Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. lapkričio 15 d.

Sekretoriaujant Sandrai Navickienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis (Sodra duomenys - pagal darbo sutartį pas S. V. dirbęs nuo 2023-06-07 iki 2023-06-20, 2 t., b. l. 133), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium - teismui nurodyti atsisakęs, tačiau bylos eigoje nurodęs, kad gyvena kitame nukentėjusiosios bute (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas 10 kartų:

1) 2000 m. lapkričio 30 d. pagal BK 271 straipsnio 3 dalį - dėl amnestijos atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo;

2) 2001 m. birželio 8 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2001 m. rugsėjo 5 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

4) 2004 m. lapkričio 10 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2004 m. lapkričio 18 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - trys epizodai, subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

6) 2012 m. lapkričio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį - laivės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2016-06-08;

7) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš dukterėčią) - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant 20 valandų visuomenės labui;

8) 2017 m. lapkričio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prie seserį) - 50 parų arešto bausme;

9) 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš pareigūną ir grasinimas nužudyti socialinę darbuotoją) - 1 metų viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 40 valandų visuomenės labui;

10) 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš sugyventinę I. M.) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. rugpjūčio 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei – sugyventinei I. M.), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. balandžio 10 d. apie 14.00 val., T. G., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo šeimos narei – sugyventinei I. M., dėl ko ji nugriuvo ant grindų - taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino, Parodė, kad nukentėjusioji yra jo sužadėtinė, su kuria kartu gyvena šeštus metus, turi 4 metų sūnų. Tą kartą jis gulėjo lovoje, vaikas buvo su mama, valgė. Vaikas pradėjo rėkti ir atbėgęs pasakė: „tete tete, mamai popa“. Atėjęs pamatė, kad I. svirduliuoja lovoje sėdėdama. Jis nuvedė ją iki kambario, suleido vaistus. Priepuolio metu ji nevaldoma, atsisako visas protas. Vis tiek stojasi ir eina. Jis sakė, I., būk gera, atsisėsk, nes vėl nukrisi ar susižalosi, paskiau vėl jį kaltins. Be ji vis tiek blaškėsi visur. Jis ją paguldė. Į šoną tik nuėjo, į kitą kambarį, žiūri - vėl ji eina, jau krenta. Ji krito į vaiko pusę. Jis atkišo ranką, kad ji neužkristų ant vaiko ir vaiką į šoną patraukė. Ji atsitrenkė į jo ranką. Dar nenugriuvo, tik svyravo, o kai jis patraukė vaiką į šoną ir norėjo ją griebti, kad nenukristų - ji nukrito. Ji krito ant grindų, ant lygios vietos. Grindys medinės, kilimo nėra. Nebuvo nei „mėlynės“, nieko, o iš ryto atsikėlęs pamatė, kad gumbas didžiausias yra. Ir vėl ji atsistoja, kažkur į barą atsitrenkia, kitą dieną duše nukrito. Visur krenta ir krenta. Ligoninėje gulėdama irgi galvą prasiskėlė. Jis I. nestūmė. Jai diagnozuota epilepsija. Tą dieną medikų nekvietė, nes jis turėjo vaistų, dar antrą ampulę Relanium vaistų nuo epilepsijos suleido. Ji tik greitąją iškvietė, o policijos nekvietė. Pripažįsta, kad jis būna agresyvus, kol gydytojai nesuleidžia I. vaistų. 20 dieną nebuvo jokio įvykio. Sužadėtinė pasakė, kad jis jai sudavė, nes ją per prievartą labai spaudė, privertė. Pareigūnai Kėdainiuose labai pikti ant jo, nes jis turi vaizdo įrašų, kaip tie pareigūnai išsidirbinėja, tik jis neviešina, nes žino, kad gali jį nubausti. Sužadėtinės sveikatos būklė yra sudėtinga, ją nuolat reikia lydėti, ji skambina jam į darbą, klausia, kada grįš, nes jai silpna. Šiandien prieš teismą irgi vos nenukrito. Namų kamera buvo atjungta po šios datos. Mato, kad I. jau priepuolis, todėl šneka visokius „vėjus“. Namuose kamera kabo, bet neveikia, buvo sudaužyta gal prieš pusę metų, prieš įvykį. Balandžio 10 dieną kamera tikrai nefilmavo. Neatsimena kodo, kaip jį atkurti. Pirks kitą kamerą. Pas I. dažnai močiutė atvažiuoja. Jie nesutinka, kad I. su vaiku būtų saugiau moterų krizių centre kol pasibaigs šis procesas. Jis dirba montuotoju prie šarvuotų durų.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos nemušė, nestūmė. Apie antrą valandą kaltinamasis gulėjo lovoje, o ji atsistojo ir ėjo su vaiku į kitą kambarį. Vaikas pradėjo rėkti. Jis jos jau prisibijo dėl jos tų priepuolių, nes jie kasdieniai. T. jai pasakė, kad ji eitų atsisėsti, atsigulti, nes vėl nukris, užsigaus. Kai jai prasideda priepuolis, ji gali bet ką prišnekėti. Jeigu T. jos būtų nesulaikęs, ta gal būtų buvę dar blogiau. Ji atsimena tik, kad T. ištiesė ranką, pasakė, kad ji eitų atsisėsti ar atsigulti. Jai jau buvo prasidėjęs priepuolis ir ji negalėjo išlaikyti pusiausvyros. Ji tuo metu stovėjo, buvo kitame kambaryje, vaikas buvo kartu su ja. Prieš griuvimą atsimena tik tai, kad T. pasakė pasitraukti arba atsisėsti, kad neužsigautų, ištiesė jai ranką, kad neužgriūtų ant vaiko, vaikas iškart užbėgo tėvui už nugaros. Toliau - neatsimena. Tikrai prisimena, kad T. jos nepastūmė. Pamena, kad ji nukrito ant kairės veido pusės. Iš pradžių sakė, kad jai T. sudavė, nes pati nesuprato, nesusivokė, o paskui jai viską paaiškino, parodė įrašą. Namuose yra kamera, kad T. matytų - kas jai vyksta namuose. Tos dienos įrašo neturi, nes kamera buvo atjungta. Balandžio 10 dieną kamera neveikė. Negali pasakyti - kada kamera veikė. Ji ir policininkams sakė, kad jos tikrai nemušė, o jie sakė - tau tikrai sudavė. Per apklausą jai irgi prasidėjo priepuolis, o pareigūnai sugalvojo patikrinti jos blaivumą. Kai jai būna priepuoliai, ji gali nusišnekėti. Pareigūnė privertė sakyti, kad jai buvo suduota, gąsdino, kad jei nepasakys - prastai baigsis. Ji išsigando. Nesuvokė aplinkybių, tik gali pasakyti, kad ją per prievartą į policiją išsivežė, sakė, kad ji važiuos ir viskas. Du kartus apklausiama policijoje sakė, kad jai sudavė sugyventinis, bet tai yra netiesa. Guzas atsirado kitą dieną, o tą dieną išvis nieko nebuvo. Tas guzas atsirado nuo nugriuvimo. Kitą dieną ji dar ėjo į dušą ir iškrito iš dušo. Jeigu prieš ją būtų buvusi pakelta ranka - tikrai netylėtų, nes vaikystėje patėvis smurtaudavo, o kaltinamasis prieš ją smurtavo tik tą vieną kartą prieš tris metus. Jų santykiai buvo normalūs, konfliktų nebuvo, paskutiniu metu T. mato tik kelias minutes, kol jis ateina paimti vaiką nuvesti į darželį, pas ją T. nebūna. Balandžio 10 dieną jie nebuvo susipykę. Dabar ji su vaiku būna viena, o jeigu priepuolis, tai ji vaiką atstumia. Vaikas dažniausiai būna užsiėmęs kompiuteriu ir ji pati stengiasi nelysti prie dujinės, kad vėl nenukentėtų. Važiuoti į moterų krizių centrą atsisakė, ją gąsdina, kad atims vaiką. Pas ją jos močiutė dažnai atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini). Balandžio 10 dieną ji nuo kaltinamojo nenukentėjo, niekam neskambino ir pagalbos neprašė. Epilepsija serga nuo 14 metų, kiekvieną dieną vartoja vaistus.

Liudytojas R. T. - greitosios medicinos pagalbos vairuotojas, nurodė, kad kiek pamena, įvykis buvo 2023 m. balandžio 20 d. apie 10 val. Gavo pranešimą, kad moteriai prasidėjo traukuliai, galimai epilepsijos priepuolis. Nurodytu adresu tenka važiuoti ne pirmą kartą, kai kada tenka tuo adresu važiuoti ir ne vieną kartą per dieną. Pacientė yra vardu I., kartu su ja gyvena kaltinamasis, kartais būna ir vaikas. Kaltinamasis būdavo agresyvus, jiems atvykus reikalaudavo nukentėjusiajai suleisti vaistus. Dėl savo saugumo į tą butą visada važiuodavo su policijos pareigūnais. Tą dieną juos palydėti atvyko pareigūnai A. M.-E. ir M. R.. Duris atidarė pati nukentėjusioji, kuri buvo adekvati, tuo metu epilepsijos požymių neįžvelgė. Kaltinamojo namuose nebuvo. Nukentėjusioji pasakė, kad jai buvo priepuolis, bet praėjo. Jai po akimi matėsi kraujosruva, bet ne šviežia - iš anksčiau. Nukentėjusioji sakė, kad priepuolio metu nugriuvo. Paramedikas apžiūrinėjo nukentėjusiąją, o jis tuo metu ėmė kraujo mėginį dėl cukraus kiekio ir pasakė I. - kiek ji gali kentėti, sakė jai, kad ji pasakytų tiesą. Tada nukentėjusioji pasakė, kad jai sudavė sugyventinis. Jis ir iš kitų kolegų buvo girdėjęs, kad nukentėjusiosios sugyventinis smurtauja, todėl taip jai ir pasakė, kad ji daugiau nekentėtų. Jo nuomone, tokia „mėlynė“ nugriuvus negalėtų atsirasti, tai buvo kraujosruva nuo smūgio ar atsitrenkus į kažką. Nukentėjusioji sakė, kad jai vieną kartą trenkė ir ji nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu tos dienos įvykius prisiminė geriau. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 109-112), liudytojas patvirtino, kad jo parodymai teisingi. Nurodė, jog nukentėjusioji pati sakė, kad jai sudavė ir ji nukrito. Nukentėjusioji vykti į priėmimą visada atsisako. O jei jie nemato priepuolio požymių, vaistų nuo epilepsijos suleisti negali.

Liudytoja A. M.-E. - policijos pareigūnė, parodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. gavo iškvietimą, kad medikams reikalinga pagalba, nes moters sugyventinis gali būti agresyvus. Tuo adresu yra buvusi ne vieną kartą ir žino, jog kaltinamasis būna agresyvus. Duris atidarė moteris, kuriai po akimi buvo „mėlynė“. Paklausus apie „mėlynę“ moteris pasakė, kad griuvo epilepsijos priepuolio metu. Medikai apžiūrinėjo moterį ir paragino pasakyti tiesą, tada moteris ir pasakė, kad sugyventinis prieš ją pakėlė ranką. Jie moterį atsivežė į komisariatą, kad grįžęs G. nepadarytų jai poveikio, kad galėtų ramioje ir saugioje aplinkoje nukentėjusiąją apsiklausti, bet tada nukentėjusioji pradėjo abejoti, bijoti. Ji paklausė nukentėjusiosios ar sugyventinis ją mušė anksčiau, tai moteris linktelėjo galvą. Nukentėjusioji bijo pasakyti apie smurtą, kad iš jos nepaimtų vaiko. Nukentėjusioji buvo adekvati, jos atsakymai į klausimus buvo logiški. Po to ji su G. kalbėjo telefonu, jis pasakė, kad nukentėjusiosios nemušė, kad jai būna priepuoliai ir ji susižalojo priepuolio metu. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 103-106), liudytoja patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Nurodė, kad nukentėjusioji sakė, jog po 2023 m. balandžio 10 d. jai buvo priepuoliai, ji griuvo ir susižalojo, negalėjo pasakyti, kada atsirado sužalojimas po akimi. Tame bute darbo reikalais ji yra buvusi du kartus. Jei medikai, apžiūrėję asmenį, nenusprendžia, kad jį reikia vežti į gydymo įstaigą, tai asmuo ir nevežamas. Yra buvę atvejų, kad G. jų į butą neįsileido, šaukė ant jų, arba įsileido tik medikus, o jų – ne.

Liudytoja R. J. - (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, parodė, kad T. G. ir I. M. šeimai socialines paslaugas teikia nuo 2019 m. I. M., besilaukdama kūdikio, nebuvo susiruošusi kraitelio, be to buvo pastebėta, kad ji nemoka susitvarkyti su finansais, šeimai pritrūksta pinigų, todėl buvo nuspręsta šeimai teikti socialines paslaugas dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko saugumo. T. G. šeimoje nori, kad būtų laikomasi jo tvarkos, jis nori būti atsakingas už visus, kartais sau per daug leidžia, skundžiasi įvairioms institucijos dėl to, kad nesilaiko jo sugalvotų nuostatų. 2023 m. balandžio mėnesį sulaukė skambučio iš policijos, kad dėl galimo smurto šeimoje yra apklausiama I. M.. Ji su atvejo vadybininke nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo I. M., kuriai po akimi buvo „mėlynė“. Paklausus iš kur atsirado „mėlynė“ - I. M. pasakė, kad sudavė T. G.. Žino, kad pačiam T. G. dėl jo ligos yra paskirti vartoti vaistai, tačiau jis vaistų nevartoja. Šeimai kartais paslaugos būna teikiamos ir telefonu. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-118) duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Nurodė, kad I. M. jai sakė, jog jai į veidą sudavė T. G.. Po apklausos I. M. buvo pasiūlyta apsistoti pagalbos šeimai centre, ji pradžioje sutiko, todėl vežė ją namo susirinkti būtiniausius daiktus, tačiau vežant I. M. namo ją ištiko eilė priepuolių, o grįžusi į namus ji atsisakė vykti į laikino apgyvendinimo namus. Siūlė jai tai ir vėliau, bet ji atsisakė ten vykti. I. M. bijo pasakyti tiesą, nes bijo, kad dėl jos silpnos sveikatos, jei šalia nebus G., iš jos gali atimti vaiką. Per visą socialinių paslaugų teikimo laiką ji tik tą vieną kartą yra mačiusi „mėlynę“ I. M. paakyje. T. G. per dieną jai skambina po kelis kartus įvairiais klausimais, informuoja apie I. M. ištikusius priepuolius, apie jos nukritimus, o po apklausos šioje byloje net reikalavo pakeisti socialinį darbuotoją. Ji yra jau ketvirtas socialinis darbuotojas, kuris teikia šiai šeimai paslaugas. T. G. reikalauja socialines paslaugas teikti ir jam, atvykus aplankyti šeimą keikiasi, tranko durimis, grasina. Tik paskutiniu metu problemų su jo elgesiu nėra. Pagal žurnalo dėl apsilankymų šeimoje įrašus - 2023 m. balandžio 17 d. apie 15 val. buvo apsilankyta šeimoje jų namuose ir pastebėta kraujosruva I. M. veido srityje. Moteris teigė, jog jai į veidą sudavė sugyventinis. I. M. buvo informuota, jog ji turi pranešti apie galimą vyro smurtą prieš ją, tačiau policijos apsilankymo namuose moteris nenorėjo. Svarstant apie įvykio pranešimą policijai - moterį ištiko keli vienas po kito sekantys priepuoliai, po kurių ji teigė, kad nieko neprisimena ir jei atvažiuos pareigūnai, tai ji viską neigs. 2023 m. balandžio 10 d. ji atostogavo, tačiau pagal įrašus žurnale mato, kad T. G. į tarnybą neskambino. 2023 m. balandžio 12 d. buvo telefoninė konsultacija dėl gydymo. 2023 m. balandžio 20 d. buvo gautas skambutis iš policijos tyrėjos, kuri pranešė, kad apklausos metu I. M. ištiko eilė priepuolių, jai buvo iškviesta greitoji pagalba, pranešė, kad reikia pasirūpinti vaiku. Susisiekus su I. močiute buvo paprašyta atvykti ir pasirūpinti anūku. I. močiutė prašė nepalikti I. vienos iki jos atvykimo, kažkaip gelbėti nuo sugyventinio, kuris I. pribaigs. Anksčiau, 2020 m. sausio 28 d., I. močiutė buvo informavusi, kad T. G. šaukia ant I., kad galimai smurtauja, bet tada I. M. atsisakė vykti į ligoninę. Jei I. M. liktų viena, iš jos vaikas nebūtų atimtas, nes ji vaiku rūpinasi, turi butą, pajamas, jai būtų paskirtas socialinis darbuotojas, kuris turėtų padėti palydėti vaiką į darželį, pasiimti iš darželio, padėti apsipirkti. Šiai dienai I. M. socialinio darbuotojo pagalbos yra atsisakiusi.

