Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“ ieškinį atsakovui E. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „O.“ ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Trečiasis asmuo UAB „O.“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Ieškovės atstovas, advokato padėjėjas Eugenijus Kveraga, teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad reikalavimo esmė išdėstyta ieškinyje, 2011 m. kovo 27 d. pagal transporto priemonės nuvežimo aktą buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal teismui pateiktas reikalavimo teisių perleidimo sutartys, tiek UAB „A.“ perleido teises, vėliau UAB „A.“ perleido teises UAB „O.“ 2019 m. vasario 19 d. ieškovei UAB „I. C.“, kuri atliko jai privalomus veiksmus, siuntė pranešimus, ieškovė siekė pasirašyti taikos sutartį, bet šiuo atveju tokios galimybės nebuvo, dėl ko kreipėsi į teismą, todėl prašo priteisti iš atsakovo E. K. už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą 3000 Eur skolos, 750 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Patikslino, kad už transporto priemonės saugojimą buvo paskaičiuotas laikotarpis nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 5 d., ieškovė atsižvelgusi, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovė reikalaujamą sumą sumažino iki 3000,00 Eur. Paskaičiuotas įsiskolinimas iki 2014 m. spalio 5 d., dėl to, kad paskutinį kartą tuo metu buvo kreiptasi į automobilių saugojimo aikštelę ar tas automobilis dar vis saugomas. Dėl to, kad įsivėlė gramatinė klaida, ieškovė netinkamai paskaičiavo laikotarpį, nes vadovavosi ne ta sutartimi, buvo atlikti netinkami skaičiavimai, vėliau pateikus kitą sutartį, dėl ko, ir buvo pateikti kiti paskaičiavimai. Ieškovė dar kartą pasitikslino, koks yra laikotarpis, o gavus atsakymą, atliko naujus skaičiavimus. Nurodė, kad ieškovė siuntė pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo, perleistų reikalavimo teisių. Šį įsiskolinimą ieškovė administruoja nuo 2011 m. sausio 26 d., iš pradžių pagal įgaliojimą ir pagal paslaugų sutartį, vėliau įsigijus reikalavimo teises, administruojama kaip nuosavybė. 2011 m. pranešime nurodyta, kad neatsiėmus automobilio, bus skaičiuojama skola, dėl ko, tai yra kaip reikalavimas atsiimti automobilį. Vėliau, 2020 m. birželio 25 d., atsakovas informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, kad jeigu pardavęs transporto priemonę, turi pateikti sutartį, o nepardavus, atsiimti transporto priemonę. Pranešimai buvo siunčiami registruota pašto siunta. Šiuo metu ginčo dėl pranešimų gavimo nėra. Atsakovui negavus pranešimų, atsakovas neatleidžiamas nuo atsakomybės mokėti skolas, tik ieškovas sumažina skolos sumą, o atsakovo pareiga yra kuo greičiau atsiimti transporto priemonę. Kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos už 5 metus. Laukė 10 metų ir nesikreipė į teismą, nes tikėjosi, kad skolininkas grįš į Lietuvą ir atsiskaitys. Pirmas pranešimas siųstas 2011 m., praktiškai buvo siunčiami kiekvienais metais, visi pranešimai nepateikti teismui, siekiant neapsunkinti teismo.

Atsakovas ir trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta atsakovui ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. vasario 7 d. pradinė ieškovė UAB „A.“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-62 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „A.“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę. 2008 m. balandžio 7 d. Paslaugų sutartimi UAB „A.“ transporto priemones perduoda saugoti UAB „O.“, jam nuosavybės teise priklausančioje saugomoje aikštelėje ir garažo patalpose; pagal Sutarties 4 punktą UAB „A.“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už nuvežimą – 57,92 Eur (200 Lt) , o už transporto priemonės saugojimą – 5,79 (20 Lt) Eur, už vieną parą. 2011 m. kovo 27 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. 63, automobilis Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), buvo pervežtas į saugojimo aikštelę, kurioje ši transporto priemonė yra saugoma.

2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „A.“ neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui UAB „O.“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovų skolą. 2019 m. vasario 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 19/02/19-01 UAB „O.“ reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui UAB „I. C.“ (ieškovei). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal byloje pateiktus pranešimus matyti, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2018 m. vasario 27 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. birželio 25 d. pranešimais, siūlė geranoriškai apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Visus paminėtus pranešimus atsakovas gavo, tačiau su ieškove nesusiekė, skolos iki šiol nesumokėjo, transporto priemonės neatsiėmė. Ieškovės skaičiavimu už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 5 d., transporto priemonės saugojimo išlaidos už 1 288 kalendorines dienas sudaro 7515,44 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), tačiau ieškovė teismo prašo priteisti 3 000,00 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 straipsnio 1, 6, 8 dalys). Ieškovę, perėmusią pradinės kreditorės UAB „A.“ reikalavimo teisę, bei transporto priemonės Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio savininkui sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2017). Teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14/2019).

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai yra pripažinę protingais ir pagrįstais įvairaus dydžio įkainius, pvz. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-357/2021 pagrįstu yra pripažinęs 7 Eur įkainį už saugojimo parą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nebūtų pagrindo.

Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduota transporto priemonė, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo transporto priemonė yra saugoma už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl transporto priemonės atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas transporto priemonės saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti transporto priemonių savininkus apie saugomą transporto priemonę, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. K. dalyvavo paimant iš jo transporto priemonę, taip pat papildomai buvo informuotas 2011 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nepraėjus pusei metų po automobilio priverstinio nuvežimo, pranešimu apie pareigą sumokėti įsiskolinimą už automobilio Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą transporto, ieškovei nusiuntus pranešimą apie susidariusią skolą. Panašaus pobūdžio pranešimais transporto priemonės savininkas buvo informuotas 2018 m. vasario 27 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. birželio 25 d.

SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar transporto priemonės savininkas turi žinoti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir kur ji yra saugoma. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 15 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje, nurodyta, kad 2011 m. kovo 27 d. transporto priemonę Opel Corsą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir administracinį nusižengimą padarė pats jo savininkas E. K., kuris pats dalyvavo transporto priemonės priverstiniame nuvežime iš eismo įvykio vietos, pasirašė nuvežimo akte, kas laikytina įrodymu, kad savininkas žinojo apie automobilio nuvežimą ir kur jis nuvežtas saugoti, todėl laikytina, kad Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas savo pareigą laiku informuoti atsakovą apie automobilio nuvežimą ir saugojimą įvykdė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad transporto priemonės savininkas buvo tinkamai informuotas apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo, saugojimo tvarką ir automobilio savininkui buvo pranešta apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Ieškovė už transporto priemonės saugojimą apskaičiavo išlaidas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 5 d., ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad toks laikotarpis pasirinktas, nes 2014 m. spalio 5 d. paskutinį kartą gauta informacija iš transporto priemonės saugotojo, kad ji nėra atsiimta. Minėtas laikotarpis sudaro 1 288 paras, padauginus iš sutartyje nurodyto įkainio už parą (5,79 Eur (20 Lt)), skola yra 7 515,44 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės išlaidų dydžiui, ieškovė reikalaujamą iš atsakovo skolos sumą sumažina iki 3000,00 Eur, kurią prašo priteisti. Teismo įsitikinimu, toks automobilio saugojimo išlaidų dydis būtų protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes.

Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taikė CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį ir apskaičiavo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už penkių metų laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 750 Eur (3000,00 Eur x 5 proc./365 d. x 1825 d. = 750 Eur).

Taigi šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už termino įvykdyti pradinę prievolę praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo prievolė atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas kyla iš įstatymo (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis); atsakovui buvo žinoma apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą, jis 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu buvo informuotas apie pareigą atlyginti transporto priemonės privestinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas; nei anksčiau minėtas įstatymas, nei sutartis nenumato, kad praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą palūkanos nemokamos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovo ieškovei priteistina 750,00 Eur kompensacinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 763,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį bei 650,00 Eur už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos, susijusios advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „I. C.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini):

– 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų, 00 ct) transporto priemonės priverstinio saugojimo išlaidų;

–750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) kompensuojamųjų palūkanų;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 3750,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 763,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant pranešimą: „Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2022 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-493-1079/2022 priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), priteista ieškovei UAB „I. C.“ skola, palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo E. K. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, adresu Medžiotojų g. 2A, Joniškis. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad dėl priimto sprendimo, per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.