Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-922/2014, iškeltoje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų I. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. sumažino reikalavimus ir nurodė, kad ji prašo priteisti iš atsakovo (jos tėvo) A. P. išlaikymą mokant kas mėnesį periodiniais mokėjimais po 300 Lt nuo 2014-02-02 iki kol ieškovė mokysis gimnazijoje ar kitoje mokymosi įstaigoje ir bus ne vyresnė kaip 24 metų; priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius - 600 Lt, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo A. P. materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 200,00 Lt nuo 2014-02-02 iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė, negu 24 metų.

Priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo A. P. 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius (už laikotarpį nuo 2013-11-02 iki 2014-02-01), 7,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro pažymą.

Priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 84,00 Lt žyminio mokesčio ir 32,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 600,04 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Įpareigoti V. P. kiekvienais metais rugsėjo mėnesį pateikti atsakovui A. P. pažymą iš mokyklos, patvirtinančią, kad ji toliau mokosi.

Sumažinti atsakovui A. P. Akmenės rajono apylinkės teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė savo reikalavimą iš atsakovo prisiteisti po 500 Lt kas mėnesį ir nurodė, kad jai per mėnesį reikalinga ne 1000 Lt, o 300 Lt suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Mano, kad ieškovės reikalavimas pasikeitė paprašius pateikti jos išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes tokių dokumentų ieškovė pateikti negalėjo. Toks ieškovės elgesys yra klaidinantis. Pažymėjo, kad visą sumą, t. y. 300 Lt, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo, nes jos mama, neva, jai padėti negali, o teismas atsižvelgė tik į ieškovės motinos sunkią materialinę padėti ir priteisė iš atsakovo didžiąją dalį mėnesinės sumos, reikalingos ieškovės poreikiams tenkinti.

2. Atsakovas neatsisako teikti išlaikymo ieškovei, tačiau negali teikti jos reikalaujamo dydžio išlaikymo. Iš byloje ieškovės pateiktų duomenų ieškovei per mėnesį yra reikalinga 300 Lt suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Įvertinus tai, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra 845,5 Lt, kad atsakovas turi mokėti po 400 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai G., 200 Lt mokėti įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, atsakovui, sumokėjus aukščiau minėtus mokėjimus, per mėnesį lieka 245,50 Lt. Nepaisydamas atsakovo gaunamų pajamų, Akmenės rajono apylinkės teismas iš atsakovo priteisė po 200 Lt išlaikymą pilnametei ieškovei, todėl sumokėjus šią sumą, atsakovui per mėnesį liktų tik 45,50 Lt. Tokios sumos jam nepakaktų net komunaliniams mokesčiams susimokėti, nekalbant apie tai, kad jam reikia maitintis. Išlaikymo suma, kurią atsakovas sutiko mokėti teisme ir kokia atitinka jo pajamas, yra 100 Lt. Didesnė suma iš esmės pablogina atsakovo turtinę padėtį.

3. Atsakovo materialinė padėtis sunki, jis neturi išsilavinimo, todėl negali rasti geriau apmokamo darbo. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Atsakovas nurodo, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis iš esmės pablogina atsakovo padėtį, atsakovas tokio dydžio paramos ieškovei teikti neturi finansinių galimybių. Toks Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir prieštaraujančiu įstatymui.

4. Atsakovas turi rimtą pagrindą manyti, kad ieškovė netęs mokslų, pradės dirbti ir pati save išlaikys, tačiau Akmenės rajono apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, neįpareigojo ieškovės pateikti atsakovui pažymas apie studijas vėliau. Atsakovas norėtų žinoti, ar ieškovė ir toliau studijuos, taip pat ar ir toliau negalės savęs išlaikyti. Pažymi, kad jei atsakovo finansinė padėtis nepagerėtų, o ieškovė atsakovo kasmet neinformuos apie tai, ar toliau mokosi, jis privalės kreiptis į teismą ir patikrinti šį faktą kasmet, kas apsunkintų ne tik teismų darbą, bet ir atsakovui suteiktų papildomas finansines išlaidas.