Liudytoja Z. M. - nukentėjusiosios močiutė, parodė, kad anūkės I. tėtis yra miręs, o mama išvykusi dirbti į užsienį. Anūkė skundžiasi, kad yra viena, kad jai sunku. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 97-100), liudytoja patvirtino, kad sakė tiesą. Nurodė, kad tą dieną, kai nuvyko į policiją, matė sužalotą anūkės akį. Gali būti, kad anūkė jai sakė apie suduotą smūgį. Namie I. turi būti rami, nes T. charakteris aršus, turi būti taip, kaip jis pasako. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad 2023 m. balandžio 21 d., kai atvyko į policija, I. pasakė, kad prieš keletą dienų, nežino kada, sugyventinis jai delnu sudavė per dešinį skruostą. I. jai yra minėjusi, jog šeimoje kartais vyksta barniai, yra sakiusi, jog prieš 2 metus sugyventinis ją buvo sumušęs.

Rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023-04-20 gavus nukentėjusiosios I. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. G. svetainėje delnu sudavė vieną kartą jai per dešinį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, nuo smūgio ji griuvo ant grindų ir trenkėsi dešine galvos puse į grindis, dėl ko vėl pajuto fizinį skausmą. Kitą dieną pamatė, kad jai po akimi yra atsiradusi kraujosruva, o ant kaktos iškilęs guzas. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį, nurodė, kad į policiją nesikreipė, nes sugyventinis jos atsiprašė, pažadėjo taip daugiau nebesielgti. Dėl smurtinių sugyventinių veiksmų ji patyrė didelį stresą, vartojo vaistus, verkė. Kadangi 2023-04-20 ją ištiko epilepsijos priepuolis ir ji išsikvietė greitąją pagalbą, su kuria kartu atvyko ir policininkai, paklausta dėl kraujosruvos akyje ji iš pradžių pasakė, kad griuvo, tačiau vėliau prisipažino, kad jai sudavė sugyventinis (1 t., b. l. 12-17).

2023 m. balandžio 20 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant I. M. veido po dešine akimi ir virš dešinės akies matoma kraujosruva, virš dešinio antakio yra guzas. Ant žandikaulio matomas nedidelis įbrėžimas (1 t., b. l. 73-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 778/2023 (02) nurodyta, kad I. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimai kaklo sityje, dešiniame skruoste. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 93-94).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - I. M., smurtavęs asmuo - T. G.. Matomi sužalojimai ant moters veido - dešinė akis ir kakta. I. M. nurodė, kad sugyventinis jai sudavė vieną kartą delnu per dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 27-30).

Vaizdo įraše iš įvykio vietos užfiksuota kaip I. M. policijos pareigūnams nurodo, jog sugyventinis jai vieną kartą ranka sudavė į veidą (1 t., b. l. 30-33).

Policijos pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip I. M. atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, jog sugyventinis sudavė jai vieną kartą ranka į dešinį skruostą, ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 36-41).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policija buvo kviesta 2023 m. balandžio 20 d. 10.47 val., adresu (duomenys neskelbtini). Policiją iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikai, nes greitajai reikalinga pareigūnų pagalba, kadangi ligonės sugyventinis būna agresyvus. Patikrinus įvykius nuo 2018 m., nustatyta, kad minėtu adresu policija buvo kviesta 27 kartus, iš kurių du atvejai buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, o kiti – dėl pagalbos specialiosioms tarnyboms dėl agresyvaus ligonės vyro (T. G.) (1 t., b. l. 34-35).

Nukentėjusioji I. M. neįgali, neįgalumas nustatytas iki 2054-(duomenys neskelbtini), darbingumas 40 % (1 t., b. l. 82-83).

Iš teismui pateiktų 2023 m. balandžio mėn. I. M. ir T. G. šeimos lankymo žurnalo įrašų (2 t., b. l. 121-123) matyti, kad:

2023-04-13 gydymo įstaigoje kaltinamasis sukėlė konfliktą, įžeidinėjo specialistus, siūlytos psichologo pagalbos atsisakė tvirtindamas, kad pats sau yra psichologas;

2023-04-14 su nukentėjusiąja bendrauta telefonu, žinute;

2023-04-17 15 val., socialiniam darbuotojui apsilankius namuose, pastebėta kraujosruva I. M. veide. Moteris teigė, kad į veidą jai sudavė sugyventinis, policijos nenorėjo, nurodė, kad jei atvyks policijos pareigūnai, tai ji neatidarys durų ir smurto faktą neigs. Dėl smurto siūlytos psichologo konsultacijos atsisakė;

2023-04-20 iškviestos tyrėjos socialinės darbuotojos vyko į policiją, kur nukentėjusioji, kurios veide buvo kraujosruva, nurodė, kad buvo sumuša sugyventinio, kad susisiekus su nukentėjusiosios močiute ši prašė nukentėjusiosios nepalikti vienos, kažkaip gelbėti ją nuo sugyventinio, nes jis ją pribaigs, kad nukentėjusiajai nuolat skambinėjo kaltinamasis, kuris kaltino nukentėjusiąją, kad ji pasiskundė apie smurtą, kad gadina visiems gyvenimą, kad dėl šios situacijos iš šeimos bus paimtas vaikas ir I. dėl to bus kalta, kad kaltinamasis stengėsi įteigti nukentėjusiajai, kad ji pamiršo, tačiau griuvo priepuolio metu ir taip susižalojo, kad kaltinamasis, paprašytas nekaltinti nukentėjusiosios ir leisti ekspertams įvertinti sužalojimo atsiradimo priežastį - nuolat kartojo, kad jis liepė nukentėjusiajai nekviesti medikų net ir esant priepuoliams, nes dabar nukentėjusioji bus pridariusi jam problemų;

2023-04-25 nukentėjusiajai išvykus pas močiutę į (duomenys neskelbtini), 2023-04-28 kaltinamasis atvažiavo nukentėjusiosios pasiimti ir išsivežė į Kėdainius, socialinei darbuotojai susisiekti su nukentėjusiąja nepavyko dėl galimai blokuojamų skambučių, o kaltinamasis telefonu taip pat neatsiliepė.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 14.00 val., T. G., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo šeimos narei – sugyventinei I. M., dėl ko ji griuvo ant grindų - taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Sugyventinė yra laikoma šeimos nare (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino, neigė mušęs nukentėjusiąją, tvirtino, kad nukentėjusioji, kuri yra jo sužadėtinė, serga epilepsija, priepuolio metu nugriuvo pati, nes atsitrenkė į jo pakištą ranką, kadangi jis ištiesė ranką norėdamas apsaugoti vaiką, jog nukentėjusioji ant vaiko neužgriūtų. Kitą dieną ant nukentėjusiosios veido buvo gumbas, bet kraujosruvos nebuvo. Po to nukentėjusioji dar krito dėl epilepsijos priepuolių. Nurodė, jog nukentėjusioji jį apkaltino, nes taip padaryti ją privertė policijos pareigūnai, labai spaudė, nes yra labai pikti ant jo, kadangi jis turi vaizdo įrašų, kaip tie pareigūnai išsidirbinėja, tik tų įrašų jis neviešina, nes žino, kad jį gali nubausti. Nurodė, kad namuose kabo kamera, bet 2023-04-10 kamera neveikė, buvo sudaužyta gal prieš pusę metų prieš įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, apklaustas du kartus (1 t., b. l. 126-127, 139-140), iš esmės vienodai nurodė kitaip, nei teisme, tai yra, kad pamatęs, jog I. dėl priepuolio jau krenta ant jų sūnaus ir gali vaiką sužaloti, jis savo delną uždėjo ant I. dešinio skruosto ir vieną kartą ją pastūmė, po ko I. susvyravo ir pati nugriuvo ant grindų. Jis ją pastūmė vieną kartą dėl vaiko saugumo. I. iškart iškilo didelis guzas, tačiau „mėlynės“ nebuvo, tik po savaitės nuo guzo į akį nuėjo pamėlynavimas. Tyčia sužaloti sužadėtinės nenorėjo, tai padarė tik dėl vaiko saugumo.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios I. M. pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog buvo sumušta sugyventinio - kaltinamojo T. G..

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad kaltinamasis jos nemušė, ikiteisminio tyrimo metu, 2023-04-20 pateikdama ir pasirašydama pareiškimą (1 t., b. l. 12-17), tvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Savo pareiškime nurodytas aplinkybes ji patvirtino ir apklausta papildomai 2023-04-21 (1 t., b. l. 59).

Kaip nustatyta byloje - nukentėjusioji yra neįgali, iki 2054-05-06 jai nustatytas darbingumas 40 %, tačiau ji nėra neveiksni, tai yra nesusivokianti, nesuvokianti savo elgesio ir negalinti jo valdyti.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai, užfiksuoti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše ir pareiškime, tai yra pirmoje apklausoje pateikiant pareiškimą ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuriuose nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, teismo įsitikinimu buvo duoti nukentėjusiajai esant visiškai adekvačiai, parodymai yra nuoseklūs ir logiški, ir jokių duomenų, kad nukentėjusioji kieno nors neteisėtais veiksmais buvo verčiama duoti tokius parodymus – byloje nėra ir gauta nebuvo. Nėra absoliučiai jokio pagrindo manyti, kad kas nors buvo ir (ar) yra suinteresuotas, jog kaltinamasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, kuri teisme tvirtino, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, nenurodė jokių logiškų ir bent kiek įtikinamų motyvų, dėl kurių nukentėjusioji tiek pareiškime, tiek pasakodama policijos pareigūnams, tiek pasakodama byloje apklaustiems netiesioginiams liudytojams apie kaltinamojo jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą – tą kartą kaltinamąjį apkalbėjo ir nepagrįstai jį apkaltino padarius kriminalinį nusikaltimą.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu - 2023-04-20 pareiškime surašant jos pačios nurodytas aplinkybes, būtų siekusi apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius nusikaltimą būtent kaltinime nurodytu laiku - nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, pirminiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas neturi pagrindo netikėti paminėtais nukentėjusiosios pirminiais parodymais, nes juos patvirtina ir netiesioginių liudytojų, kurie taip pat buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, parodymai:

