Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. J. apeliacinį skundą dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-08-26 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje vairavo krovininį automobilį MAZ 5551, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta valstybinė apžiūra, nuokalnėje ir riboto matomumo posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties. Susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, kurios vairuotojai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

J. J. 2014 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto R. P. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda.

Skunde taip pat teigiama, jog eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas nekvalifikuotai, netikslus eismo įvykio vietos planas. Apelianto teigimu, įvertinus eismo įvykio vietoje esančią aplinką, atvažiuojančius vienas priešais kitą automobilius ties posūkio zona galima pamatyti tik iš kelių metrų atstumo, tačiau byloje nėra nustatyta, iš kokio atstumo būtent, todėl. Apelianto teigimu, be papildomo specialistų tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris iš eismo dalyvių galėjo anksčiau pamatyti priešais atvažiuojantį automobilį. Skunde taip pat teigiama, jog eismo įvykio vietos apžiūros protokolo dalyse „padangų pėdsakai“ ir „stabdymo žymės“ nurodyti duomenys, nėra jokia forma atvaizduoti ir susieti su 2013 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio vietos planu. Apeliantas taip pat teigia, jog po eismo įvykio, automobilių susidūrimo vietoje buvo automobilių nuolaužos ir šukės, tačiau jos nebuvo užfiksuotos nei 2013 m. rugpjūčio 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nei 2013 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio vietos plane. J. J. teigimu, pats protokolus surašęs pareigūnas V. S. pripažino, kad eismo įvykio procesiniai dokumentai suforminti netiksliai. Skunde taip pat teigiama, kad eismo įvykio vietos plane pažymėta automobilių susidūrimo vieta, nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Apelianto teigimu, susidūrimo vietą galima nustatyti tik ištyrus byloje esančias fotonuotraukas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu, procesiniuose dokumentuose esantys esminiai prieštaravimai ir neatitikimai pašalinti nebuvo. Taip pat apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, nepagrįstai atmetė J. J. prašymus skirti byloje kompleksinę vaizdų ir eismo įvykio ekspertizę ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus – fotonuotraukas. Apelianto teigimu, byloje nepakanka duomenų, kad KET nurodytas bendrąsias eismo dalyvių pareigas pažeidė būtent J. J., o ne K. M.. Skunde taip pat teigiama, kad teismas pernelyg sureikšmino liudytojų parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių. Apelianto teigimu, liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo eismo įvykio aplinkybių vertinimo techniniu požiūriu.

Motyvuojamoji dalis

J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytu tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog J. J. savo veiksmais padarė ATPK 127 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus. Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino taip, kaip norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Skunde teigiama, jog eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas nekvalifikuotai, netikslus eismo įvykio vietos planas, be papildomo specialistų tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris iš eismo dalyvių galėjo anksčiau pamatyti priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja jo pirminiams paaiškinimams, užfiksuotiems 2012-08-26, kuomet jis nurodė, kad įvykio išvengti nepavyko, nes automobilį pastebėjo per vėlai, likus 2 m iki susidūrimo (baudžiamoji byla Nr. 80-1-00055-13, b. l. 15), be to, eismo įvykio deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad yra atsakingas už eismo įvykį (b. l. 68). Remiantis tuo, kas išdėstyta, minėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat teigiama, jog be papildomo specialistų tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris iš eismo dalyvių galėjo anksčiau pamatyti priešais atvažiuojantį automobilį. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, 2013-08-26 Kelių eismo įvykio apžiūros protokole fiksuota automobilio Audi ratų vilkimo žymė, nuo automobilio Audi priekinės ašies 10 m ir nuo automobilio MAZ 10,6 m galinių ratų ašies; automobilio MAZ padangų slydimo ilgis ant kelio 4,3 m, kai tuo tarpu kelio plotis 3 m, automobilio MAZ stabdymo žymės prasideda 1,85 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Tiek pareiškėjas, tiek ir nuketėjusioji tvirtino, kad pareiškėjas automobiliu MAZ važiavo nuo kalno, siauru keliuku, pareiškėjas nurodė vežęs 18 tonų sveriantį krovinį, kas patvirtina, kad vairuotojas, važiuodamas nuokalnėn privalo praleisti važiuojantį automobilį į kalną bei įvertinti eismo sąlygas ir vairuojamo automobilio technines galimybes.

Aukštesnysis teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo argumentą, kad teismas pernelyg sureikšmino liudytojų parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių. Teismas pažymi, kad nuketėjusioji nuo pat įvykio pradžios teigė, kad likus iki kelio (duomenys neskelbtini) 50 m, pastebėjo staigiai įsukant automobilį MAZ ir iš karto, kiek galėdama, pasitraukė į dešinę pusę ir sustojo. Ji automobilį puikiai matė, todėl pasitraukė ir sustojo. Tokius nuketėjusios parodymus patvirtino ir kartu su ja važiavęs R. M. bei liudytojas policijos pareigūnas V. S., nurodęs, kad eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, stabdymo žymių neužfiksuota, buvo tik automobilio Audi slydimo žymės, automobilis Audi buvo užkabintas kampu ir pasisukęs, o 2013-08-26 eismo įvykio vietos plane automobilių susidūrimo vietą nustatė ir pažymėjo pagal automobilio Audi slydimo žymes (b. l. 11). Minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs, esminėse aplinkybėse sutapo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.