5. Akmenės rajono apylinkės teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nors ieškovės reikalavimas teismo posėdžio metu pasikeitė (sumažėjo) ir teismas ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies. Remiantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas šia nuostata nesivadovavo.

Atsiliepimai į atsakovo apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl pareigos teikti išlaikymą ir jo dydžio.

Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl pilnamečio vaiko tėvo pareigos ir galimybės išlaikyti mokykloje, dieniniame skyriuje, besimokantį savo vaiką iki 24 metų, o taip pat dėl tokio išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, nustatyta Civilinio kodekso (CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teisinį išlaikymo reglamentavimą, o taip pat į 2007 m. birželio 7 d. Konstitucinio teismo išaiškinimą, suformulavo galimus išlaikymo nepilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012 ir kt.).

Pirmajai kriterijų grupei priskirta: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrojoje kriterijų grupėje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Taip pat Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiems tėvams, ir net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui; kad situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 str. 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo A. P. dukra ieškovė V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje pagal bendrojo lavinimo vidurinio ugdymo programą (13, 54 b. l.); pamokos vyksta kasdien nuo 11-12 val. iki 17-18 val.; ieškovė yra pažangi mokinė, jos vidurkis 7,443; mokymosi laikotarpiu dirbti ir pati save išlaikyti negali dėl didelio mokymosi užimtumo (54 b.l.). Nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar registruojamų transporto priemonių neturėjo ir neturi.

Atsakovas A. P. net apeliaciniame skunde pripažino, kad išlaikymo pagalba dukrai V. yra reikalinga. Dėl to išlaikymo būtinybė byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esamų duomenų apie ieškovės V. P. mokymąsi, jos turtinę padėtį, taip pat apie tėvų gaunamas pajamas, jų darbingą amžių ir pan., įvertinus jų visetą, visiškai pakako, atsižvelgiant į materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoti apelianto A. P. išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovei) buvimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. P. išlaikymo prievolės ieškovei V. P. egzistavimą, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime bei Kasacinio teismo praktikoje išdėstytų išaiškinimų, ar kad pažeidė CK 3.194 straipsnį.

Iš esmės atsakovas A. P. byloje sutiko, kad jo besimokančiai dukrai V. reikalinga materialinė parama, tik jis šiuo metu negalįs teikti tokio dydžio paramos (V. P. prašė priteisti po 300 Lt kas mėnesį), nes uždirbantis 845,50 Lt per mėnesį (po mokesčių atskaitymo); turi mokėti po 400 Lt/mėn. išlaikymą nepilnametei dukrai G.; 200 Lt kas mėnesį turi mokėti įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, todėl, sumokėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu priteistus po 200 Lt išlaikymą pilnametei dukrai V., jam per mėnesį pragyvenimui liktų tik 45,50 Lt.

Atsakovas A. P. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nedirbanti ir besimokanti jo pilnametė dukra V. vėliau, bylą nagrinėjant teisme, nurodė, kad jai pragyvenimui (būtinųjų poreikių tenkinimui) reikia nebe 1000 Lt per mėnesį, o tik 300 Lt. Tai akivaizdi netiesą ir pats atsakovas neabejotinai supranta, kad pragyvenimui ieškovei negali pakakti 300 Lt per mėnesį, neturint jokių kitų pajamų, todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovės motinos sunkią materialinę padėti ir priteisė iš atsakovo didžiąją dalį sumos, reikalingos ieškovės mėnesio poreikiams tenkinti, yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovė V. P. kaip minimalias jos pragyvenimo išlaidas vėliau byloje nurodė 600 litų, t.y. po 300 Lt iš kiekvieno iš tėvų, o teismas, priteisdamas iš atsakovo po 200 Lt kas mėnesį, patenkino tik 1/3 dalį šio poreikio, kitas 2/3 dalis palikdamas padengti ieškovės motinai – trečiajam asmeniui I. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. P., savo apeliaciniame skunde išsamiai išanalizavęs savo pajamas, išlaidas ir galimybę pragyventi, visiškai nepasirūpino, iš kokių pajamų turėtų pragyventi besimokanti jo dukra, gaudama tik 100 litų paramą, kurią jis sutiktų mokėti.

