Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-269-240/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
II-269-240/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-01021-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Kęstutis Gudynas
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-269-240/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01021-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 18.8; 21.9.10; 21.10.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. S., jo įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. (toliau – Institucija) 2019-03-27 nutarimo Nr. 25-ANR_N-432-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. 2019-03-27 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 50 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019-02-22, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 24.00 val., garsiai leido muziką, tuo trikdydamas kaimynų ramybę ir poilsį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. 2019-03-27 nutarimą Nr. 25-ANR_N-432-2019. Skunde nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas vien pagal kaimynės A. K. skundą, su kuria jis nuolat nesutaria. Nei vienas iš kaimynų nekvietė policijos pareigūnų, kurie būtų užfiksavę tariamą triukšmą. Pareiškėjas teigia, kad muzikos namuose garsiai neleidžia, nes namuose yra kūdikis. Be, bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų ar matavimų, patvirtinančių triukšmo faktą ar garso lygį. A. K. paaiškinimą pateikė 2019-02-18, o protokole nurodyta nusižengimo data – 2019-02-22. Taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo apklausti kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, nes buvo nustatyti visi nusižengimo sudėčiai reikalingi elementai šioje administracinio nusižengimo byloje ir surinkta pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal A. K. skundą, tačiau byloje yra ir kitų kaimynų paaiškinimai, kuriais remiantis nustatytas konkretus laikotarpis, kada buvo triukšmaujama. Praktikoje jokie garso matavimai nakties metu nėra atliekami. Policijos pareigūnai pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu buvo kviečiami ir anksčiau.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus bei argumentus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino nusižengimo. Administracinė teisena buvo pradėta pagal A. K. pareiškimą, nustatyti trys artimiausi kaimynai, kurie patvirtino, jog buvo triukšmaujama ir trikdoma ramybė. Triukšmas buvo girdimas 2019-02-22 nuo 21.00 val. iki 24.00 val. Buvo nustatyta, jog vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo 7 asmenys. Institucija priėmė pagrįstą sprendimą. Bus sprendžiamas ir kitų tuo metu bute buvusių asmenų atsakomybės klausimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog policijos pareigūnas liepė jam „prisiimti“ baudą. Tą vakarą buvo atvykusios sutuoktinės motina ir sesuo. Bute nebuvo triukšmaujama, negrojo jokia muzika. Yra kalbėjęs su kaimynu E. J., kurio sakė, jog viskas gerai, jog niekuo nesiskundžia. A. K. pastoviai kviečia policiją. Jai atrodo, jog ją muša, skriaudžia, daužo jos buto duris. Ja niekas nebetiki. Nutarimo priėmimo metu jis buvo išvykęs. Jis gyvena su sutuoktine, savo motina, broliu ir 9 mėnesių amžiaus dukra. Butas yra dviejų kambarių. Policija 2019-02-22 nebuvo atvykusi. Sausio mėnesį A. K. buvo iškvietusi policiją, tačiau pareigūnai išvažiavo. Gali būti, jog brolis klausėsi muzikos. Dukra miegojo kitame kambaryje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. A. K. nebuvo apklausta dėl 2019-02-22 buvusio triukšmo. Administracinėje byloje trūksta įrodymų, jog triukšmavo būtent A. S.. Bute gyvena ne vienas asmuo, taigi tikrai nebuvo nustatyta, kuris iš jų leido muziką. Tikėtina, kad policijos pareigūnas liepė prisiimti padarytą nusižengimą. Triukšmas buityje yra leidžiamas teisės aktais, nenustatyta, ar triukšmas viršijo normas. Kadangi bute gyvena mažas vaikas, muzika tikrai negalėjo būti garsi. Tyrėjos tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, dėl ko dažnai kviečiama policija. Yra tik dviejų liudytojų paaiškinimai. A. K. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog nusižengimą padarė pareiškėjas. A. K. skundėsi, jog buvo triukšmaujama 2019-02-13, tačiau buvo nustatyta, jog triukšmauta 2019-02-22.

