- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-213-317/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01651-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-01-30 nutarimu L. G. pripažino kaltu padariusius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁵ str. 1 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 4000 litų baudą.
L. G. nubaustas už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“( kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir būdamas šios įmonės administracijos vadovu, laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2011-12-19, pažeisdamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18 str. 1 dalies reikalavimus, be pateisinamos priežasties pagal 2011-11-03 rašytinį bendrovės akcininko A. P. reikalavimą nesudarė galimybės susipažinti jam su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti (pasidaryti) šių dokumentų kopijas, o taip pat, pažeisdamas to paties įstatymo 24 str. 1 dalies reikalavimą, nesušaukė eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų už 2008, 2009 ir 2010 metus atitinkamai iki 2009-04-01, 2010-04-01 ir 2011-04-01.
Šalies argumentai
L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde teigia, kad administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino akcininkų neturtinių teisių realizavimą reguliuojančias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normas, netinkamai pritaikė LR ATPK normas, nepilnai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, o sprendimas priimtas iš esmės remiantis vien tik subjektyviais pareiškėjo A. P. paaiškinimais. Anot jo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad atsisakymą akcininkui sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Apelianto nuomone, remiantis minėta įstatymo nuostata, jis turėjo ne tik pareigą akcininkui sudaryti galimybes susipažinti su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti šių dokumentų kopijas, bet ir teisę atsisakyti tai padaryti. Akcininkas A. P. 2011-11-03 prašyme savo iniciatyva sutrumpino įstatymo nustatytą septynių dienų terminą iki penkių dienų, be to, minėtame rašte jis nereikalavo raštu įforminti atsisakymo, apeliantas atsisakymo raštu ir neformino. Teigia, kad atsisakė akcininkui A. P. sudaryti galimybę susipažinti su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti šių dokumentų kopijas dėl to, kad nuo 2009-05-01 įmonės veikla yra visiškai sustabdyta, ji nevykdoma, nuo 2009-05-01 jis, kaip bendrovės vadovas, yra nemokamose atostogose, neturi jokių pajamų, taigi ir finansinių galimybių akcininkui padaryti įmonės dokumentų kopijas. Atsisakydamas jis siekė apsaugoti įmonės interesus, nes akcininkas A. P. visais įmanomais būdais siekia išvengti prievolinių įsipareigojimų.
Apelianto nuomone, nurodytos priežastys pripažintinos objektyviai svarbiomis, juridiškai reikšmingomis, todėl atsisakymą akcininkui sudaryti galimybę susipažinti su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti šių dokumentų kopijas, prašo laikyti pagrįstu. Jo nuomone, tarp jo, kaip bendrovės vadovo, ir akcininko A. P. kilęs ginčas spręstinas taikant civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso normas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę nuobaudą paskyrė ir už tai, kad jis, pažeisdamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 24 str. 1 dalies reikalavimą, iki 2009-04-01, 2010-04-01 ir 2011-04-01 nesušaukė eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų už 2008, 2009 ir 2010 metus. Tvirtina, kad akcininkui A. P. jis siuntė pranešimus, tačiau atvykti į susirinkimus A. P. atsisakydavo. Apeliantas pripažįsta, kad nebuvo nuoseklus ir neišnaudojo visų įstatymuose numatytų priemonių akcininkų susirinkimui sušaukti, tačiau sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą dėl eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų už 2008, 2009 ir 2010 metus, taikytinas ATPK 35 str. ir administracinė nuobauda jam jau negali būti paskirta.
Atsiliepimas
A. P. atsiliepime į L. G. apeliacinį skundą nurodė, kad teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė LR ATPK, LR Akcinių bendrovių įstatymo normas, ir nėra pagrindų, dėl kurių galėtų būti tenkinamas apeliacinis skundas, todėl prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą palikti nepakeistą, o L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
L. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas ginčija savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 50⁵ str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ str.).
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus bei nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (LR ATPK 248, 257, 284 str.).
Apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad L. G. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 50⁵ str. 1 d. Jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: 2010-11-03 A. P. prašymas leisti susipažinti visais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 laikotarpio dokumentais, Lietuvos pašto pranešimo įteikimo bei kvito kopijos. Šie įrodymai patvirtina A. P. nurodytas aplinkybes, kad jis kreipėsi į bendrovės direktorių su prašymu dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais, tačiau į šį jo prašymą atsakyta nebuvo. L. G. neneigia gavęs A. P. prašymą, tačiau tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog šio jo prašymo nepatenkino dėl to, jog nuo 2009-05-01 įmonės veikla yra visiškai sustabdyta, jokia veikla nevykdoma, nuo 2009-05-01 jis, kaip bendrovės vadovas yra nemokamose atostogose, neturi visiškai jokių pajamų, taigi ir finansinių galimybių akcininkui padaryti įmonės dokumentų kopijas. Jo nuomone, šios priežastys yra svarbios, objektyvios ir todėl jo atsisakymas akcininkui A. P. sudaryti galimybes susipažinti su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais laikytinas pagrįstu. Apeliaciniame skunde pažeidėjas, be kita ko, nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. nuostatomis, jis turėjo ne tik pareigą akcininkui sudaryti galimybę susipažinti su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti šių dokumentų kopijas, bet ir teisę atsisakyti tai padaryti.Apie tai akcininką privalėjo įforminti raštu tik tuomet, jeigu jis to pareikalauja. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi, su jais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš A. P. paaiškinimų matyti, kad jam paskambinus L. G. dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais, šis pasakė, kad reikia prašymo raštu. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad A. P. buvo tikras, kad jo prašymas bus patenkintas. Toks jo prašymas preziumuoja jo pageidavimą gauti informaciją apie bet kokį bedrovės vadovo sprendimą dėl minėto prašymo. O jo nurodytas 5 dienų terminas duoti atsakymą dėl prašymo, jokios teisinės reikšmės neturėjo, nes įstatymas reglamentuoja kitą, t.y. 7 dienų terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (LVAT nutartis N5 –1298/2006, N5 –1298/2006). Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), nepateikė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatytos ir prašomos pateikti informacijos, nesudarė sąlygų susipažinti su tokia informacija, todėl pažeidė paminėto įstatymo 16 str. numatytas akcininko A. P. neturtines teises.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, jog nesušaukė eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų už 2008, 2009 ir 2010 metus, nes akcininkui A. P. pranešus apie ruošiamą sušaukti susirinkimą, šis į susirinkimus atvykti atsisakydavo, be to, šioje dalyje ATPK 35 str. ir pagrindais administracinė nuobauda jam jau negali būti paskirta. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad L. G. kaltas ir dėl šio pažeidimo. A. P. šią apelianto versiją paneigė, nurodydamas, kad į visuotinį akcininkų susirinkimą jis nė karto nebuvo kviečiamas nei žodžiu, nei raštiškais pranešimais. L. G. pateikti byloje pašto kvitai, nepatvirtina pažeidėjo nurodytos siunčiamos siuntos turinio - kad akcininkui buvo siunčiami būtent pranešimai apie organizuojamą akcininkų susirinkimą. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. G., būdamas įmonės vadovas, atliko savo pareigas, numatytas LR Akcinių bendrovių įstatyme. Be to, ir pats apeliantas pripažino, kad neišnaudojo visų įstatymuose numatytų priemonių akcininkų susirinkimui sušaukti.
Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. kaltinamas nesušaukęs akcininkų susirinkimo už keletą metų, todėl šis jo padarytas pažeidimas laikytinas trunkamuoju. Reiškia, administracinė nuobauda už jo padarymą galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šis jo padarytas pažeidimas paaiškėjo tik 2011-12-19, kai teisme buvo gautas akcininko A. P. 2011-12-15 pareiškimas dėl akcininko teisių pažeidimo. Todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai dar nėra pasibaigę.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, galima konstatuoti, jog LR ATPK 257 str. numatyti įrodymų vertinimo principai pažeisti nebuvo, o apylinkės teismo išvados dėl L. G. kaltės padarius LR ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai ir nešališkai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti apylinkės teismo objektyvumu ir nešališkumu, nenustatyta. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė teisėto pagrindo nutarimą naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. G. atžvilgiu nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
L. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.