Nors atsakovas A. P. apeliaciniame skunde tvirtino negalįs teikti savo dukrai V. teismo priteistos 200 Lt/ mėn. dydžio paramos, nes gauna nedideles pajamas ir turi didelių išlaidų, tačiau byloje nepateikė įrodymų dėl priežasčių, galimai trukdančių jam gauti daugiau apmokamą darbą; iš bylos duomenų matyti, kad 2013 metais A. P. dirbo Vilniuje, nors jam nuosavybės teise priklausantis butas yra Šiauliuose, todėl kyla klausimų, ar racionaliai atsakovas naudojo išlaidas kelionei, ar Šiauliuose esantis butas nėra naudojamas papildomoms pajamoms gauti. Be to, butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 59900 Lt, yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, iš dalies apibūdinantis patenkinamą atsakovo turtinę padėtį, kuri šiuo aspektu yra geresnė už ieškovės V. P. ir trečiojo asmens, ieškovės motinos, I. P. turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog atsakovas neturi galimybės teikti atitinkamo dydžio paramą savo pilnamečiui vaikui, tenka būtent atsakovui (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vieno iš tėvų galimybė teikti išlaikymą (paramą), nepašalina kito iš tėvų pareigos teikti išlaikymą (paramą) savo vaikui.

Dėl atsakovo informavimo.

Apeliaciniame skunde A. P. nurodė turintis rimtą pagrindą manyti, kad V. P. netęs mokslų, pradės dirbti ir pati save išlaikys, tačiau Akmenės rajono apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir neįpareigojo ieškovės pateikti atsakovui pažymas apie vėlesnes studijas, nes atsakovas norėtų žinoti, ar ieškovė ir toliau studijuos, taip pat ar ir toliau negalės savęs išlaikyti; kad neturėdamas šių duomenų, jis privalės kreiptis į teismą ir kasmet patikrinti šį faktą, kas apsunkintų ne tik teismų darbą, bet ir atsakovui suteiktų papildomas finansines išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime neturėjo įpareigoti ieškovę V. P. periodiškai teikti atsakovui pažymas apie vėlesnes jos studijas, o taip pat sprendimo vykdymo eigoje teismas nėra įpareigotas informuoti atsakovą, ar ieškovė tebesimoko ir ar ji dar yra reikalinga išlaikymo, nes to nenumato įstatymas. Todėl apelianto argumentas, kad bus apsunkintas teismo darbas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pats atsakovas sprendimo vykdymo eigoje turi teisę domėtis savo dukters mokslu ir jos pragyvenimo galimybėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai.

Akmenės rajono apylinkės teismas ieškovei V. P. iš atsakovo A. P. priteisė materialinį išlaikymą (paramą) po 200,00 Lt kas mėnesį nuo 2014-02-02 iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė, negu 24 metų, o taip pat priteisė 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius. CPK 85 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nustatoma pagal išmokų už 1 metus sumą, kuri šioje byloje sudaro 2400 Lt (200 Lt x 12 mėn.) + priteistas išlaikymo įsiskolinimas 400 Lt, todėl nuo bendros 2800 Lt sumos 3 proc. yra 84,- Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Būtent tokio dydžio žyminį mokestį teismas priteisė iš atsakovo A. P. valstybei.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti dokumentai apie valstybės patirtas 600,04 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes V. P. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 proc. Minėtų teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos pagrįstai pripažintos pagrįstomis ir teisingomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisakytina, nes apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo motyvais ir išvadomis jų nebekartodamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo naikinti arba keisti atsakovo A. P. apeliaciniame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, apelianto A. P. turėtos žyminio mokesčio išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.1, 3 dalys).

Ieškovė V. P. nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų teismas nesprendžia.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą