Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei L. B., institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. S., institucijai išvadai teikti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno du metus iki dukros gimimo ir tris metus po dukros gimimo. Vaiko gimimo liudijime atsakovas nebuvo įrašytas dukros tėvu. Ieškovei nustojus gyventi su atsakovu, atsakovas neteikia vaikui jokio išlaikymo ir praktiškai su vaiku nebendrauja, todėl ieškovė prašo nustatyti vaikui tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškovė vaiką prižiūri tinkamai, juo rūpinasi, todėl vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Taip pat palaiko ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės mama ir paaiškino, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie 5 metus, draugavo metus ar du, iki vaiko gimimo kartu gyveno maždaug pusę metų ar metus. Pradžioje ieškovės ir atsakovo santykiai buvo normalūs, jie gyveno kaip šeima, bet vėliau atsakovas pradėjo girtauti, smurtauti prieš ieškovę, todėl jie išsiskyrė. Nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, bet mano jog ieškovė su atsakovu išsiskyrė 2006 ar 2007 metais, vaikui tuo metu buvo 3 ar 4 metai. Paaiškino, kad atsakovas su vaiku nebendrauja ir išlaikymo jam neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

LR CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys gyveno kartu tiek iki vaiko gimimo, tiek ir po vaiko gimimo, vedė bendrą gyvenimą, kartu rūpinosi vaiko išlaikymu, priežiūra ir auklėjimu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo, tėvystės neginčija. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas, kurios darytos įvairiu laikotarpiu šalims gyvenant kartu, tarp jų: 2003-09-17 gimdymo namuose, pateiktoje nuotraukoje matyti ieškovė ir atsakovas su naujagimiu; 2003 m. nuotrauką, kurioje nufotografuoti atsakovo tėvai su vaiku, 2005 m. nuotrauką, kurioje yra ieškovė ir atsakovas su vaiku; 2005 m. gruodžio mėn. nuotrauka, kurioje atsakovas su vaiku naujametinėje šventėje vaikų darželyje ir kt.

Atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, pateiktas nuotraukas, atsakovo neprieštaravimą dėl tėvystės pripažinimo, teismas, laiko nustatytu faktą, kad atsakovas E. S. yra G. B. tėvas ir ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 187 str., 182 str 1 d. 5 p.).

Tokiu būdu pilnai įrodyta, kad atsakovas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko – G. B., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B. yra E. S. dukra (LR CK 3.148 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (LR CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 800,00 Lt (2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1368). Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas preziumuoja, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, turėdamas pagrindo teigti, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo finansinė padėtis nėra sunki (šalys neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų), be to į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat į tai, kad nenustatyta jog nepilnametis vaikas turi kokių nors specialių ar ypatingų poreikių dėl savo sveikatos būklės, ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas tenkina iš dalies – iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 400,00 Lt, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti visiškai neteikia tris metus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikui išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikui išlaikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir pagal išlaikymui reikalaujamą sumą paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, kas sudaro 18000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir vietoje reikalaujamų 500,00 Lt priteistina 400,00 Lt, tai ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2011 m. balandžio 6 d. (36 mėnesiai x 400 Lt).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas E. S. turi nepilnametį vaiką G. B., gimusią 2003 m. rugsėjo 17 d.

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas tam neprieštaravo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą byloje, nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 31,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje patenkinta 87 procentai ieškovės reikalavimų.

Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 854,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (139,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo; 144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 400,00 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui x 12 mėn. x 3 proc.; 432,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 14400 Lt x 3 proc.; bei 139,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir 27,41 Lt ( 31,50 Lt x 87/100) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.), iš viso 881,41 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Iš atsakovės nepriteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes ieškovė yra atleista nuo jų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2011-04-07 nutartimi teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo E. S. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. B., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos visiškai įvykdžius nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B. yra E. S. dukra.

Priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečui vaikui G. B., mokamą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-06 iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. S. 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečui vaikui G. B., susidariusį už laikotarpį nuo 2008-04-07 iki 2011-04-06.

Ieškovę L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove L. B..

Iš atsakovo E. S. valstybei priteisti 881,41 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 41 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

2011-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą, panaikinti, visiškai įvykdžius nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.