Liudytoja V. Š. parodė, kad surašė protokolą A. S.. Jis dalyvavo surašant protokolą. Nepamena, ar jis prisipažino kaltu. Praktikoje triukšmo lygio matavimai nėra atliekami, paprastai bendraujama tik su aplinkiniais gyventojais. Niekada nieko nėra raginusi pasirašyti protokolą ir prisiimti kaltę. Protokolą surašė būtent A. S., atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kurių dabar nepamena. Tai ne pirmas atvejis, kai rašomas pareiškimas dėl triukšmo tame bute.

Liudytoja A. K. parodė, kad A. S. bute yra triukšmaujama pastoviai. Triukšmauja pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Be to, jie kažką kala ir gręžia iki 2.00 val. nakties, neįmanoma miegoti. Tarp jos ir pareiškėjo šeimos būta pykčių. Konfliktai dažniausiai kyla dėl muzikos. Muzika groja garsiai, reikia užsidėti ant ausų pagalvę, be to, muzika negraži. 2019-02-18 kvietė policiją, o 2019-02-22 – nekvietė. Negali pasakyti, ar 2019-02-22 buvo triukšmaujama. Lyg ir girdėjo muziką. Policija pas A. S. buvo atvykusi daug kartų, o pas ją – 4 kartus.

Liudytojas E. J. parodė, kad gyvena virš pareiškėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo būtent 2019-02-22, tačiau jis girdėjo muziką. A. S. bute garsiai kalbama, šaukiama, kyla buitiniai konfliktai. Kartais nuo muzikos jaučiama vibracija, tenka pagarsinti televizorių. Negali pasakyti, kuris buto gyventojas klausosi muzikos. Būna, kad muzika groja nuo 22.00 val. iki 24.00 val. A. S. draugiškai pasiūlė kilus problemoms visuomet kreiptis į jį.

Liudytoja E. Š. parodė, kad nebūtų rašiusi paaiškinimo policijai, nes iš A. S. buto sklindantis garsas nebūna labai didelis, tačiau jai pagailo kūdikio, kuris taip pat gyvena tame bute. Triukšmas ne tiek trikdo, kiek veikia dirginančiai. Būna, kad iš kaimynų buto sklinda ir buitinių konfliktų garsai. Jos motina triukšmo dažnai negirdi. 2019-02-22 girdėjo ilgalaikį triukšmą po 22.00 val. Jis truko iki vidurnakčio.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2019-02-22 jų bute muzika tikrai negrojo. Buvo atvažiavusi marčios motina su dukra, jos liko nakvoti. Jei būtų grojusi garsi muzika, tai būtų atvykusi policija. Tą dieną policijos niekas nekvietė. Buvo atvejų, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, ji juos visuomet įsileisdavo į vidų, o jie konstatuodavo, jog iškvietimas buvo melagingas. A. K. nesutaria su visais kaimynais, puldinėja pašto darbuotoją, yra mėgėja skųstis. Kol liudytoja užaugino 6 vaikus, A. K. dažnai kviesdavo policiją. Liudytoja E. Š. yra draugiška, gyvena su motina. Liudytojas E. J. su ja nesisveikina. Jaunesnysis sūnus dienos metu dažnai klausosi muzikos, tačiau jis leidžia muziką negarsiai. Jie žino, iki kada galima triukšmauti.

Liudytoja O. S. parodė, kad kaimynai keletą kartų kvietė policiją. Buvo atvejis, kai policijos pareigūnai atvyko 18.00 val. dėl garsios muzikos. Nepamena, jog vėlai vakare būtų atvykusi policija. Garsiai muzikos neklauso. Jos klausosi tik dienos metu. Muzika groja tyliai, kad niekam netrukdytų. A. K. yra konfliktiška, liudytojos vaiką vadina „benkartu“, jai trukdo net ir vaiko verksmas. Bute gyvena dar jos sutuoktinis, sutuoktinio motina ir brolis. 2019-02-22 į svečius buvo atvažiavusi jos motina ir sesuo. Niekas nieko nešventė. Jos pasiliko nakvoti. Nuėjo miegoti apie 22.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 Eur.

Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta 2019-02-18 gavus A. K. pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog kaimynai, gyvenantys 41-ajame bute, nuo 2019-02-13 nuolat triukšmauja dienos ir nakties metu. 2019-02-18 jie triukšmavo nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę A. S., nepilnametis P. S., A. S., K. S. ir nepilnametė L. S.. Taip pat 2019-02-27 buvo gautas E. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kaimynai, gyvenantys 41-ajame bute, nuolat triukšmauja, jie 2019-02-13 apie 21.00 val. garsiai leido muziką, 2019-02-15 buvo triukšmaujama iki 24.00 val., 2019-02-22 nuo 22.00 val. iki 24.00 val. buvo girdėti trenksmai, šauksmai, garsi muzika. Administracinėje byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. paaiškinimas, jog jie nesutaria su kaimyne A. K., namuose jie klausosi muzikos, tačiau ji nebūna garsi ir jos jie klausosi iki 17.00 val. 2019-02-13 ir 2019-02-22 vakarais jie namuose jokios muzikos nesiklausė ir netriukšmavo. E. Š. paaiškino, kad nuolat girdi 41-ajame bute triukšmaujančius kaimynus, jie garsiai leidžia muziką. Muzika dažnai groja dienos metu, tačiau kartais ji girdisi ir 23.00 val. 2019-02-22 tame bute muzika grojo nuo 22.00 val. iki 24.00 val. Administracinėje byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bute, esančiame P. Lukšio g. 62-41, Kaune, gyvena A. S., A. S., O. S., K. S., nepilnamečiai P. S. ir L. S..

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. savo kaltę neigė, nurodė, kad nesutaria su kaimyne A. K., kuri yra konfliktiška, policijoje surašant administracinio nusižengimo protokolą jam buvo paaiškinta, jog jis turėtų prisiimti kaltę. Liudytoja A. K. patvirtino, kad bute, kuriame gyvena A. S., yra triukšmaujama, tačiau negalėjo patvirtinti, ar buvo triukšmaujama 2019-02-22. Liudytojas E. J. parodė, kad A. S. bute garsiai kalbama, šaukiama, kyla buitiniai konfliktai, negali pasakyti, kuris buto gyventojas klausosi muzikos. Liudytoja E. Š. parodė, kad nebūtų rašiusi paaiškinimo policijai, nes iš A. S. buto sklindantis garsas nebūna labai didelis, tačiau jai pagailo kūdikio, kuris taip pat gyvena tame bute. Triukšmas ne tiek trikdo, kiek veikia dirginančiai. 2019-02-22 girdėjo ilgalaikį triukšmą po 22.00 val., kuris truko iki vidurnakčio. Liudytoja A. S. parodė, kad 2019-02-22 jų bute muzika tikrai negrojo, tą dieną policijos niekas nekvietė. Liudytoja O. S. parodė, kad muzikos klausosi tik dienos metu. 2019-02-22 į svečius buvo atvažiavusi jos motina ir sesuo, kurios pasiliko nakvoti, nuėjo miegoti apie 22.00 val.

Šiuo atveju liudytojų nurodytos aplinkybės nėra neabejotini įrodymai, galintys patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. kaltę. Liudytojai, girdėję triukšmą 41-ajame bute, negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog tame bute buvo triukšmaujama būtent 2019-02-22 po 22.00 val., juo labiau, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog minėtame bute triukšmavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Bute, esančiame P. Lukšio g. 62-41, Kaune, gyvena ne vienas asmuo, tačiau administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas būtent A. S., Institucijai nesiaiškinant, kuris iš bute gyvenančių asmenų trikdė viešąją rimtį. Be to, tokio pobūdžio bylose, kai kaimynų santykiai yra konfliktiški, vidinis įsitikinimas dėl asmens kaltės turi būti paremtas konkrečiais ir neabejotinais įrodymais, o ne prielaidomis. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad A. S. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Policijos pareigūnai nebuvo iškviesti, todėl jie negali patvirtinti įvykio aplinkybių. Nors viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai nusižengimas įrodinėjamas prieštaringais liudytojų parodymais, ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad A. S. sukėlė tokį triukšmą, kuris trikdė viešąją rimtį.

Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. S., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. 2019-03-27 nutarimą Nr. 25-ANR_N-432-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas