVF.
13.3. Statant namą ieškovės ir R. T. tikslas buvo jame gyventi kartu, tačiau vėliau sparčiai blogėjant R. T. sveikatai, abipusiu sutarimu, buvo nuspręsta jį parduoti. Toks sprendimas buvo priimtas 2018 vasario mėn.
13.4. Liudytojo G. ir R. T. niekada nesiejo jokie komerciniai ar verslo reikalai, nes jų abiejų darbo profiliai yra labai skirtingi. Raimondas buvo statybininkas, o Gražvydas užsiėmė suvenyrų gamyba. Be to, ir didelis amžiaus skirtumas leidžia abejoti atsakovės pateikta informacija, kad jie buvo partneriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
17. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąją daline nuosavybe.
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.
19. CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).
20. Ieškovė reikalavimą pripažinti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe kartu su R. T. grindė prisidėjimu fiziniu darbu prie minėto namo statybų bei bendro gyvenimo ir ūkio reikalų tvarkymo aplinkybėmis.
21. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju ieškovei, siekiančiai pagrįsti reikalavimus, kilo pareiga įrodyti, kad ji su R. T. buvo susitarusi dėl turto sukūrimo ir įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
22. Ieškovė byloje teigė, kad prie ginčo namo statybos prisidėjo savo ir jos artimųjų (sūnaus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padėjo darbininkams, vežė ir nešė statybines medžiagas, išvežė atliekas, tvarkė, valė patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkė aplinką ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruošiamuosius darbus (projektavimas ir pan.), sprendė kitus statybų organizacinius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė tik nepiniginiu prisidėjimu iš esmės tapo didelės vertės nekilnojamojo turto bendrasavininke. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokius konkrečiai statybos darbus atliko ieškovė, jie nedetalizuoti.
23. Pagalba statant gyvenamąjį namą savaime nereiškia, kad asmenys susitarė bendrai rūpintis turtu ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo pagrindas. Be to, tik šalies savanoriška pagalba statant namą, neįrodžius susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, nepatvirtina bendrosios nuosavybės sukūrimo.
24. Tai, kad ieškovė ir jos giminaičiai pagelbėdavo R. T. statybose vienu ar kitu darbu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo sukurtas bendrai ieškovės ir R. T., dėl ko būtų pagrindas konstatuoti buvus bendrą jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad ieškovė ženkliu statybos darbų organizavimu ir atlikimu prisidėjo prie namo statybos, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu ieškovė kartu R. T. tapo namo bendraturčiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šie faktai tik galėtų patvirtinti, kad ieškovė laisva valia dalyvavo atsakovės palikėjui priklausančio turto statybos procese, ir galėtų būti pagrindas ieškovei iš atsakovės reikalauti patirtų išlaidų. Be to, ginčo namas viešajame registre įregistruotas 2017 m. gruodžio 17 d. (e. b. l. 15, 1 t.), ieškovė nesiekė, kad ginčo namas būtų registruotas ir jos vardu, nors įregistravimo metu, pasak ieškovės, ji ir R. T. gyveno drauge.
25. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės indėlį į ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės palikėjas, turėdamas pakankamai asmeninių lėšų (buvo pardavęs ankstesnį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už 77 000 Eur), galėjo pats įsigyti asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir statyti ginčo objektą, tuo tarpu ieškovė lėšas laikė atskiroje sąskaitoje, duomenys apie šių lėšų judėjimą nepatvirtina, kad jos buvo panaudotos ginčo namo statyboms. Ieškovė ieškinyje teigė, kad pirko plyteles, WC komplektą, parketlentes, rozetes, halogenines lempas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Ieškovės pateikiami įrodymai (sąskaitų išrašai) patvirtina tik tai, kad ieškovė bendro gyvenimo su R. T. metu turėjo išlaidų, nesusijusių su statybos darbais ar namo įregimu (e. b. l. 8-45,54-102, 2 t.).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovę ir R. T. siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, nors iš byloje esančių įrodymų tokios išvados padaryti negalima. Šie įrodymai patvirtina ieškovės ir R. T. bendravimo faktą, draugiškus santykius, bet ne jungtinės veiklos egzistavimą. Vien tas faktas, jog ieškovė ir R. T. gyveno kartu ieškovės bute (duomenys neskelbtini), kad ieškovės giminaičiai atliko statybos darbus, savaime nereiškia, jog buvo susitarta ginčo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieškovė viena apmokėdavo visas buto, kuriame gyveno kartu su R. T., išlaidas, rodo, kad atsakovės palikėjas su ieškove nevedė bendro ūkio, neprisidėjo prie buto, kuriame gyveno, išlaikymo.
27. Atsakovė teigia, kad teismas kritiškai pasisakė dėl liudytojo G. J. parodymų, o rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir šališkais bei prieštaringai vertinamais ieškovės pusės liudytojų A. M. ir S. R. parodymais. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojais nagrinėjamu atveju buvo apklausti su šalimis giminystės ryšiais susiję asmenys (ieškovės brolis, atsakovės teta) bei atsakovės draugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų asmenų liudijimus vertino kritiškai.
28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
29. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
30. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskistomos, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovės ieškinį atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Atsakovei R. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui pateiktos dvi pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų: 2019-01-21 pažyma Nr. (2.19)NTP-7-435 (130 Eur sumai); 2019-04-19 pažyma Nr. NTP-7-2550 (1 040 Eur sumai). Iš šių pažymų matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. T. valstybė iš viso patyrė 1 170 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi, tad iš ieškovės J. G. valstybės naudai priteistina 1 170 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
35. Pirmosios instancijos teismas patyrė iš viso 27,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Atsakovės apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2019 m. gruodžio 30 d. byloje gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės pagalbos išlaidas sudaro 536,25 Eur. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 536,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
37. Atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 360 Eur, kurie priteisiami iš ieškovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. G. 1197,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
Priteisti iš ieškovės J. G. valstybės naudai 536,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 360 Eur žyminio mokesčio.