Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-25 · Administracinė byla Nr. A-575-3504-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2563-437/2011Sprendimas · 2011-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-25
Bylos Nr.
A-575-3504-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00789-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Aurimas Mieželaitis
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A575–3504/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00789-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos 8.1.6, 8.2, 9.4.1.2, 9.4.4(S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo R. J. atstovui advokatui Aurimui Mieželaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI) apsvarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo akcizų mokėjimo ir šiuo klausimu priimti sprendimą (b. l. 1-3).

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas) baudžiamojoje byloje Nr. 1-201/2008 nustatė, kad R. J. 2007 m. lapkričio 8 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną per Adutiškio kontrolės punktą, krovininiu automobiliu „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe gabendamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 56 560 vienetų pakelių cigarečių „Jin Ling“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 171 920,30 Lt. Baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuota, jog šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Vilniaus AVMI, remdamasi Baudžiamajame įsakyme konstatuotomis aplinkybėmis, 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-323 (toliau – ir Sprendimas) ir patvirtino 2008 m. spalio 21 d. patikrinimo aktą Nr. 83-229 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo R. J. buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 106 474 Lt akcizo, 14 779 Lt akcizo delspinigių ir 10 647 Lt akcizo baudos. R. J. ginčijo Sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) ir administraciniams teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 – 115/2011 paliko galioti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas akcizo ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas 2011 m. vasario 14 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu (toliau – ir Prašymas) atleisti jį nuo minėto akcizo bei su juo susijusių sumų (akcizo delspinigių ir baudų) mokėjimo. Vilniaus AVMI į šį prašymą atsakė 2011 m. kovo 15 d. raštu Nr. (17.2)-46-l 1082 (toliau – ir Raštas). Prašymo esmė buvo ta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, Akcizų įstatymo 31 straipsnio pagrindu priimtų „Apdoroto tabako sunaikinimo ir atleidimo nuo akcizų taisyklių“, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktas nustato, jog nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Norėdamas pasinaudoti atleidimu nuo akcizų, ūkio subjektas turi išimti iš apyvartos visus sunaikintinus tabako gaminius ir pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir AVMI) prašymą sunaikinti apdorotą tabaką prižiūrint AVMI atstovui (Taisyklių 7 p.). Be to, pats ūkio subjektas turi organizuoti tabako sunaikinimą (Taisyklių 11 p.). Taigi sunaikinus apdorotą tabaką išnyksta pats daiktas, esantis akcizų objektu, dėl ko tampa neįmanoma jo civilinė apyvarta ir konkurencija su kitomis tos pačios rūšies prekėmis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, jog R. J. įvežtos cigaretės Vilniaus apygardos prokuratūros 2008 m. birželio 10 d. nutarimu buvo sunaikintos. Vertino, jog jis turi būti atleistas nuo akcizų mokėjimo, nes sunaikinus cigaretes jos nebegali patekti į civilinę apyvartą ir konkuruoti su kitomis tos pačios rūšies prekėmis, t. y. išnyko akcizų objektas (Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p.). Atleidus pareiškėją nuo akcizų mokėjimo, automatiškai išnyksta pagrindas reikalauti sumokėti su šiais akcizais susijusias sumas, t. y. baudą ir delspinigius (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 str. 28 d.).

Teigė, kad atsakovas nesuprato pareiškėjo Prašymo esmės (t. y. kad buvo prašoma atleisti nuo akcizų mokėjimo vadovaujantis VMI 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. VA-2 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintu „Panaudoto apdoroto tabako atleidimo nuo akcizų tvarkos aprašu“ (toliau – ir Tvarka) nuostatomis) ir savo Raštu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė svarstyti šį klausimą.

Laikėsi nuomonės, kad mokestinio ginčo pasibaigimas neužkerta kelio atleisti pareiškėją nuo minėtų sumų mokėjimo, jei tam yra Tvarkoje nurodytas pagrindas. Atsakovas jokiu teisės aktu nepagrindė atsisakymo svarstyti pareiškėjo atleidimo nuo akcizo klausimą. Pagal Tvarkos 10 punktą atsakovas pareiškėjo gautą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus per 10 darbo dienų privalėjo išnagrinėti, parengti išvadą dėl prašymo atleisti nuo akcizų panaudotą apdorotą tabaką, kurios FR01005 forma patvirtinta Įsakymu, ir ją pateikti tvirtinti Vilniaus AVMI viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Pagal tą patį punktą Vilniaus AVMI viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, susipažinęs su išvada, turėjo priimti sprendimą dėl panaudoto apdoroto tabako atleidimo nuo akcizų, kurio FR1004 forma patvirtinta Įsakymu. Atsakovas be teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti klausimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-27).

Paaiškino, kad Patikrinimo aktu pareiškėjui apskaičiuota 106 474 Lt akcizo, 14 779 Lt akcizo delspinigių (administracinė byla Nr. I-2615-171/2009, b. l. 14-16). Atsakovas Sprendimu minėtą Patikrinimo aktą patvirtino, pareiškėjui papildomai skyrė 10 647 Lt akcizų baudos (b. l. 60-64). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimu apskaičiuotų delspinigių, 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 68-34 nusprendė patvirtinti atsakovo Sprendimo dalį, kuria patvirtinti papildomai priskaičiuoti 14 779 Lt akcizų delspinigiai, bei atleisti pareiškėją nuo papildomai priskaičiuotų 14 779 Lt akcizų delspinigių mokėjimo (b. l. 57-59). Komisija 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr.S-230 (7-77/2009) nusprendė patvirtinti VMI 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 68-34 (b. l. 51-56). Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2615-171/2009 pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, prašė įpareigoti VMI nagrinėti jo skundą dėl Vilniaus AVMI Sprendimo dalies, kuria patvirtintas Patikrinimo akte pareiškėjui apskaičiuotas 106 474 Lt akcizas ir paskirta 10 647 Lt akcizo bauda bei šią atsakovo sprendimo dalį panaikinti. 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2615-171/2009, kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, kadangi pareiškėjas, siekdamas ginčyti jam apskaičiuotą akcizą ir jo baudą, nepasinaudojo privaloma išankstine mokestinio ginčo sprendimo procedūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. priėmė nutartį (administracinėje byloje Nr. A556-115/2011), kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko galioti (administracinė byla Nr. I-2615-171/2009, b. l. 65-67, 89-93).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-603-624/10, atnaujino terminą R. J. paduoti skundą dėl Sprendimo dalies, kuria patvirtintas Vilniaus AVMI Patikrinimo aktas ir R. J. apskaičiuota 106 474 Lt akcizo bei paskirta 10 647 Lt akcizo bauda. 2010 m. vasario 20 d. VMI priėmė sprendimą Nr. 68-45, kuriuo nusprendė patvirtinti atsakovo Sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 106 474 Lt akcizą ir paskirtą 10 647 Lt baudą. Komisija 2010 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2010 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 68-45 (b. l. 51-56). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-2441-629/2010), kuriuo pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46-50).

Šalies argumentai

2011 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė Prašymą atsakovui dėl jo atleidimo nuo 106 474 Lt akcizų, 14 779 Lt akcizų delspinigių ir 10 647 Lt baudų (b. l. 5-9). Atsakovas 2011 m. kovo 15 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad iš naujo nagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuotų akcizo ir baudos nėra pagrindo. Atsisakymą motyvavo tuo, kad VMI sprendimas įsigaliojęs, mokestinis ginčas pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi, kuri, vadovaujantis MAĮ 158 straipsnio nuostatomis, šalims yra privaloma (b. l. 26-27).

Apibendrindamas anksčiau minėtas faktines aplinkybes, atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas, kuriuo nurodyta pareiškėjui į biudžetą sumokėti 106 474 Lt akcizo mokesčio ir 10 647 Lt akcizo mokesčio baudos, yra įsigaliojęs. Mokestinis ginčas yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr.A556-115/2011). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsniu, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiamas. Pagal ABTĮ 96 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tuo tarpu pareiškėjas 2011 m. vasario 24 d. pateikė Prašymą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuriame jau buvo priimtas galutinis sprendimas. Tuo vadovaujantis nėra pagrindo iš naujo priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuoto akcizo ir baudos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – įpareigojo Vilniaus AVMI apsvarstyti pareiškėjo Prašymą ir priimti sprendimą (b. l. 74-77).

Nurodė, kad mokestinis ginčas yra pasibaigęs atsakovo Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo nurodyta pareiškėjui į biudžetą sumokėti 106 474 Lt akcizo ir 10 647 Lt akcizo baudos, įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarčiai (administracinėje byloje Nr. A556-115/2011). Padarė išvadą, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl mokestinio ginčo.

Rėmėsi Taisyklių 8 punktu, pagal kurį AVMI gautą ūkio subjekto prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus per 10 darbo dienų privalo išnagrinėti, parengti išvadą dėl jo tenkinimo, tenkinimo iš dalies ar netenkinimo (išvados FR0771 forma, patvirtinta VMI viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155) ir ją pateikti tvirtinti AVMI viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad apie priimtą sprendimą prašymo netenkinti arba prašymą tenkinti iš dalies, mokesčių mokėtojas turi būti informuotas raštu, nurodant tokio sprendimo motyvus. Mokestinis ginčas pasibaigė tuo, kad buvo patvirtinta pareiškėjo prievolė. O minėtas aktas numato atleidimo nuo prievolės procedūrą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo pareiškėjo prašymą apsvarstyti ir dėl jo priimti sprendimą.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą (b. l. 81-82).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Paaiškino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, kadangi šis teisės aktas numato atleidimo nuo prievolės procedūrą tuomet, kai sprendimą sunaikinti apdorotą tabaką priima AVMI viršininkas bei apdorotas tabakas sunaikinamas, prižiūrint AVMI darbuotojams. Tuo tarpu šioje byloje aktualus tabakas buvo sunaikintas 2008 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu.

Rėmėsi Akcizų įstatymo 19 straipsnyje numatytais atleidimo nuo akcizų atvejais. Taip pat pažymėjo, kad kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, numatyti specialiose Akcizų įstatymo nuostatose. Viena iš tokių nuostatų yra minėto įstatymo 33 straipsnis, kurio pirma dalis numato: „Be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas“.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo vykdytas tabako be Lietuvos Respublikos banderolių gabenimas yra pripažintas neteisėtu ir nepagįstu, atsakovas padarė išvadą, jog jis neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuoto akcizo ir su juo susijusios baudos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 92-95).

Pareiškėjas išdėsto tuo pačius argumentus kaip ir skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog Taisyklėse nustatyta tik apdoroto tabako sunaikinimo tvarka, o šios Taisyklės atleidimo nuo akcizo procedūrą reglamentuoja tik tuomet, kai sprendimą sunaikinti apdorotą tabaką priima AVMI viršininkas bei apdorotas tabakas sunaikinamas prižiūrint AVMI darbuotojams. Paneigdamas tokią atsakovo išvadą, pareiškėjas cituoja Taisyklių 1 punktą, remiasi MAĮ 10, 69 straipsniais. Remdamasis Taisyklių 18 punktu, nurodo, jog sumokėtas akcizas jam turėtų būti grąžintas. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde cituodamas Akcizų įstatymo nuostatas nepagrįstai susiaurina savo pareigas ir atleidimo nuo akcizų atvejus.VMI viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. VA-155 nurodyta, koks yra Taisyklių teisinis pagrindas. Pareiškėjas nesupranta, dėl kokių konkrečių motyvų ir Akcizų įstatymo nuostatų šis įsakymas neįpareigoja mokesčių administratoriaus svarstyti pareiškėjo Prašymą. Akivaizdu, kad mokesčių administratorius neteisėtai bando vilkinti ir apskritai išvengti pareiškėjo atleidimo nuo akcizų procedūros. Dėl to pareiškėjas prašo apginti jo teises nuo atsakovo piktnaudžiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo vietos mokesčių administratoriui pateikto Prašymo atleisti jį nuo akcizo, šio mokesčio delspinigių ir baudos, kadangi akcizo objektas, dėl kurio laikymo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, buvo sunaikintas.

Atsakovas, atsakydamas į Prašymą, priėmė Raštą, kuriuo atmetė pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 11 d. VMI sprendimu Nr. 68-34 buvo atleistas nuo akcizo delspinigių. Mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556 – 115/2011. Mokestinio ginčo metu taip pat buvo nagrinėtos pareiškėjo atleidimo nuo akcizų delspinigių ir baudų galimybės. Duomenų, kad pareiškėjas apskaičiuotą akcizą būtų sumokėjęs ar mokesčio sumokėjimo terminas būtų atidėtas/išdėstytas, nėra, o minėtos aplinkybės yra atleidimo nuo baudos sąlygos pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra įsigaliojęs, mokestinis ginčas pasibaigęs Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi, vietos mokesčių administratorius konstatavo, jog nėra pagrindo iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo akcizo ir šio mokesčio baudos (b. l. 10-11).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad mokesčių administratorius privalėjo pareiškėjo prašymą apsvarstyti ir dėl jo priimti sprendimą, todėl pareiškėjo skundą tenkino, įpareigodamas Vilniaus AVMI apsvarstyti pareiškėjo Prašymą. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 19 d. Baudžiamuoju įsakymu nustatė, jog R. J. 2007 m. lapkričio 8 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną, krovininiu automobiliu gabendamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 56 560 vienetų pakelių cigarečių „Jin Ling“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 171 920,30 Lt. Baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuota, jog šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (b. l. 14-18). Vilniaus AVMI, remdamasi Baudžiamajame įsakyme konstatuotomis aplinkybėmis, priėmė 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimą (bylos Nr. I-2615-171/2009, b. l. 17-21), patvirtindama 2008 m. spalio 21 d. Patikrinimo aktą (bylos Nr. I-2615-171/2009, b. l. 14-16), kuriuo R. J. buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 106 474 Lt akcizo, 14 779 Lt akcizo delspinigių, taip pat paskyrė 10 647 Lt akcizo baudos.

