Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-457-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1S-457-317/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-457-317/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, punktus 12 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 7 d.

3. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

5. Nuteistasis V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Nuteistasis teigia, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta atsižvelgiant iš esmės vien tik į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, o ne jam palankias aplinkybes, atsiradusias bausmės atlikimo metu. Anot nuteistojo, skundžiama nutartimi nebuvo įvertintas jo asmenybės progresas, o tik iš esmės atkartoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyse nurodyti motyvai. Tiek šiose nutartyse, tiek skundžiamose nutartyje nepagrįstai sureikšmintas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, bausmės atlikimo metu paskirtos (beje, tik dvi) drausminės nuobaudos bei likusios neatliktos bausmės dydis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių negalima laikyti, kad Komisijos nutarimas buvo išnagrinėtas iš esmės.

5.2. Skunde pažymima, jog Komisija nustatė, kad, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jos vertinimo rezultatas yra 9 balai, o tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Rizikos balas sumažėjo nuo 19 iki 9 balų. Bausmės atlikimo metu V. J. buvo skatintas dvidešimt vieną kartą. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę. Nutarime taip pat nustatyta, kad nuteistojo nuostatos priežiūros laikotarpiu yra teigiamos, jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas sąlygas gyventi laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, mąstymas ir elgesys taip pat kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, nustatyta, kad nuteistasis supranta būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį vykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.3. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog už padarytą nusikalstamą veiką jis jau yra nubaustas teismo nuosprendžiu, o atliekant bausmę neturi būti suabsoliutinamas tik vienas iš bausmės tikslų - asmens nubaudimas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumo, pavojingumo motyvai laikomi formaliais ir deklaratyviais, nusikaltimo pavojingumas jau įvertintas nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, šios aplinkybės yra nekintančios viso bausmės atlikimo metu ir jos negali atspindėti nuteistojo elgesio pasikeitimo jam atliekant bausmę (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-2077-238/2015, Nr. 1 S-119-579/2016, Nr. 1S-229-498/2016). Taigi, anot nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, teismas negalėjo dar kartą vertinti jo padarytos nusikalstamos veikos. Privalo būti vertinamos Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, rodančios teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį bausmės vykdymo metu.

5.4. Nuteistojo teigimu, priėmęs skundžiamą nutartį, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi neįvertino Komisijos nutarime padarytos išvados, jog jo pakartotinė nusikalstamos veikos rizika tendencingai mažėja (nukrito nuo 19 iki 9) ir vertintina kaip žema. Teismas savo sprendimą motyvavo šabloniškais ir abstrakčiais argumentais, jog nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu Komisija, be jau paminėtų jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nurodė ir tai, kad nuteistasis anksčiau nėra teistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda skirta 2012 m. lapkričio 2 d. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis dvidešimt vieną kartą skatintas už pavyzdingą elgesį, mokymąsi, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose. Nutarime nurodyta, kad jo išsilavinimas yra aukštasis neuniversitetinis, jis įgijęs teisininko specialybę. Pataisos namuose nuteistasis dirbo staklininku, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo staliaus bei kompiuterių operatoriaus specialybes. Nuo 2018 m. sausio 25 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai” pagalbiniu darbininku, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Po lygtinio paleidimo dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. Anot V. J., Komisijos nutarime nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos yra padaręs reikiamas, reikšmingas ir esmines persitvarkymo išvadas, siekia tolesnį savo gyvenimą sieti bei tolimesnio savo pozityvaus gyvenimo tikslo siekti tik teigiamomis ir teisėtoms priemonėmis. Todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir tinkamai neįvertinta pareiškėjo charakteristika. Teismas sureikšmino formalų jo charakteristikos vertinimą, visiškai ignoravo jo asmenybę, jos pokyčius bausmės atlikimo metu, pasiruošimą gyventi laisvėje.

5.5. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai išskirtinį dėmesį suteikė tai aplinkybei, jog pataisos įstaigoje V. J. buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis pažymi, jog nei viena iš jų nebegalioja, paskutinė, kaip jau minėta, buvo paskirta 2012 m. lapkričio 2 d., taigi daugiau nei prieš 6 metus. Manytina, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir neįvertino, jog nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo praėjo itin ilgas laiko tarpas. Nuteistojo manymu, aukštesnės instancijos teismas, vertindamas praeityje paskirtas nuobaudas, be kita ko, turėtų atsižvelgti į kalinimo įstaigos specifiką, kuri pasižymi nuolatinės įtampos tvyrojimu, kas nenuginčijamai gali iššaukti tam tikrus režimo nesilaikymo atvejus. Žemesniojo teismo poziciją išskirtinę reikšmę suteikiant padarytiems pažeidimams bausmės atlikimo metu sukritikavo ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-350-593/2019.

5.6. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-350-593/2019). Taigi, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog nuteistajam dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, todėl paleidus jį lygtinai nebūtų įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos asmeniui, kurio likusios neatliktos bausmės dalis buvo dar didesnė, negu likusi V. J..

5.7. V. J. manymu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė toliau nebeturi prasmės, bausmės tikslai toliau gali būti siekiami ir įgyvendinami pritaikius jam intensyvią priežiūrą, kadangi į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją jis iš esmės grįžta tik pernakvoti, stengiasi toliau tęsti gyvenimą laisvėje ir deda tam maksimalias pastangas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas tenkinamas.

7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. J., apylinkės teismas konstatavo, jog Komisijos sprendimas yra nepakankamai pagrįstas, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir elgesį bausmės atlikimo metu. Priešingai nei Komisija, teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog V. J. lygtinis paleidimas dar nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistasis V. J. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės asmenį), teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai - tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, du kartus buvo baustas drausmine nuobauda už uždraustų daiktų įgijimą ir laikymą bei alkoholinių gėrimų ir surogatų vartojimą, už vieną iš padarytų drausmės pažeidimų jam skirta griežčiausia nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių, kas rodo neigiamą jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, be to, jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, tiesioginiu patyrimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis V. J., jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. J. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodė visiškai formalius ir deklaratyvius tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus.

10. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, pozicija dėl kaltės, gali būti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė V. J. įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, baudžiamąją bylą Nr. 1-86-135/2006 nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme išreikštai pozicijai dėl savo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. J. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad V. J. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Be to, šiuo metu nuteistasis V. J. yra atlikęs beveik 9 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d.), todėl apylinkės teismo išvada, jog tokios trukmės bausmės atlikimas V. J. gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, atrodo, netgi nelogiška.

11. Tinkamos V. J. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai ir už juos skirtos drausminės nuobaudos rodo, kad viso bausmės atliko metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, tačiau mano, kad daugiau kaip prieš 6 metus padaryti nusižengimai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad V. J. požiūris į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi yra neigiamas ir šiuo metu. Atvirkščiai, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pažymos apie V. J. pažeidimus ir paskatinimus, paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis baustas tik 2012 m. lapkričio 2 d. Po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą jis skatintas net 15 kartų (viso bausmės atlikimo metu skatintas 21 kartą). Be to, nuo 2017 m. spalio 27 d. V. J. suteikta teisė vykti namo trumpalaikėms išvykoms (iki 2 parų). Taip pat nuteistajam buvo suteikta teisė parvykti į namus 10 parų, tokiu būdu parodant ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju. Šių išvykų metu V. J. pažeidimų nepadarė, nustatytos tvarkos laikėsi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog nuteistasis sutinka su jam taikoma priežiūra ir supranta, kad ji gali būti jam naudinga, vengia tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių.

12. Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog V. J. atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo V. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra žema - ji atitinka 9 balus. Visi šie balai yra statiniai, t. y. tokie, kurių savo teigiamu elgesiu nuteistasis nebegali sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta jokių kriminogeninių veiksnių, didinančių jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau akcentuojami net 5 jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; galimybė įsidarbinti; ryšių palaikymas su artimaisiais, kriminalinių elgesio nuostatų nepalaikymas. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog atlikdamas bausmę nuteistasis ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekdamas palankaus Komisijos, o vėliau ir teismo jam sprendimo, bet ir prisidėdavo prie įvairių renginių organizavimo, dalyvaudavo žinių viktorinose, pats vesdavo įvairius būrelius socialinio ugdymo centre ir įkalintų asmenų, kurie turi priklausomybę, socialinės reabilitacijos centre, dirbo, įgijo 2 specialybes. Tai rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką leido turiningai, prasmingai ir pozityviai. Neabejotina, jog įgūdžiai bei žinios, įgytos aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokantis bei dirbant nuteistajam bus naudingos ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Spręsdama dėl V. J. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi konkrečius ir aiškius ateities tikslus ir nuosekliai jų siekia. Išėjęs į laisvę jis planuoja dirbti, yra numatęs konkrečią galimą darbo vietą – pataisos namų administracija yra gavusi UAB “(duomenys neskelbtini)” pažymą apie V. J. įdarbinimą sandėlio darbuotojo pareigose, pastarajam išėjus į laisvę. Be to, nuteistasis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, palaiko artimus ryšius su šeima.

13. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog V. J. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali paskatinti jį nusikalsti ateityje. Tokią socialinio tyrimo išvadoje daromą išvadą neabejotinai patvirtina informacija apie nuteistojo dalyvavimą konkrečiose socialinės reabilitacijos programose. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko pateiktų duomenų, jam inkriminuotą labai sunkų smurtinį nusikaltimą V. J. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimą, kaip vieną iš veiksnių, galinčių paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, V. J. dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Pataisos namuose jo agresyvaus elgesio ar savitvardos praradimo apraiškų fiksuota nebuvo. Neabejotina, jog šios aplinkybės nuteistąjį ir jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką charakterizuoja teigiamai, rodo, jog jis, atlikdamas bausmę, savo elgesiu stengiasi eliminuoti būtent tuos veiksnius, kurie paskatino jo nusikalstamus veiksmus, todėl jos turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

14. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį V. J., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog jis nusikalto ir buvo nuteistas pirmą kartą, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam V. J., tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

15. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas - patvirtinamas Komisijos nutarimas 2019 m. balandžio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, ir nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų, taikant intensyvią priežiūrą 3(trijų) mėnesių laikotarpį.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymo laikui, nustatyti nuteistajam V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė