Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrauti su dukra I ir III mėnesio sekmadienį, išskyrus Motinos dieną (gegužės I sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas dukrą nuo gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal. Nustatyti, kad S. V. dukrą pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikui būnant su tėvu, tėvas įpareigojamas nuvesti dukrą į jos lankomus būrelius, užsiėmimus, konkursus. S. V. dukters paėmimo laiką telefonu, SMS žinute patikslina iš vakaro su R. V., nepatikslinus dukters paėmimo laiko ir jos nepaėmus 10 val. laikoma, kad S. V. atsisakė pasinaudoti suteikta bendravimo su dukra teise.Vasarą tėvas turi teisę bendrauti su dukra 2 savaites ištisai nuo 10 val. iki 20 val., pasiimant dukrą sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžindamas ją ten pat atgal. Iš šių 2 savaičių tėvas, iš anksto iki birželio mėnesio 1 dienos, suderinęs atostogų laiką su motina ir dukra SMS žinutėm, turi teisę su dukra savaitei išvykti iš gyvenamosios vietos. Tėvas privalo SMS žinute informuoti motiną apie dukros buvimo vietą, leisti dukrai turėti telefoną ir netrukdyti dukrai telefonu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis bendrauti su motina, nekalbėti dukrai blogai apie motiną.Kasmet tėvo dienos savaitgalį ir tėvo gimimo dieną (rugsėjo 19 d.) dukra praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą nuo gyvenamosios vietos, t. y. pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas ją ten pat atgal.Kasmetinių valstybinių ir tėvo asmeninių švenčių metu: lyginiais kalendoriniais metais-Naujieji metai, vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos, nelyginiais kalendoriniais metais - Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės – dukra praleidžia su tėvu pirmąją švenčių dieną nuo 10 val. iki 18 val. pasiimdamas dukrą nuo gyvenamosios vietos, t. y. pasiima sutartu laiku iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas ją ten pat atgal.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-09-28 išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant tiek į nepilnametės išsakytą nuomonę, tiek į psichologinės ekspertizės išvadas, taip pat į tai, kad nepilnametė yra ilgą laiką nenakvojusi pas tėvą, atsakovo S. V. ir dukros R. V. bendravime galėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas savaitgalių dienomis su dukra bendrautų be nakvynės, o po pereinamojo laikotarpio paliekant bendravimą, numatytą Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime.

Šalys taikiai susitarė dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas iš S. V. dukrai R. V. po 118,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir šioje dalyje patvirtinta ieškovės A. V. ir atsakovo S. V. 2016-08-17 sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas S. V. įsipareigojo nuo 2016-07-09 mokėti nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui po 190 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnametės R. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta A. V. ir S. V. santuoka, nepilnametės R. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. V., nustatyta tėvo S. V. dalyvavimo vaiko R. V. auklėjime ir bendravimo tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes nustatyta bendravimo tvarka neatitinka dukters interesų.

Kiekviena šalis turi pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus į reiškiamus reikalavimus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 178 str.). Ieškovė nesutiko su teismo 2016 m. 02-25 – 05-13 atliktos ekspertizės išvadomis, pateikė 2016-06-26 psichologinio tyrimo išvadą. Teigė, kad atlikta ekspertizė neobjektyvi, galimai šališka. Teismas nurodo, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 218 str.), teismas ją įvertina, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. N. Ž. , bylos Nr. 3K-3-123/2007). Pažymėtina, kad ieškovės pateikta psichologinio tyrimo išvada, yra atlikta ieškovės iniciatyva, jos metu nebuvo pateikti ir formuluojami klausimai visų byloje dalyvaujančių asmenų, duomenų, apie šio asmens kvalifikaciją taip pat nėra pateikta, galimai buvo taikomi skirtingi tyrimo metodai atliekant ekspertizę ir psichologinį tyrimą. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė į teismo posėdį iškvieti ekspertės, kuri paaiškintų ar patikslintų savo išvadą, pakartotinės ekspertizės neprašė skirti, nušalinimo ekspertui taip pat nereiškė. Teismo vertinimu ekspertizės išvadoje pateiktos išvados, atsakymai į teismo klausimus, kiek jie susiję su šalių dukros ir tėvo tarpusavio santykiais, įvertinus šalių paaiškinimus ir kitą bylos rašytinę medžiagą, nėra prieštaringos. Nors eksperto išvada, teismui nėra privaloma, tačiau teismas nesutikdamas su eksperto išvada turi ją motyvuoti (LR CPK 212 str.). Šiuo atveju vien ieškovės nesutikimas su ekspertizės išvada, kad pateikta psichologinio tyrimo išvada, nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvadas, todėl teismas spręsdamas ginčą byloje jomis remiasi, ir vertina pagal visų įrodymų visumą.

