Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei V. P. ir jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovui A. P., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų I. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui (paramos) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. CK 3.192¹ str. 1 d. nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; kt.). Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012 ir kt.). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė mokosi Akmenės rajono suaugusiųjų mokymo centre kasdienio mokymo III AK (grupinio kasdienio mokymo) gimnazijos klasėje pagal bendrojo lavinimo vidurinio ugdymo programą (13 b.l.), pamokos vyksta kasdien nuo 11-12 val. iki 17-18 val. Ieškovė yra pažangi mokinė, jos vidurkis 7,443. Baigusi mokslus Akmenės rajono suaugusiųjų mokymo centre ieškovė norėtų įgyti profesiją. Pažymėtina, kad vidurinės mokyklos moksleivio (studento) teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieniniame skyriuje besimokantis asmuo, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas (paskaitas), išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kadangi pamokos vyksta nuo 11 val. iki 17-18 val., darytina išvada, ieškovė yra užimta ir dirbti neturėtų galimybių, todėl ieškovei reikalinga materialinė parama.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų trečiasis asmuo I. P., šiuo metu išlaikanti ieškovę, niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (14 b.l.), tačiau jokių išmokų, kompensacijų negauna. Pajamų gauna parduodama rankdarbius, augina mažametį sūnų, kitas sūnus atlieka laisvės atėmimo bausmę (12 b.l.), ji kuo galėdama padeda dukrai, pinigų jos išlaikymui duoda jos sugyventinis. I. P. nekilnojamojo turto neturi, dukra gyvena socialiniame būste, kurį I. P. gavo po to, kai sudegė jos namai.

Atsakovas pripažino, kad neteikia išlaikymo ieškovei, nors yra dirbantis (29 b.l.), vidutiniškai per mėnesį jo darbo užmokestis sudaro 845 Lt, jau po mokesčių atskaitymo (41 b.l.), iš jų 400 Lt/mėn. moka išlaikymo dukrai G. P. iš antrosios santuokos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-05 sprendimą (40 b.l.). Teismų praktikoje pripažįstama, nepilnamečio vaiko išlaikymas ir priežiūra yra jo tėvų prioritetinė pareiga. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas turi įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už išmokėta išmokas vaikams- M. P. ir ieškovei (2014-02-17 duomenimis negrąžinta suma yra 8117,30 Lt) (37-39 b.l.), todėl kas mėnesį moka po 200 Lt siekiant padengti šį įsiskolinimą. 2013 m. spalio mėn. atsakovo mama jam nupirko butą (duomenys neskelbtini) (42, 44 b.l.) už gautą išmoką už mirusį brolį (44, 45 b.l.), atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (43 b.l.), tačiau teismo posėdyje pripažino, kad vairuoja sugyventinės automobilį. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės mamos, atsakovas turi galimybių ir gali teikti paramą pilnametei dukrai V. P..

Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei išlaikymą (paramą) teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams bei CK 3.194 str. nuostatoms. Ieškovės siekis įgyti išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007 ir kt.). Tačiau atsižvelgiant į turimus duomenis dėl atsakovo materialinės padėties, ieškovės prašoma priteisti 300 Lt/mėn. suma, teismo vertinimu yra kiek per didelė. Įvertinus byloje esančius duomenis apie trečiojo asmens I. P. gaunamų pajamas, siekiant neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 200 Lt suma, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-02 iki ieškovė mokysis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresni negu 24 metų ir jai bus reikalinga materialinė parama. Atsižvelgiant į ieškovės bei jos motinos nurodytas sumas, išleidžiamas ieškovės išlaikymui, pateiktus duomenis (22-23 b.l.), teismo vertinimu, tokia suma kaip labiau atitinkanti proporcingumo tarp pilnametės ieškovės poreikių ir turimų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti materialinį išlaikymą principą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Vadinasi, pilnametis vaikas į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., 38 str. 1 d.). Ieškinys dėl paramos priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Dėl to ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Kadangi pilnamečio vaiko teisė reikalauti išlaikymo atsirado tik įsigaliojus pirmiau nurodytai CK nuostatai, tai išlaikymo įsiskolinimas, jeigu nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jo tėvas (ar motina) išlaikymo neteikė, CK 3.200 str. pagrindu gali būti išieškomas tik nuo tada, kai įsigaliojo tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nustatantis ir šiam vaikui teisę reikalauti tokio išlaikymo suteikiantis įstatymas. Šiuo atveju pažymėtina CK 3.200 str. nuostata, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Dėl to ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Pažymėta CK 3.200 str. nuostata, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007 ir kt.).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2013-11-02 iki kreipimosi į teismą dienos, nors ieškovei materialinė parama buvo būtina, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėn. po 200 Lt/mėn., viso 400 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 2 d. iš atsakovo priteistina 84,00 Lt žyminio mokesčio, 32,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (1 b.l.) ir 600,04 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (63 b.l.) valstybės naudai.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo priteistina 7,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro pažymą (19-21 b.l.) ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 2 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo 2014-02-02 iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnė, negu 24 metų, ieškovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius (už laikotarpį nuo 2013-11-02 iki 2014-02-01), 7,00 Lt (septynis litus) už Nekilnojamojo turto registro pažymą ieškovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 84,00 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 32,67 Lt (trisdešimt du litus 67ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 600,04 Lt (šešis šimtus litų 4 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.