- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- II-734-990/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01003-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-734-990/2022
2022 m. rugsėjo 7 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. S. 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022, kuriuo A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 1 900 eurų dydžio bauda, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas R. S., nustatęs, kad 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė A. K. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo skystus nevalgomuosius techninės paskirties gyvūninius riebalus ir kurioje neteisingai deklaruotas 37.2 langelio procedūros požymis „018“, dėl ko atsirado 5 681 eurų mokesčių nepriemoka, 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022 A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 900 eurų dydžio baudą.
II Skundo argumentai
2. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. K. skundas, kuriame pareiškėja nurodo, kad 2022 m. gegužės 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ ji kaip (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo (duomenys neskelbtini) skystus nevalgomuosius techninės paskirties gyvūninius riebalus. Pateikusi deklaraciją ji pastebėjo, kad 37.2 langelyje per neapsižiūrėjimą paliko tos pačios įmonės ankstesnės deklaracijos požymį „018“. Iš karto per muitinės elektroninę sistemą buvo pateiktas prašymas taisyti klaidą, bet prašymas nebuvo patenkintas. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. ji deklaravo virš 500 deklaracijų, visą laiką minėta įmonė deklaruodavo 4 200 procedūrą (tai procedūra, kai Lietuvos įmonė importuoja prekes nemokėdama pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM) ir iš karto importuojamas prekes parduoda ir išveža į kitą Europos Sąjungos valstybę, kuri ir sumoka PVM savo mokesčių institucijoms). Techniškai muitinės programoje 37.2 langelyje įrašomas procedūros požymis „018“, kuris reiškia, kad „prekės apmokestinamos importo muitais ir akcizais, bet neapmokestinamos PVM“. Muitinės programa įrašius požymį „018“ paskaičiuoja mokesčius be PVM. Pasikeitus aplinkybėms, įmonė pradėjo deklaruoti krovinius 4000 procedūra (tai importo procedūra, kai Lietuvos įmonė sumoka visus mokesčius, tame tarpe ir PVM). Pildydama naują deklaraciją 4 000 procedūrai ji pasirinko ankstesnę 4 200 procedūros deklaraciją ir pasinaudodama šios pagrindu darė taisymus, bet „018“ požymį netyčia paliko ir taip buvo nepaskaičiuotas 5 681 eurų PVM. Pastebėjusi klaidą per elektroninę muitinės sistemą ji išsiuntė prašymą neatitikimų taisymui, tačiau taisymui leidimo ji negavo, nors klaida akivaizdžiai buvo netyčinė. Kadangi deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo anuliuota ir buvo išsiųsta nauja teisinga, kurios pagrindu buvo sumokėtas PVM, skola muitinei nesusidarė ir 5 681 eurų nepriemoka anuliuotos deklaracijos pagrindu yra tik galima ir būtų įvykusi neanuliavus ankstesnės bei nepateikus teisingos. Muitinės tarpininko atstove ji dirba nuo 2003 metų, tai yra jos pirmas nesąmoningas ir netyčinis nusižengimas, dėl kurio ji labai apgailestauja. Jos veiksmuose niekada nebuvo intencijų sąmoningai suklaidinti muitinę. Nei valstybei, nei kitiems kokiems nors asmenims mokestinių nuostolių ji nepadarė, nes klaidą labai norėjo ištaisyti ir importo deklaracija, kurios pagrindu surašytas protokolas, nebuvo įforminta. Darbe ji yra charakterizuojama teigiamai, jokių pareiginių nuobaudų neturi. Jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra truputį virš 1 000 eurų ir ji turi būsto paskolą, kurią mokės iki 2025 metų. Dėl infliacijos ir euro vertės smukimo liepos mėnesį jai jau teko sumokėti 730 eurų. Paskirta bauda labai pablogintų jos finansinę padėtį. Pareiškėja prašo 2022 m. liepos 20 d. nutarimą pakeisti ir paskirtį jai mažesnę baudą arba baudos visai neskirti (b. l. 2-3).
III Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus teritorinės muitinės laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas R. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma A. K. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą bei nurodoma, kad A. K. buvo paskirta minimali ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta 1 900 eurų bauda, kuri buvo išdėstyta 24 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus teritorinė muitinė tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. A. K. prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, bei atsižvelgta į sunkią jis turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Minėtas straipsnis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį. Nagrinėjimu atveju A. K. motyvai, jog darbe ji charakterizuojama teigiamai, jokių nuobaudų neturi ir jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra truputį virš 1 000 eurų bei ji yra paėmusi būsto paskolą, o dėl infliacijos ir euro vertės mažėjimo liepos mėnesį jai jau teko sumokėti 730 eurų, negali būti išskirtinėmis aplinkybėmis baudos švelninimui, nes atsakomybė - tai taikytina valstybės prievartos priemonė, kuri įtvirtinta viešai. Išdėsčius baudos mokėjimą dalimis A. K. finansinė našta yra sumažinta. A. K. padarė administracinį nusižengimą, kuris užtraukia griežčiausią atsakomybę už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, todėl baudos sumažinimas ar administracinės nuobaudos netaikymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių asmeniui, kuris ateityje piktnaudžiaudamas savo esama padėtimi nebijotų vėl veikti neatsargiai, todėl minėtos aplinkybės negali būti pateisinamos priežastys administracinių nusižengimų darymui ir atsakomybės išvengimui.
4. Vilniaus teritorinė muitinė nutarime konstatavo, kad A. K. ANK 212 straipsnyje 4 dalyje numatytą nusižengimą padarė veikdama neatsargiai, tačiau tai nešalina asmens atsakomybės. Nors skunde nurodoma, kad klaida buvo netyčinė, tačiau deklaracijos užpildymas nėra tik formalus nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. A. K. kaip muitinės tarpininko atstovės darbo specifika pasižymi tuo, kad ji yra savo srities specialistė, tuo labiau, kaip pati skunde nurodo, turi didelę darbinę patirtį (muitinės tarpininko atstove dirba nuo 2003 metų), todėl turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Jai kaip šios profesijos atstovei yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, į kuriuos ji turi atsižvelgti ir laikytis. Jos profesinė pareiga yra būti pakankamai rūpestingai, kad ji įsitikintų, jog deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir ateityje jų nedarytų. Nagrinėjamu atveju įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių buvo nustatyta, kad būtent paskyrus minimalią 1 900 eurų baudą, kuri išdėstyta 24 mėnesių laikotarpiui, bus įgyvendinti visi administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje (b. l. 37-38).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. A. K. yra nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
7. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. A. K. neginčija, to, kad 2022 m. gegužės 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste ji pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo (duomenys neskelbtini) skystus nevalgomuosius techninės paskirties gyvūninius riebalus, o deklaracijos 37.2 langelyje paliko netinkamą deklaracijos požymį „018“, tačiau pareiškėja nurodė, jog klaida buvo netyčinė, be to, ji klaidą ištaisyti bandė iš karto, vos tik šią pastebėjo. Pareiškėja skunde prašo administracinio nusižengimo teisenos nenutraukus pakeisti jai skirtą administracinę nuobaudą – jai skirtos baudos dydį sumažinti arba nuobaudos iš viso neskirti.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
11. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti A. K. mažesnę baudą, nei numatytą įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas: A. K., nors Muitinės tarpininko atstove ji dirba nuo 2003 metų, analogiškų nusižengimų nėra padariusi. Teismas ypatingai įvertina ir tą aplinkybę, kad pastebėjusi padarytą klaidą pareiškėja ėmėsi veiksmų šią pašalinti ir iš karto per muitinės elektroninę sistemą pateikė prašymą taisyti klaidą. Minėta deklaracija buvo anuliuota ir buvo išsiųsta nauja teisinga, kurios pagrindu buvo sumokėtas PVM, taigi šiuo atveju pareiškėja ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad dėl jos padaryto nusižengimo neatsirastų žala. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. K. charakterizuojama kaip kruopši, pareiginga, sąžininga ir atsakinga darbuotoja, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastaroji nėra piktybinė įstatymo pažeidėja.
12. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kur kas mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą baudą - 100 eurų, kuri, teismo įsitikinimu, pakankama administracinei nuobaudai keliamus tikslus, taigi A. K. skundas tenkintinas ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. S. 2022 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022 keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria A. K. skirta administracinė nuobauda – 1 900 eurų dydžio bauda, ir skiriant A. K. administracinę nuobaudą – 100 eurų baudą.
13. Skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodytas netinkamai pareiškėjos užpildytos importo deklaracijos numeris - (duomenys neskelbtini) ir data - 2022 m. gegužės 23 d., nors administracinio nusižengimo byloje esančios netinkamai užpildytos deklaracijos numeris yra (duomenys neskelbtini), o jos priėmimo data yra 2022 m. gegužės 21 d. Institucija skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole nurodė ne klaidingai užpildytos deklaracijos, o pareiškėjos vėliau pateiktos teisingai užpildytos deklaracijos duomenis. Šis apsirikimas nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali grąžinti bylą įgaliotai institucijai tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė A. K. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo skystus nevalgomuosius techninės paskirties gyvūninius riebalus ir, kurioje neteisingai deklaruotas 37.2 langelio procedūros požymis „018“, dėl ko atsirado 5 681 eurų mokesčių nepriemoka. Įvertinus tai, kad ANK 638 straipsnis suteikia teismui teisę savo iniciatyva ištaisyti nutarime esančius rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo esmės, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. S. 2022 m. liepos 20 d. nutarime Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022 nurodytas deklaracijos numeris ir pateikimo data tikslintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. S. 2022 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022, kuriuo A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 1 900 eurų dydžio bauda, pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria A. K. skirta administracinė nuobauda – 1 900 eurų dydžio bauda;
Skirti A. K. administracinę nuobaudą – 100 eurų dydžio baudą.
Patikslinti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. S. 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1063-2022 nustatomojoje dalyje nurodytą
netinkamai A. K. užpildytos importo deklaracijos numerį – (duomenys neskelbtini), ir deklaracijos priėmimo datą – 2022 m. gegužės 21 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.