Teismas nurodo, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškovė prašė pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgdama į dukros norus, pageidavimus. Teigė, kad dukra yra brandi, supranta ir geba priimti sprendimus, todėl bendravimas su tėvu turėtų būti toks, kokio dukra pageidauja ir kada nori, apskritai nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.

Teismas nurodo, kad šiuo atveju šalių dukrai yra dešimt metų. Nors ieškovė nurodo, kad ji yra brandi ir geba savarankiškai priimti sprendimus dėl bendravimo su tėvu, tačiau ši ieškovės pozicija nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais, išskyrus jos pačios nuomone (LR CPK 178 str.). Pastebėtina, kad mergaitė aktyvi, komunikabili, drąsiai išsakanti savo nuomonę, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji turi ir gali priimti sprendimus svarbiais jos gyvenimo klausimais. Civilinėje byloje paskirtos ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad mergaitė gali išreikšti savo nuomonę nesudėtingais, jai suprantamais klausimais. Tuo tarpu ji dar negali suformuluoti savarankiškos, nepriklausomos nuomonės sudėtingais klausimais, šiuo atveju, negali išsakyti savo nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos. Duomenų paneigiančių šią ekspertizės išvadą byloje nėra. Teismas sutinka, kad vaikas gali ir turi išsakyti savo nuomonę, į ją turi būti atsižvelgiama, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams, tačiau savarankiškai priimti sprendimus dėl bendravimo tvarkos, jos būdo ir kt., kurie atitiktų ne vaiko norus, o jo interesus, ji šiuo metu, pagal savo amžių negali. Bendravimo tvarka nėra neribotos (abstrakčios) ir tik vaiko (negyvenančio kartu su tėvu) norų nustatymo taisyklės. Teismas nurodo, kad tėvai neturi perkelti atsakomybės savo vaikams dėl klausimų, kurie yra susiję su jų asmeniu, nes iki vaikų pilnametystės jie atstovauja vaikams, atitinkamai gina, saugo jų teises ir interesus, todėl tėvai turi prisiimti atsakomybę dėl visų klausimų, kurie yra sprendžiami dėl nepilnamečio vaiko.

Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Šiuo atveju viso teisminio bylos nagrinėjimo metu šalims pavyko susitarti tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo derybos realiai nevyko. Teismas nurodo, kad konkreti bendravimo tvarka turi būti nustatyta tais atvejais, kai tarp tėvų kyla nesutarimų, konfliktų dėl bendravimo tvarkos. Šiuo atveju tiek išklausius šalių paaiškinimus, tiek įvertinus byloje pateiktus duomenis (dėl policijos iškvietimo (1 t., b. l. 36-37), pradėtus tyrimus (3 t., b. l. 70-77) ir kt.), akivaizdu, kad tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jie nesutaria ir negali priimti bendro sprendimo, susijusio su jų dukters auklėjimu ir priežiūra, todėl bendravimas turi vykti pagal konkrečią nepilnametės dukros ir tėvo bendravimo tvarką.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama, pasikeitus faktinei situacijai, jei ji nebeatitinka vaiko interesų. Iš esmės ieškovė nesutinka dėl dukros nakvynių pas atsakovą, dėl jos vertinimu netinkamo atsakovo elgesio, per mažo skyrimo dukrai dėmesio, jos norų nepildymo ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė netinkamą atsakovo elgesį iš esmės siejo su jo asmeninėmis, charakterio, būdo savybėmis, tačiau duomenų, kad atsakovo pažiūros, elgesys neigiamai veiktų nepilnamečio vaiko raidą, formuotų netinkamas pažiūras, vertybes, tokiu būdu darydamas žalą vaikui, nėra pateikta. Be to, duomenų, kad toks atsakovo elgesys pasireiškė, prasidėjo po 2012 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, nėra pateikta, priešingai – ieškovės nurodomos atsakovo charakterio, būdo, asmeninės savybės galimai lėmė šalių santuokos pabaigą ir egzistavo jau teismui nustatant bendravimo tvarką.

Šiuo atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad bendravimo tvarka tokia, kokia ji nustatyta teismo 2012 m. sprendimu, buvo vykdoma trumpą laiką, t. y. su nežymiais nukrypimais, kol dukra lankė vaikų darželį, vėliau, t. y. pradėjus lankyti mokyklą, bendravimo tvarkos vykdymas pasunkėjo, taip pat galimai nebuvo laikomasi nustatytų šventinių laikotarpių, atostogų, taip pat nepilnamečio vaiko pasiėmimas ir grąžinimas neatitiko nustatytos tvarkos, todėl kildavo tarp šalių konfliktai, į kuriuos būdavo įtraukiama ir dukra. Esant tokiai faktinei situacijai, t. y. šalims konfliktuojant dėl bendravimo tvarkos pagal priimtą teismo sprendimą, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apribojus atsakovo bendravimą su dukra, tėvui susitikimų metu nepildant vaiko norų, pageidavimų, silpo tėvo ir dukters ryšys, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad dukters ir tėvo tarpusavio emocinis ryšys yra nestabilus, deklaruojamas supratimas apie tėvą yra negatyvus. Darytina išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų, nes jos vykdymas pažeidžiamas, argumentuojant dukters nenoru pasilikti pas tėvą su nakvyne, tokiu būdu dukrai keliama įtampa ir nerimas, bendravimas apskritai nevyksta. Teismas nurodo, kad teismo paskirtoje ekspertizės išvadoje nurodoma, kad šalių dukters bendravimas su tėvu kelias dienas iš eilės neturėtų neigiamai veikti dukters emocinės būsenos, jeigu tenkinami vaiko norai, prie vaiko nėra neigiamai atsiliepiama apie ieškovę. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad šiuo metu būtinas perinamasis laikotarpis, t. y. teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, visa apimtimi negali būti vykdoma iš karto.

Teismas nurodo, kad bendravimo tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją, teismas negali numatyti, kokie bus vaiko ir tėvo santykiai ateityje, todėl neesant objektyvaus pobūdžio duomenų, kokio laikotarpio turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kokios priemonės turėtų būti taikomos šiuo laikotarpiu, per kiek laiko atsistatytų vaiko ir tėvo tarpusavio emocinis ryšys, ar jis sustiprėtų, nėra pagrindo, galimybės nustatinėti pereinamojo laikotarpio. Tiek byloje atlikta ekspertizė, tiek kiti byloje esantys duomenys, t. y. psichologų išvados, atsakovo paaiškinimai, kad jie – atsakovas su dukra, šiuo metu bendrauja pagal laikinąsias apsaugos priemones pas psichologą, patvirtina, kad bendravimo tvarka, kuri numatytų dukters ir tėvo bendravimą kelias dienas iš eilės, šiuo metu keltų mergaitei frustracijos, nepasitenkinimo jausmą.

Jau minėta, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, t. y. pirmiausia ginama vaiko teisė turėti ir bendrauti su abiem tėvais, o ne tėvų pageidavimai bendrauti jiems patogiu būdu ir laiku. Pažymėtina, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti keičiamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo vertinimu teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, šiuo metu neatitinka vaiko interesų, nes dėl pasikeitusio emocinio santykio su tėvu, savaitgalis su nakvyne galimai keltų vaikui nerimą, nepasitenkinimą, ypač, jeigu nebūtų pildomi jo norai. Jau minėta, kad šiuo atveju turi prioritetas teikiamas ne tėvui, kuris įgyvendina teisę bendrauti, tačiau vaikui, kuris neturi patirti neigiamų emocijų dėl bendravimo.

Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką iš esmės mažinamas atsakovo bendravimas su dukra, t. y. kas antrą savaitę atsakovas galėtų praleisti su dukra sekmadienį, t. y. realiai dvi dienas per mėnesį. Bendravimo laiko sumažinimą ieškovė nesiūlo kompensuoti kitomis dienomis. Atsakovas teismo posėdžio metu išsakė, kad jis ir taip mažai bendrauja su dukra, pagal nustatytą bendravimo tvarką negali tinkamai vykdyti savo pareigos auklėti dukrą. Darytina išvada, kad pagal buvusią bendravimo tvarką atsakovas galėdavo bendrauti su dukra keturias dienas, tačiau ir tokia bendravimo tvarka emociškai atitolino dukrą nuo atsakovo, todėl dar labiau mažinti ją neesant objektyvių priežasčių, kad atsakovas kenktų, darytų žalą savo dukrai netinkamu auklėjimu, savo asmeniniu pavyzdžiu ar kt. nėra pateikta. Esant tokiai situacijai turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad atsakovo ir dukros tarpusavio santykiai gerėtų, stiprėtų emocinis ryšys, nemažinant bendravimo laiko.

LR CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, Ši nuostata taikytina ir bendravimo atveju, t. y. turi būti sudarytos vienodos sąlygos tiek motinai, tiek tėvui praleisti laisvą laiką su nepilnamečiu vaiku. Kadangi šiuo atveju pagal šalių vaiko emocinę būseną bendravimas su nakvyne galimai sukeltų vaikui nepasitenkinimą ir nesaugumo jausmą, teismo vertinimu tikslinga, kad nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad nepilnametis vaikas susitiktų su atsakovu kiekvieną savaitgalį, t. y. vieną kartą šeštadienį, kitą kartą sekmadienį. Dažnesnis bendravimas su tėvu turėtų stiprinti vaiko emocinius santykius, sukurti saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Ieškovė paaiškino, kad dukra yra užimta, lanko būrelius, turi daug popamokinės veiklos, pradėjo lankyti sekmadieniais pasiruošimą pirmajai komunijai. Išaiškintina, kad vaiko numatyti užsiėmimai, konkursai ir kitokia veikla, turi būti atliekama, vykdoma nepriklausomai su kuo tuo metu vaikas turi bendrauti, nes priešingu atveju būtų laikoma, kad pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai lavinti savo gebėjimus, įgūdžius, plėsti savo bendravimą su kitais asmenimis ir pan.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametis vaikas turėtų būti paimamas ir paleidžiamas automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu siekiant sumažinti tarp šalių konfliktines situacijas. Jau minėta, kad pirmiausia vertintini vaiko interesai, o ne tėvų pageidavimai. Šiuo atveju tėvų pareiga nevelti vaiko į tarpusavio nesutarimus, savo interesų nekelti aukščiau už vaiko saugumą. Kadangi šalys nesutarė dėl neutralios vaiko perdavimo vietos, todėl siekiant užtikrinti vaiko saugumą, jis turi būti paimamas iš savo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į ją atgal. Ši nuostata nesuteikia asmeniui teisės kelti konfliktines situacijas, drumsti rimtį ir ramybę tiek jų, tiek aplinkinių.

Ieškovė taip pat siūlo keiti nepilnametės dukters bendravimą atostogų metu, t. y. pagal 2012 m. teismo priimtą sprendimą atsakovas turėjo teisę bendrauti šešias savaites, ieškovė siūloma tvarka apimtų dvi savaites ištisai nuo 10 val. iki 20 val., iš šių savaičių, vienai savaitei išvykti su dukra iš jos gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu orientaciniu kriterijumi dėl atostogų trukmės, kurią atsakovas gali praleisti su savo dukra, būtų galima pripažinti LR darbo kodekso nuostatas, kurios suteikia darbuotojams 28 kalendorines kasmetines apmokamas atostogų dienas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti pusę šio laikotarpio, t. y. 14 dienų, o dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamete dukra ne mažiau kaip keturiolika dienų, iš šių dienų iš eilės praleisti ne daugiau kaip septynias. Kadangi tarp šalių kyla nesutarimų ypač vasaros atostogų metu, siekiant, kad šalys planuotų savo laiką, atsakovas turi ieškovei pranešti iki tų metų birželio pirmos dienos, kada jis planuoja atstogauti, konkrečiomis dienomis. Jeigu šalys sutaria ir dukra pageidauja, gali būti tarpusavio sutarimu ir ilginamas atostogų laikotarpis.

Tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas šventinių laikotarpių metu nustatytinas pamečiui, tokiu būdu siekiant, kad nepilnametis vaikas ir tėvas taip pat susitiktų ir bendrautų šventinėmis dienomis.

Teismas nurodo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teismas 2016-08-09 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką. Įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui naikintinos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė patyrė šias išlaidas, t. y. sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už ieškinį (1 t., b. l. 46), Ieškinį patenkinus iš dalies, teismui pakoregavus ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, iš atsakovo ieškovei priteistina 20 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ieškovė sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuris Kauno apygardos teismo 2015-10-29 nutartimi buvo patenkintas, todėl 28 Eur suma priteistina iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (b. l. 77), kuris Kauno apygardos teismo 2015-09-17 buvo netenkintas, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos. Atsakovas patyrė 176,78 Eur išlaidų ekspertizės išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 121), kadangi ieškinys patenkintas iš dalies pusė šios sumos priteistina iš ieškovės atsakovui – 88,39 Eur. Atsakovas pagal bylos duomenis iš viso patyrė 1000 Eur išlaidų susijusių su teisinėmis paslaugomis. Byloje buvo reiškiami du reikalavimai, t. y. dėl bendravimo tvarkos ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šalys sudarė taikos sutartį dėl vieno reikalavimo – dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (3 t., b. l. 19–20). Teismas šioje dalyje nutartimi patvirtino šalių sudarytą sutartį, todėl išlaidos susijusios su šiuo reikalavimu iš kitos šalies nepriteistinos. Byloje šalims nepavyko susitarti dėl bendravimo tvarkos, t. y. dėl vieno reikalavimo, todėl paskirstytina proporcingai patenkintiems reikalavimams dalis atsakovo patirtų išlaidų, t. y. 500 Eur. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies pusė šių išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovui – 250 Eur. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 338,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant:

S. V. bendrauja su dukra R. V. lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais, nelyginėmis metų savaitėmis – sekmadieniais, išskyrus Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal. Nustatytu laiku R. V. užtikrinama teisė turėti telefoną ir paskambinti, kalbėti su ieškove A. V..Vasaros atostogų metu atsakovas S. V. turi teisę bendrauti su dukra keturiolika kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis ne trumpesnė, kaip septynios kalendorinės dienos nepertraukiamai, išsiveždamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Apie numatomą atostogų laiką, vietą atsakovas S. V. privalo informuoti ieškovę A. V. iki tų metų birželio pirmosios dienos. Atostogų metu dukrai R. V. užtikrinama teisė turėti telefoną ir paskambinti, kalbėti su ieškove A. V. ir bendrauti kitomis ryšio priemonėmis.Kasmet tėvo dieną ir tėvo S. V. gimimo dieną (rugsėjo 19 d.) dukra praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., S. V. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal.Kasmetinių valstybinių švenčių: lyginiais kalendoriniais metais – Naujieji metai, Vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos, nelyginiais kalendoriniais metais – Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės – dukra praleidžia su tėvu pirmąją švenčių dieną nuo 10 val. iki 19 val. S. V. pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos, ir grąžinant ją atgal.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti teismo 2016-08-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta laikina atsakovo S. V. ir nepilnamečio vaiko R. V. bendravimo tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 338,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.