liudytojas R. T. - greitosios medicinos pagalbos vairuotojas, parodė, kad pas nukentėjusiąją I. medikai vyksta dažnai, tačiau jie prašo policijos palydėti, nes kaltinamasis būna agresyvus, reikalauja nukentėjusiajai suleisti vaistus. Įvykio dieną juos taip pat lydėjo policininkai A. M.-E. ir M. R.. Kaltinamojo namuose nebuvo. Nukentėjusioji buvo adekvati, tuo metu epilepsijos požymių neįžvelgė, nukentėjusioji pasakė, kad jai buvo priepuolis, bet praėjo. Nukentėjusiajai po akimi matėsi kraujosruva, bet ji nebuvo „šviežia“. Pradžioje nukentėjusioji sakė, kad priepuolio metu nugriuvo, tačiau jis patarė jai nekentėti ir pasakyti tiesą, po ko nukentėjusioji pasakė, kad jai sudavė sugyventinis. Jo nuomone, tokia „mėlynė“ nugriuvus negalėtų atsirasti, tai buvo kraujosruva nuo smūgio ar atsitrenkus į kažką. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis jai vieną kartą trenkė ir ji nukrito;

liudytoja A. M.-E. - policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio laiku nuvažiavo palydėti medikus, nes nukentėjusiosios sugyventinis gali būti ir būna agresyvus. Duris atidarė moteris, kuriai po akimi buvo „mėlynė“. Paklausus apie „mėlynę“ moteris pasakė, kad griuvo epilepsijos priepuolio metu, bet medikai, kurie apžiūrinėjo moterį, paragino ją pasakyti tiesą, po ko moteris ir pasakė, kad sugyventinis prieš ją pakėlė ranką. Jie moterį vežėsi į komisariatą, kad grįžęs kaltinamasis nepadarytų jai poveikio, kad galėtų nukentėjusiąją apsiklausti ramioje ir saugioje aplinkoje, bet jau tada nukentėjusioji pradėjo abejoti, bijoti. Nukentėjusioji bijo pasakyti apie smurtą, bijo, kad iš jos nepaimtų vaiko. Nukentėjusioji buvo adekvati, jos atsakymai į klausimus buvo logiški;

liudytoja R. J. - (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, parodė, kad ji teikia kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimai socialines paslaugas nuo 2019 m. 2023 m. balandžio mėnesį sulaukė skambučio iš policijos, kad yra apklausiama I. M. dėl galimo smurto šeimoje, todėl nuvyko į policiją, kur buvo I. M., kuriai po akimi buvo „mėlynė“. I. M. pasakė, kad jai į veidą sudavė T. G.. I. M. bijo pasakyti tiesą, bijo, kad dėl jos silpnos sveikatos, jei šalia nebus G., iš jos gali atimti vaiką, nors to daryti nėra ketinama. T. G. socialinių darbuotojų atžvilgiu elgiasi agresyviai, keikiasi, tranko durimis, grasina. Po apsilankymų šeimoje pildo žurnalą, iš kurio įrašų mato, kad 2023 m. balandžio 17 d. apie 15 val. lankėsi pas nukentėjusiąją ir pastebėjo kraujosruvą I. M. veido srityje. Moteris nurodė, kad jai į veidą sudavė sugyventinis. Nukentėjusioji į policiją kreiptis atsisakė, sakė, kad jei atvažiuos pareigūnai, tai ji viską neigs. Žino, kad ir T. G. dėl jo ligos yra paskirti vartoti vaistai, tačiau jis vaistų nevartoja;

liudytoja Z. M. - nukentėjusiosios močiutė, parodė, kad 2023-04-21 atvykusi į policiją matė sužalotą anūkės akį, anūkė sakė, kad prieš keletą dienų, nežino kada, sugyventinis jai delnu sudavė per dešinį skruostą.

Taigi visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog matė ant nukentėjusiosios akies kraujosruvą, nukentėjusioji, kuri buvo adekvati, jiems pasisakė, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Be to, iš esmės visi liudytojai kaltinamąjį charakterizavo kaip agresyvų. Taip pat liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji bandė nuslėpti, jog iš kaltinamojo patyrė fizinį smurtą, nurodė, kad nukentėjusioji bijo pasakyti tiesą, nes bijo, jog iš jos – sergančios, gali būti atimtas vaikas.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai pareiškime ikiteisminio tyrimo metu ir paminėtų liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme - kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

2023 m. balandžio 20 d. asmens apžiūros protokole buvo užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios veido, po dešine akimi ir virš dešinės akies yra matoma kraujosruva, virš dešinio antakio matomas gelsvos spalvos guzas;

valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 778/2023 (02) nurodyta, kad I. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimai kaklo srityje, dešiniame skruoste. Specialistė Nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, kietu buku ir bukabriauniu daiktu, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Taigi specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes, kad ji po kaltinamojo suduoto smūgio nukrito ant grindų, kad fizinį skausmą ji juto ir dėl smūgio, ir dėl nugriuvimo, kad būtent po to jai iškilo guzas ir po akimi atsirado kraujosruva, ko neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats kaltinamasis. Taigi visuma duomenų patvirtina, kad kraujosruva akyje pas nukentėjusiąją atsirado būtent kaltinime nurodytu laiku ir kaip kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pasekmė. Specialistas išvadoje nustatė, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Ir atkreiptinas dėmesys, kad teismo medicinos specialistui apklausiant tiriamą nukentėjusiąją ir aprašant įvykio aplinkybes yra pažymėta (1 t., b. l. 94), kad tiriamoji ir specialistui paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, sugyventinis T. G. delnu sudavė jai į dešinį skruostą, po ko ta pačia puse ji nugriuvo ir atsitrenkė į grindis bei susižalojo dešinės akies sritį, taigi nukentėjusioji ir teismo medicinos specialistui 2023-04-21 patvirtino, kad sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu;

policijos pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - I. M., smurtavęs asmuo nukentėjusiosios nurodytas – sugyventinis T. G.. Nurodyta, kad I. M. parodė, jog kilus konfliktui sugyventinis jai sudavė vieną kartą delnu per dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko ji griuvo ir trenkėsi dešine galvos puse į grindis, dėl ko vėl pajuto fizinį skausmą, o kitą dieną pamatė, kad po akimi atsirado kraujosruva, o ant kaktos iškilo guzas. Pareigūnas užfiksavo jam objektyviai matomus sužalojimus ant moters dešinės akies ir kaktos ir šiomis policijos pareigūno aprašytomis aplinkybėmis teismas, kitų įrodymų kontekste, neturi pagrindo nei abejoti, nei netikėti;

teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtuose dviejuose vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji I. M., kurios kalba buvo nufilmuota, kalbėjo būdama akivaizdžiai adekvati, kalbėjo ir elgėsi logiškai, policijos pareigūnams ir kartu buvusiems medikams papasakojo, jog sugyventinis vieną kartą ranka sudavė jai į dešine veido dalį, kad ji jautė fizinį skausmą;

teismui pateikti I. M. ir T. G. šeimos lankymo žurnalo įrašai, iš kurių matyti, kad socialiniam darbuotojui 2023-04-17 apsilankius nukentėjusiosios namuose - buvo pastebėta kraujosruva I. M. veide ir moteris nurodė, kad į veidą jai sudavė būtent sugyventinis, kad policijos nukentėjusioji nenorėjo, kad sakė, jog jei atvyks policijos pareigūnai, tai ji smurto faktą neigs. Taip pat žurnale nurodyta, kad 2023-04-20 policijoje nukentėjusioji, kurios veide buvo kraujosruva, dar kartą pakartojo, kad ji buvo sumuša sugyventinio, taip pat nurodyta, kad kaltinamasis nuolat skambinėjo policijoje esančiai nukentėjusiajai ir ją kaltino dėl to, kad ši pasiskundė apie smurtą, aiškino, kad dėl to iš šeimos bus paimtas vaikas ir nukentėjusioji bus dėl to kalta, stengėsi įteigti nukentėjusiajai, kad ji pamiršo, jog griuvo priepuolio metu ir taip susižalojo.

Tai, kad kaltinamasis yra agresyvus ir visiems demonstruoja savo agresiją, iš esmės patvirtino visi byloje apklausti liudytojai. Agresyvus kaltinamojo elgesys aprašomas ir socialinių darbuotojų šeimos lankymo žurnale. Be to, kaltinamojo agresyvų elgesį įrodo policijos pareigūnės L. R. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad medikai nuolat kviečia policiją palydėti juos pas nukentėjusiąją, nes bijo kaltinamojo agresijos, kad policija nukentėjusiosios adresu nuo 2018 m. buvo kviesta 27 kartus, iš kurių du atvejai buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, o kiti likę 25 siekiant suteikti pagalbą specialiosioms tarnyboms dėl agresyvaus ligonės vyro T. G.. Taip pat kaltinamojo agresyvų elgesį patvirtina ir jam paskirtų administracinių nuobaudų bei ankstesnių teistumų turinys.

Be to, kad kaltinamasis elgiasi ne tik agresyviai, bet nesilaikė, o ir šioje byloje nesilaiko įstatymų reikalavimų, įrodo ir tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2023-04-21 paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium, uždraudžiant bendrauti, ieškoti su ja ryšių, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesiartinti arčiau 50 metų atstumu, 2023-04-25 nukentėjusiajai išvykus pas močiutę į (duomenys neskelbtini) (kaip tai nurodyta socialinio darbuotojo žurnale - 2 t., b. l. 123) - 2023-04-28 kaltinamasis, nepaisydamas jam paskirtos kardomosios priemonės, atvažiavo nukentėjusiosios pasiimti ir išsivežė ją į (duomenys neskelbtini), po ko socialinei darbuotojai susisiekti su nukentėjusiąja nepavyko dėl galimai blokuojamų skambučių, o pats kaltinamasis telefonu taip pat neatsiliepė. Be to, policijos pareigūnams patikrinus, kaip kaltinamasis laikosi paminėtos kardomosios priemonės sąlygų, jis 2023-10-14 buvo rastas nukentėjusiosios bute, atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu elgėsi agresyviai ir nepagarbiai, o apklausti namo gyventojai patvirtino, kad kaltinamasis nuolat gyvena pas nukentėjusiąją (2 t., b. l. 125), tai yra kaltinamasis įžūliai pažeidžia jam paskirtą kardomąją priemonę ir iš jo paaiškinimo, teismui aiškinantis dėl pažeidimo, matyti, kad jokios savo kaltės kaltinamasis tame nemato.

Nukentėjusiosios parodymų vertinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-20 pirminiame pareiškime nukentėjusioji I. M. nurodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo taip, kaip ir yra nurodyta kaltinime. 2023-04-21 apklausta papildomai - savo pirminiame pareiškime nurodytus parodymus patvirtino, tik dalyvauti akistatoje su kaltinamuoju atsisakė iš baimės, kad susinervinus ją gali ištikti priepuolis. 2023-05-10 papildomai apklausta jau nurodė, kad sugyventinis delnu tik palietė jos dešinį skruostą ir pastūmė, kad ji neužkristų ant vaiko, dėl ko, neišlaikiusi pusiausvyros, ji nugriuvo ant grindų ir trenkė dešinę galvos sritį į grindis. O teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji jau nurodė, kad kaltinamasis jos nemušė ir net nestūmė. Taigi byloje yra trys skirtingi nukentėjusiosios parodymai.

Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji I. M. yra kaltinamojo sugyventinė, atsižvelgdamas į jos parodymus teisiamojo posėdžio metu, kurie nepatvirtino nukentėjusiosios versijos dėl pačios nukentėjusiosios netyčinio susižalojimo, nes ta versija buvo paneigta teismo jau aptartais įrodymais, į tai, kad nukentėjusiosios parodymai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir byloje surinktų kitų įrodymų visumai - teismas nesiremia nukentėjusiosios duotais parodymais - kad kaltinamasis jos atžvilgiu tyčia nesmurtavo, tokius jos parodymus vertina kritiškai ir daro išvadą, kad tokiais savo parodymais nukentėjusioji ar savo valia, ar prieš savo valią siekė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad nukentėjusioji I. M. teisme pareiškė, jog nelaiko savęs nukentėjusiąja – teismo teisės priimti apkaltinamąjį nuosprendį neįtakoja, nes ji pripažįstama ir laikoma nukentėjusiąja pagal įstatymą.

Kaltinamojo T. G. neprisipažinimą sumušus ir sužalojus sugyventinę I. M., teismas taip pat vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Teismas mano, kad kaltinamasis, kurio elgesys, kaip teismas jau pasisakė, pasižymi agresyvumu, darė neleistiną poveikį pasipriešinti jam negalinčiai pakankamai rimtai sergančiai nukentėjusiajai, kuriai yra net nepagrįstai įteigęs, jog nukentėjusioji be kaltinamojo neišgyvens, kad iš jos bus atimtas vaikas, tai yra kaltinamajam nukentėjusiąja neleistinai manipuliuojant, ką įrodo ir teismo jau aptarti liudytojų parodymai, pateiktų bendravimo su nukentėjusiosios šeima žurnalo įrašai, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji šiuo metu yra atsisakiusi socialinių darbuotojų pagalbos, o ir patį kaltinamąjį neigiamai charakterizuojanti medžiaga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes priešingų duomenų teismas neturi, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl visiškai niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai mažesnę ir silpnesnę, sunkiai sergančią (2 t., b. l. 89-92) neįgalią moterį, kuriai ypač būtina ramybė; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: Lietuvoje teistas 10 kartų, tame tarpe ne vieną kartą už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą teisiamas antrą kartą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, ne vieną kartą teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už agresyvų elgesį, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, impulsyviojo tipo, turi (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, į tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, nepasimokė iš buvusių teistumų, pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę (2 t., b. l. 125), ne tik, kad smurtavo prieš sunkiai sergančią moterį, bet ir namuose tuo metu esant mažamečiam vaikui – išvadų nedarančiam ir savo elgesio nekeičiančiam kaltinamajam už nusikaltimą šį kartą skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį - paskiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), ir bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas bausmės vykdymą atidedant.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš kaltinamojo nurodytos gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 143-146, 150-153), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kadangi gauti duomenys rodo, jog kaltinamasis pažeidinėja kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium - iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios būtina įpareigoti PK sistemingai tikrinti, kaip kaltinamasis paminėtos kardomosios priemonės laikosi ir apie galimus pažeidimus informuoti teismą.

Daiktiniai įrodymai.

Du kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais ir kaltinamojo T. G. teismui pateiktas vienas apgadintas, ką pripažino pats kaltinamasis, USB raktas, saugomi byloje (1 t., b. l. 30, 41; 2 t., b. l. 94), paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,64 Eur, nedaug viršijančios galimą nepriteisti sumą, bei Valstybės skirto advokato išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Dėl pranešimo socialinės paramos skyriui.

Kadangi nukentėjusioji I. M. yra neįgali ir dėl sveikatos būklės jai sudėtinga pasirūpinti savimi ir nepilnamečiu sūnumi, o šeimos nariui – kaltinamajam, kuris yra nukentėjusiosios sugyventinis - teismui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, apie būtinybę padėti nukentėjusiajai nedelsiant pranešti (duomenys neskelbtini) savivaldybei (Socialinės paramos skyriui), išsiunčiant neįsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos narei - sugyventinei), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Įpareigoti Kauno AVPK Kėdainių r. PK iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios sistemingai tikrinti, kaip kaltinamasis laikosi jam paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš nakvynės namų adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M., nesiartinti prie jos arčiau 50 metrų atstumu, nebendrauti su I. M., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) - sąlygų ir apie galimus pažeidimus informuoti teismą.

Įspėti kaltinamąjį T. G., kad nustačius, jog jis pažeidinėja kardomąsias priemones, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, tame tarpe suėmimas.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, bei kaltinamojo T. G. pateiktu vienu USB raktu, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto ir VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Neįsiteisėjusio nuosprendžio kopiją, siekiant užtikrinti, jog neįgaliai nukentėjusiajai I. M. ir jos auginamam mažamečiui vaikui būtų teikiama socialinė pagalba - išsiųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (Socialinės paramos skyrius).

Neįsiteisėjusio nuosprendžio kopiją išsiųsti ir Kauno AVPK (Kėdainių r. PK).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).