Pareiškėjas pateikė skundą VMI, prašydamas atleisti jį nuo Sprendimu paskirtų akcizo delspinigių. VMI 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 68-34 nusprendė patvirtinti atsakovo Sprendimo dalį, kuria patvirtinti papildomai priskaičiuoti 14 779 Lt akcizo delspinigių, bei atleisti pareiškėją nuo papildomai priskaičiuotų 14 779 Lt akcizo delspinigių mokėjimo (b. l. 57-59). Pareiškėjas pateikė skundą (kurį vėliau patikslino) Komisijai, nurodydamas, kad taip pat nesutinka su jam apskaičiuota 106 474 Lt akcizo suma, tačiau neginčija paskirtos akcizo baudos. Komisija 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr.S-230(7-77/2009) nusprendė patvirtinti VMI 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 68-34 (bylos Nr. I-2615-171/2009, b. l. 28-31), konstatavusi, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir centrinio mokesčių administratoriaus dėl papildomai apskaičiuoto akcizo nebuvo kilęs, todėl ji neturinti teisinio pagrindo vertinti pareiškėjui apskaičiuoto akcizo pagrįstumą. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti VMI nagrinėti jo skundą dėl Sprendimo dalies, kuria patvirtintas Patikrinimo akte pareiškėjui apskaičiuotas 106 474 Lt akcizas ir paskirta 10 647 Lt akcizo bauda bei šią atsakovo sprendimo dalį panaikinti. 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą (bylos Nr. I-2615-171/2009), kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, kadangi pareiškėjas, siekdamas ginčyti jam apskaičiuotą akcizą ir jo baudą, nepasinaudojo privaloma išankstine mokestinio ginčo sprendimo procedūra. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (bylos Nr. A556-115/2011) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti (bylos Nr. I-2615-171/2009, b. l. 65-67, 89-93).

Apibendrindama šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas dar 2009 m. vasario 11 d. VMI sprendimu Nr. 68-34 nuo akcizo delspinigių buvo atleistas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, atsakovas jo neginčijo. Todėl pagrindo pakartotinai svarstyti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo akcizo delspinigių, kuris buvo išreikštas pateiktame Prašyme, nėra.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. I-603-624/2010) atnaujinus skundo dėl Sprendimo dalies, kurioje apskaičiuotas akcizas ir paskirta bauda, padavimo terminą, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2010 m. vasario 20 d. VMI priėmė sprendimą Nr. 68-45, kuriuo nusprendė patvirtinti atsakovo Sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą akcizą ir paskirtą baudą. Tuomet pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2010 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. S-144(7-80/2010). Šiuo sprendimu Komisija patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2010 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 68-45 (b. l. 51-56). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą (bylos Nr. I-2441-629/2010), kuriuo pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 46-50). Remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi (bylos Nr. A442 – 2190/11) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, tai yra patvirtino, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizą ir akcizo baudą.

Taigi mokestinio ginčo, pasibaigusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi (bylos Nr. A442 – 2190/11), objektas buvo pareiškėjui apskaičiuoto akcizo ir paskirtos baudos teisėtumas bei pagrįstumas. Iš centrinio mokesčių administratoriaus, Komisijos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų matyti, jog mokestinio ginčo metu buvo analizuojamas klausimas, ar tabako gaminių transportavimas patenka į šių prekių laikymo sąvoką. Tuo tarpu pareiškėjas pateiktame Prašyme iš naujo neginčijo jam apskaičiuotos mokestinės nepriemokos teisėtumo, o pateikė kitokio pobūdžio prašymą, tai yra prašė atleisti jį nuo apskaičiuoto akcizo ir paskirtos baudos. Tokio prašymo pagrindas buvo specialaus įstatymo (iki 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 31 str. 1 d., nuo 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 33 str. 1 d.) reglamentuojamas atleidimo nuo akcizo atvejis – apdoroto tabako sunaikinimas, prižiūrint kompetentingai institucijai.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad mokesčių administratorius Rašte klaidingai nurodė, jog mokestinis ginčas jau yra pasibaigęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mokestinį ginčą dėl pareiškėjo akcizo ir akcizo baudos išsprendė tik 2011 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A442 – 2190/2011. Tuo tarpu į pareiškėjo 2011 m. vasario 24 d. Prašymą buvo atsakyta dar 2011 m. kovo 15 d., tai yra prieš apeliacinės instancijos teismui priimant minėtą sprendimą. Antra, pareiškėjo Prašyme keliamas klausimas dėl atleidimo nuo akcizo ir baudos tuo pagrindu, jog apdorotas tabakas buvo sunaikintas, nei viename mokestiniame ginče nebuvo nagrinėjamas. Trečia, iš Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (iki 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 31 str. 1 d.) neseka, jog atleidimo nuo akcizo klausimas gali būti išspręstas tik pagrindiniame mokestiniame ginče, kuriame nagrinėjamas akcizo mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Priešingai, įstatymo leidėjo centriniam mokesčių administratoriui pavesta pareiga nustatyti minėto atleidimo nuo akcizo įgyvendinimo tvarką inter alia Taisyklės (5 p., 7 p.), taip pat akcizų sumos įskaitymas ir grąžinimas, jei ši jau buvo sumokėta (Akcizų įstatymo 33 str. 1 d., Taisyklių 18 p.), akivaizdžiai parodo, jog apdoroto tabako atleidimas nuo akcizo (jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai) gali būti savarankiška procedūra.

VMI viršininkas, vadovaudamasis Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, yra patvirtinęs Taisykles, kurios nustato apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisykles, nustatančias apdoroto tabako sunaikinimo ir atleidimo nuo jų tvarką ir atvejus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi šių Taisyklių 8 ir 9 punktais. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi Taisyklių nuostatų sisteminė analizė (5-10 p.) leidžia teigti, jog jos šioje byloje netaikomos. Tokia išvada darytina dėl to, kad Taisyklėse yra reglamentuojamas mokesčių mokėtojų prašymų tik dėl teisėtai apyvartoje esančio apdoroto tabako sunaikinimo, prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir iš to sekančio atleidimo nuo akcizo nagrinėjimas. Tai iš principo patvirtina ir naujausia Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo analizuojamos minėtos taisyklės (žr. pvz., 2011 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 –1452/11, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 372/11, 2010 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575 –916/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašymą pateikė dėl neteisėtai laikyto apdoroto tabako sunaikinimo. Pareiškėjo nurodoma Tvarka nagrinėjamu atveju taip pat neaktuali, kadangi ji reglamentuoja apdoroto tabako atleidimo nuo akcizo tvarką, kai toks tabakas panaudotas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatomiems privalomiems tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai priimami tam įgaliotų institucijų, taip pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams (Tvarkos 1 p.). Nagrinėjama situacija neatitinka Tvarkos 1 punkto nuostatų.

Iš to seka, kad tuo atveju, kai prašymas atleisti nuo akcizo pateikiamas dėl neteisėtai laikyto apdoroto tabako sunaikinimo, ir tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos nereglamentuoja specialus teisės aktas, turėtų būti taikomos bendrosios prašymų, pateiktų viešojo administravimo subjektui, nagrinėjimo taisyklės (Viešojo administravimo įstatymo 14 str., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės)).

Anksčiau aptartuose tarp pareiškėjo ir atsakovo vykusiuose mokestiniuose ginčuose apdoroto tabako atleidimo nuo akcizo pagrindas, numatytas Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (iki 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 31 str. 1 d.), nebuvo analizuotas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 14 straipsniu, Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, mokesčių administratorius turėjo pareigą išsamiai išanalizuoti pareiškėjo keliamą klausimą bei atsakyti į jį motyvuotai, įvertinus aktualias teisės aktų nuostatas konkrečių faktinių aplinkybių kontekste.

Mokesčių administratorius išsamiai neišanalizavęs pareiškėjo keliamo klausimo dėl atleidimo nuo akcizo tais atvejais, kai apdorotas tabakas yra sunaikintas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytą valdžios institucijų pareigą tarnauti žmonėms, aiškiai atskleidžiančią viešojo administravimo ir bet kurios valstybinės institucijos esminį prioritetą, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 6 punktą, kuriame expressis verbis įtvirtina, jog nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius pareiškėjo Prašymą turi išanalizuoti iš naujo ir pateikti išsamų bei motyvuotą atsakymą į jį.

Atsižvelgdama į anksčiau konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas