Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. D., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas J. J., jo atstovui advokatui L. P., nukentėjusiajai K. M., jos atstovui advokatui A. B., institucijos priėmusios nutarimą skirti administracinę nuobaudą atstovams R. V. ir R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-07-25 nutarimo dalies, kuria J. J. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2014-07-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto R. P. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, už tai, kad jis 2013-08-26 apie 10 val. Nečiūnų kaime Birštono savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje vairavo krovininį automobilį MAZ 5551, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta valstybinė apžiūra, nuokalnėje ir riboto matomumo posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties. Susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, kurios vairuotojai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skundą padavęs J. J. parodė, kad skundą palaiko, prašo panaikinti 2014-07-25 nutarimą dalyje dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Parodė, kad jis įvykio dieną vairavo 18 t pakrautą automobilį MAZ, važiavo asfaltuotu keliu ir įsuko į keliuką link sodybų. Tas keliukas siauras. Jam matomumas buvo apie 20 metrų, todėl jis automobilio Audi nematė. Susidūrimo vieta plane Nr. 5 užfiksuota teisingai. Keliuko plotis – 3 m, o automobilio MAZ plotis - 2,40 m. Važiuodamas nuo nuokalnės ir pamatęs automobilį Audi, pradėjo stabdyti, bet mašina slydo, kadangi keliukas eina per šaltinius. Jis važiuodamas nesitikėjo, kad priešpriešais sutiks automobilį. Vengdamas automobilių susidūrimo, nukreipė savo automobilį į dešinę pusę, o automobilis kirto į kairę pusę. Įvyko automobilių kontaktas kairėmis pusėmis. Šioje situacijoje nei nukentėjusioji, nei jis, niekaip negalėjo išvengti susidūrimo. Automobilis MAZ buvo pakrautas, dėl to, važiuojant nuo nuokalnės ir stabdant, jis slydo, važiavimo greitis buvo apie 20 km/val. Kai pamatė priešais save automobilį, jis stabdė ir traukėsi, o Audi trenkėsi į automobilio kairę pusę. Įvykio metu, automobilis nebuvo draustas ir be techninės apžiūros. Policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl įvykusios avarijos. 2012-08-26 paaiškinime nurodė, kad įvykio išvengti nepavyko, nes kitą automobilį pastebėjo vėlai, t.y. likus 2 m iki susidūrimo.

Pareiškėjo atstovas advokatas L. P. parodė, kad skundą palaiko, kadangi tiek administracinėje, tiek ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. J. kaltas dėl eismo įvykio. Be to eismo įvykio vietos plane transporto priemonių susidūrimo vieta yra nurodyta netiksli ir tie duomenys nepakankami. Vertinant tiek J. J., tiek nukentėjusiųjų parodymai skiriasi, kadangi kiekviena pusė suinteresuota, parodymus galima vertinti ir kritiškai iš abiejų pusių. Nukentėjusioji tvirtina, kad automobilį MAZ pamatė likus 50 m, tačiau įvertinus vietovę įvykio vietoje, kur matomumas buvo pakankamai ribotas dėl ten esančios aplinkos, tai matomumas yra gerokai mažesnis nei 50 m. Esant nuketėjusiosios nurodytoms aplinkybėms, ji turėjo techninę galimybę automobilį sustabdyti ir pasitraukti į šalikėlę. Kadangi nėra nustatyta tiksli susidūrimo vieta, todėl objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po automobilių kontakto, nukentėjusiosios automobilis kurį laiką buvo tempiamas, nėra.

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2012-08-26 išvažiavo iš namų kartu su vyru. Ji vairavo automobilį, vyras sėdėjo šone. Viskas įvyko apie 10 val., buvo saulėta diena, geras oras. Ji važiavo savo kelio puse, likus iki kelio Siponys-Nemajūnai 50 m., pastebėjo staigiai įsukant automobilį MAZ ir iš karto, kiek galėdama, pasitraukė į dešinę pusę ir sustojo. Trauktis daugiau nebuvo kur, nes ten kelkraščio nėra. Tuo metu automobilis MAZ buvo ant kalniuko. Ji automobilį puikiai matė, todėl pasitraukė ir sustojo. Krūmai šalia kelio yra reti ir maži, todėl automobilį ir pastebėjo. Jis įsuko staigiai, jos kelio pusėje. Tame kelyje yra vingis, bet jis nėra staigus, kelio nuokalnė nėra tokia aukšta. Mano, kad jeigu jis J. būtų įsukęs savo kelio pusėje, būtų matęs jos automobilį, bet jis įsuko prieš eismą, jos kelio pusėje, nukirtinėdamas kampą. Ten auga reti krūmai, neaukšti, ten nėra miško, medžių, nėra jokios pelkės. Šalia upeliai teka, bet dėl to, žmogus neturi važiuoti nuo kalno dideliu greičiu. Susidūrimas įvyko, kai jos automobilis stovėjo vietoje. Ji tikėjosi, kad tas žmogus taip pat sustos, nes visi, važiuodami keliu, susitikdami su kaimynais, sustojam, praleidžiam vieni kitus. Ji pamačiusi atvažiuojant automobilį, kiek įmanoma, pasitraukė į dešinę pusę, o automobilio MAN vairuotojas jos automobilį užkabino ir tempė, vilko kartu su savimi. Yra ant kelio vilkimo žymės. Jis užsikabino į vairuotojo kairės pusės priekinį sparną. Nuo to susidūrimo, automobilis buvo velkamas ir buvo apsuktas. Po įvykio, pirmiausia iš automobilio išlipo vyras R. M.. Jos automobilio durelės neatsidarė, todėl ji išlipo pro keleivio priekines dureles. Paskui vyras atidarė J. J. dureles, o jis sako, „džiaukitės, kad neužmušiau“. Po to, tarpusavyje kalbėjosi, kad, jeigu įvyko toks įvykis, tai reikia pildyti deklaraciją. J. J. tvirtino, kad jis turi ir draudimą, ir technikinę, tik neturi deklaracijos lapo. Ji išsiėmė deklaraciją ir pradėjo pildyti J. J. akivaizdoje. Jis sutiko, kad būtų pildoma deklaracija, kadangi jis ją ir pasirašė kaip įvykio kaltininkas. J. J. vis bandė išsisukti, sakydamas, kad tuoj atvažiuos žmogus, kuris viską sutvarkys. Tada ji paskambino vyro tėvui ir jis iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, patikrino blaivumą, pareigūnai nufotografavo visą vaizdą, subraižė schemą. Dėl eismo įvykio schemos visi sutiko, niekas nereiškė jokių pastabų. Automobilio Audi 80 plotis - 1,66 cm. Susidūrimo metu, ji stovėjo įkalnės vidury, toje vietoje yra toks pat vingis, ji kilo į kalną. Susidūrimo metu jos automobilis stovėjo vietoje.

Nukentėjusiosios gynėjas advokatas A. B. parodė, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Susidūrimo vieta įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje yra aiškiai nurodyta 0,90 m atstumas nuo dešinio kelkraščio, žiūrint pagal K. M. automobilio judėjimo kryptį. Kelio plotis – 3 m, sunkvežimio plotis 2,41 m, o J. važiuodamas keliu jau kertą menamą ašinę liniją. Jis turi suprasti, kad jo automobilis išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Pareigūnai užfiksavo viską, kas reikalinga užfiksuoti įvykį, užfiksuota netgi automobilio stūmimo žymė, t.y. ratų vilkimo žymė. Iš nuotraukų matosi, kad lengvasis automobilis po smūgio buvo nustumtas. K. M. sustojo kuo arčiau dešinio kelkraščio, į jos automobilį trenkėsi sunkvežimis, ir jos automobilis buvo stumiamas, tai įrodo užfiksuota ratų vilkimo žymė. Įvykio vietos apžiūra atlikta kruopščiai.

Nuketėjusysis R. M. parodė, kad tą dieną, važiuodami iš namų vietinės reikšmės keliuku, likus apie 50 m., pamatė automobilį MAZ įsukant į keliuką, kuris važiavo per visą kelio plotį. Pamačius jį, jie iš karto sustojo dešinėje kelio pusėje, kiek įmanoma arčiau krašto ir, nesitikėjo, kad jis nestabdys. Jie stovėjo dešinėje kelio pusėje, pasukę automobilio vairą dešinėn, o jis jų automobilį užkabino ir stūmė. Po eismo įvykio, jis išlipo pirmas iš automobilio, po to žmona, jis atidarė dureles J. J.. J. siūlė nekviesti policijos, susitarti, paminėjo, kad duos 2000 lt, o jis pasiūlė kaip garantą, pildyti deklaraciją, kol jis atveš pinigus. Jis pradėjo pildyti deklaraciją, J. J. iš karto pasisiūlė deklaraciją pasirašyti ir ją pasirašė. Pildydamas, jis paprašė J. J. duoti visus automobilio dokumentus, o jis pasakė, kad juos tuoj atveš. Jis sustojo pildyti deklaraciją, kadangi nebuvo pateikti reikiami duomenys, tada žmona paskambino jo tėčiui, kuris ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai viską suformino, žmona davė parodymus.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas parodė, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Parodė, kad vairuotojas, važiuodamas nuokalnėn, privalo praleisti važiuojantį automobilį į kalną, taip pat įvertinti eismo sąlygas ir pasirinkti tinkamą greitį. Pagal KET 133 punktą vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus, sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai yra blogas matomumas. Šiuo atveju, matomumas buvo blogas, jis privalėjo stabdyti, sustoti ir įsitikinti, kad gali saugiai važiuoti. Nuokalnė, šaltiniai, tai ir yra eismo sąlygos, kurias jis turėjo įvertinti. Kai automobilis MAZ leidosi nuokalnėn, automobilis Audi kilo į kalną. Tai patvirtino ir J., ir nukentėjusioji. J. J. veiksmai turėjo būti - mažiausias greitis, važiuoti kuo dešiniau ir, kad būtų galimybė sustoti iš karto. Šiuo atveju, net nebuvo stabdymo kelio.

Liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad atvažiavę į įvykio vietą, suprato, kad abu vairuotojai tarėsi, kadangi kaltininkas prisipažino. Jie pradėjo pildyti deklaraciją ir J. prisipažino, kad jis kaltas, tačiau pildant, iškilo problemų, kadangi patikrinus nustatė, kad J. J. automobilio draudimas bei techninė apžiūra buvo negaliojantys. Todėl pradėjo forminti įvykį, išmatavo atstumus, nustatė įvyko vietą susidūrimo metu. Buvo sudėtinga nustatyti įvykio vietą, kadangi nesimėtė ant kelio jokių šukių. Įvykio vietą galėjo nustatyti tik pagal automobilį Audi, kadangi nežymiai matėsi automobilio slydimo žymės ir, pagal tai nustatė, kad ten galėjo būti susidūrimo vieta. Įvykio vietoje auga krūmai, siauras keliukas. Iš automobilio MAZ pusės buvo matyti, kad jokių stabdymo žymių nebuvo, jo kaip buvo važiuota, taip tiesiai ir nuvažiuota. Įvykio vietoje stabdymo žymių nebuvo, buvo tik automobilio Audi slydimo žymės. Slydimo žymė realiai matėsi kelkraštyje. Automobilis buvo užkabintas kampu ir pasisukęs. Schemoje Nr.5 pažymėtos automobilio Audi padangų žymės. Formindami įvykį, išmatavo atstumus, įvykio dalyviai pasirašė ant pirminio protokolo, jokių pretenzijų nebuvo. Protokole jis nurodė, kad matomumas tą dieną, toje įvykio vietoje, pagal oro sąlygas buvo 300 metrų. Tą dieną matomumas buvo geras. Kadangi gruntas labai minkštas, tai po susidūrimo, visos vėžės yra likę, slydimo žymės - tiesios. Slydimo ant kelio visiškai nėra, yra tik kelkraštyje. Schemoje pažymėtas taškas Nr.5 - susidūrimo vieta, pažymėta pagal automobilio Audi slydimą nuo susidūrimo vietos, atstumas gali skirtis kelias dešimtis centimetrų, bet ne daugiau.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. davė parodymus, analogiškus liudytojo V. S. duotiems parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pareiškėjui J. J. 2014-07-25 nutarimu už pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 5 d. padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Pareiškėjas sutinka su pažeidimais, numatytais ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d., todėl ginčas dėl šių pažeidimų nekyla, tačiau neigia savo kaltę dėl eismo įvykio. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 127 str. 1 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. ATPK 127 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Skundžiamame nutarime pripažinta, kad J. J. pažeidė KET 9, 133, 134 ir 284 punktus.

ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 1 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 1 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. J. nubaustas už tai, kad 2013-08-26 apie 10 val. Nečiūnų kaime Brirštono savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje vairavo krovininį automobilį MAZ 5551, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta valstybinė apžiūra, nuokalnėje ir riboto matomumo posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties. Susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, kurios vairuotojai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime nėra įrodyta jo kaltė dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, nėra išdėstyti įrodymai, kuo ir kaip pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimas, nėra išaiškintas kelių eismo įvykio mechanizmas bei vairavusio transporto priemonę asmens veiksmai, neišspręstas klausimas dėl įvykio priežasties, neaprašyta, kuo pasireiškė vairuotojo kaltė, nėra nustatytas priežastinis ryšys, nenustatyta automobilių susidūrimo vieta. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno išvada, kad J. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., ir pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos bylos faktiniais duomenimis, o parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Pareiškėjas nurodė, kad įvykis įvyko dėl to, kad buvo blogas matomumas, kadangi kelio posūkyje auga krūmai, todėl tiek jis, tiek ir nuketėjusioji vienas kito nematė, o pastebėjęs nuketėjusiosios automobilį pradėjo stabdyti, tačiau važiuojant nuo nuokalnės automobilis pradėjo slysti, vengdamas automobilių susidūrimo, nukreipė savo automobilį į dešinę pusę, o nuketėjusioji atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę, dėl ko įvyko automobilių kontaktas kairėmis pusėmis. Tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja jo pirminiams paaiškinimams, užfiksuotiems 2012-08-26, kuomet jis nurodė, kad įvykio išvengti nepavyko, nes automobilį pastebėjo per vėlai, likus 2 m iki susidūrimo (baudžiamoji byla Nr. 80-1-00055-13, b. l. 15), be to eismo įvykio deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad yra atsakingas už eismo įvykį (b. l. 68). Tuo tarpu nuketėjusioji nuo pat įvykio pradžios teigė, kad likus iki kelio Siponys-Nemajūnai 50 m, pastebėjo staigiai įsukant automobilį MAZ ir iš karto, kiek galėdama, pasitraukė į dešinę pusę ir sustojo. Trauktis daugiau nebuvo kur, nes toje vietoje nėra kelkraščio. Tuo metu automobilis MAZ buvo ant kalniuko. Ji automobilį puikiai matė, todėl pasitraukė ir sustojo. Susidūrimas įvyko, kai nukentėjusiosios automobilis stovėjo vietoje. Tokius nuketėjusios parodymus patvirtino ir kartu su ja važiavęs R. M. bei liudytojas policijos pareigūnas V. S., nurodęs, kad eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, stabdymo žymių neužfiksuota, buvo tik automobilio Audi slydimo žymės, automobilis Audi buvo užkabintas kampu ir pasisukęs, o 2013-08-26 eismo įvykio vietos plane automobilių susidūrimo vietą nustatė ir pažymėjo pagal automobilio Audi slydimo žymes (b. l. 11). 2013-08-26 Kelių eismo įvykio apžiūros protokole fiksuota automobilio Audi ratų vilkimo žymė, nuo automobilio Audi priekinės ašies 10 m ir nuo automobilio MAZ 10,6 m galinių ratų ašies; automobilio MAZ padangų slydimo ilgis ant kelio 4,3 m, kai tuo tarpu kelio plotis 3 m, automobilio MAZ stabdymo žymės prasideda 1,85 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Tiek pareiškėjas, tiek ir nuketėjusioji tvirtino, kad pareiškėjas automobiliu MAZ važiavo nuo kalno, siauru keliuku, pareiškėjas nurodė vežęs 18 tonų sveriantį krovinį, kas patvirtina, kad vairuotojas, važiuodamas nuokalnėn privalo praleisti važiuojantį automobilį į kalną bei įvertinti eismo sąlygas ir vairuojamo automobilio technines galimybes. Tokiu atveju pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; pagal KET 133 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; pagal KET 134 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl ko jo elgesys turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis – tai yra nuketėjusiajai sukeltu nežymiu sveikatos sutrikdymu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 80-1-00055-13, b. l. 66-68), dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas pagal ATPK 127 str. 1 d., nubaustas pagrįstai.

Remiantis tuo, kad byloje nenustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo bei protingumo kriterijus ir atitinka ATPK 20 straipsnyje nustatytus nuobaudos skyrimo tikslus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkintinas, o 2014-07-25 nutarimas pripažintinas teisėtu ir paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. skundą atmesti.

2014-07-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto R. P. nutarimą palikti nepakeistą.

Po nutarties įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.