- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2919-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27357-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- V. R., I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Swedbank
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų V. R. ir I. R. skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Swedbank, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. R. ir I. R. kreipėsi į antstolę į Brigitą Palavinskienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2018-08-02 patvarkymą Nr. S-212310 ir panaikinti pareiškėjams pritaikytą piniginių lėšų areštą vykd. byloje Nr. 0171/18/00809. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 išduotą vykdomąjį raštą dėl 94 289,10 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 2.140 proc. EURIBOR iš skolininkų (pareiškėjų) išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Taip pat antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro 2014-01-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-63, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto 736.504,98 Eur skolininko V. R. įsipareigojimo sumą išieškotojo naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą: 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir 448,07 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami). Pažymėjo, jog 2018-07-17 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės antstolė nustatė, jog 0,2000 ha žemės sklypo vertė – 372 000 Eur, o gyvenamojo namo – 728.000 Eur. Taigi bendra areštuoto nekilnojamojo turto vertė – 1 100 000 Eur. Pareiškėjų manymu, antstolės pritaikytas areštas piniginėms lėšoms yra perteklinis, kadangi išieškotojo reikalavimams patenkinti pilnai pakanka areštuoto nekilnojamojo turto. Atkreipė dėmesį, jog pagal 2018-08-03 „Ober-Haus“ pažymą, įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė – 1.380 000 Eur. Pasak pareiškėjų, areštuotos piniginės lėšos yra reikalingos jų poreikiams patenkinti.
2. Antstolė 2018-08-31 patvarkymu atmetė pareiškėjų skundą. Nurodė, kad 2018-07-10 ekspertizės aktu buvo nustatyta pareiškėjams priklausančio areštuoto turto vertė (1 100 000 Eur); pareiškėjai pateikė skundą dėl nurodytos turto vertės, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas teisme. Pažymėjo, jog pareiškėjų pateikta 2018-08-03 „Ober-Haus“ pažyma apie turto vertę yra tik konsultacinio pobūdžio. Atkreipė dėmesį, jog skolininko atžvilgiu kiti antstoliai vykdo dar 17 vykdomųjų bylų. Pasak antstolės, paskelbus nurodyto turto varžytines, pradinė turto kaina sudarys 80 proc. turto vertės (t.y. 880 000 Eur); neįvykus pirmosioms varžytinėms, bus skelbiamos antrosios, kuriose parduodamo turto kaina sudarys 60 proc. (t.y. 660 000 Eur). Pažymėjo, jog pradinė iš pirmųjų varžytinių parduodamo turto kaina nepadengtų pareiškėjų įsiskolinimo kreditoriams. Be to, antstolė nurodė, jog įstatymas suteikia teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Pasak antstolės pareiškėjai nepateikė jos reikalaujamų įrodymų apie pastarųjų sąskaitas, gaunamas lėšas tikslu nustatyti sumą, kuria pareiškėjai galėtų laisvai disponuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjų V. R. ir I. R. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų tenkino.
4. Teismas sprendė, jog antstolės 2018-08-02 patvarkymu pritaikytas areštas pareiškėjų piniginėms lėšoms prieštarauja proporcingumo principui. antstolė, siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir tuo pačiu patenkinti kreditoriaus interesus, areštavo ne tik pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas.
5. Teismas sprendė, jog lėšų areštas turi neigiamą poveikį pareiškėjų gyvenimo sąlygoms, jų būtinų poreikių patenkinimui; be to, pritaikyto arešto trukmė nėra apibrėžta; byloje nėra duomenų apie varžytinių paskelbimą, taigi, piniginių lėšų arešto trukmė priklausys nuo turto pardavimo rezultato. Įvertinus tai, jog nekilnojamojo areštuoto turto vertė sudaro 1.100.000 Eur, o pareiškėjų skola su vykdymo išlaidomis - 1.036.360,54 Eur, teismas daro išvadą, jog šioje vykdymo stadijoje areštuoto nekilnojamojo turto areštas yra pakankama priemonė kreditoriaus interesams užtikrinti. Tuo atveju, jei turto pardavimas iš varžytinių neįvyktų ar reikėtų skelbti antrąsias varžytines, antstolė spręstų alternatyvių priemonių taikymo galimybę siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskirajame skunde antstolė Brigita Palavinskienė prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skolininkų atžvilgiu antstolė vyko tris vykdomąsias bylas: išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto išieškotojo Swedbank, AB naudai bei dvi vykdomąsias bylas dėl trečios eilės išieškojimo. Antstolė piniginių lėšų areštą pritaikė skolininkų atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose dėl trečios eilės išieškojimo. Tokiose bylose vykdomas išieškojimas yra reglamentuojamas CPK 664 straipsnio 2 dalyje, todėl teismo padaryta išvada nepažeidžia ne tik suformuotą teismų praktiką, bet ir minėtą imperatyvią CPK nuostatą.
6.2. Skolininko atžvilgiu kiti antstoliai vykdo 17 vykdomųjų bylų, kuriose išieškotina suma sudaro daugiau nei 177 000 Eur. Antstolei paskelbus varžytynes, antstolė, vadovaudamasi CPK 759 str. siūlys prie vykdomo išieškojimo prisijungti kitus antstolius. Kitiems antstoliams prisijungus prie išieškojimo, visos piniginės lėšos, jei jų liks po hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, turės būti skirstomos visiems pareiškėjų trečios eilės išieškotojams proporcingai.
6.3. Antstolė informavo pareiškėjus, jog jei jie pateiks įrodymus apie į jų sąskaitas gaunamas pinigines lėšas, antstolė nustatytas laisvai disponuojamas sumas vykdomosiose bylose Nr. 0171/18/00808 ir Nr. 0171/18/00809, kuriomis skolininkai galės disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį bei tenkinti savo būtinus poreikius. Tačiau pareiškėjai šia savo teise nesinaudoja. Šių antstolės argumentų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
6.4. Pareiškėjai teikia melagingus duomenis apie kitų antstolių netaikomus apribojimus pareiškėjų sąskaitoms.
6.5. Patys pareiškėjai stabdo priverstinio vykdymo veiksmus, teikdami skundus bei prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pareiškėjai V. R. ir I. R. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Visose antstolės užvestose vykdomosiose bylose (Nr. 0171/18/00808, Nr. 0171/18/00809, Nr. 0171/14/01023) yra vykdomas išieškojimas to paties kreditoriaus – AB „Swedbank“ – naudai.
7.2. Antstolės nurodymais nustatyta priverstinai nurašomų lėšų suma sudaro 71 846,42 Eur, dėl ko yra visiškai akivaizdu, kad turto arešto mastas buvo viršytas iš esmės. Pareiškėjų pagrįstu manymu, pati savaime aplinkybė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/01023 išieškotojas AB „Swedbank“ yra laikytinas privilegijuotu dėl jo naudai įkeisto turto, o vykdomosiose bylose Nr. 0171/18/00808 ir Nr. 0171/18/00809 išieškotojas AB „Swedbank“ yra trečiosios eilės kreditorius, nekeičia teismo nustatytų aplinkybių teisinio įvertinimo.
7.3. CPK 759 str. numato tik kitų antstolių prisijungimo prie vykdomo išieškojimo galimybę, tačiau ši norma nesuteikia teisės antstoliui areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl ko, antstolės planuojamas kreipimasis į kitus antstolius dėl prisijungimo prie vykdomo išieškojimo, neįgalina antstolės peržengti jos diskrecijos ribas bei pažeisti CPK įtvirtintus draudimus.
7.4. Pareiškėjai nesiekia nustatyti leidžiamą disponuoti sumą, o atlaisvinti visas jiems priklausančias sąskaitas bei jose esančias lėšas, kadangi jų areštas yra perteklinis ir nėra būtinas kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimo patenkinimui bei vykdymo išlaidų padengimui. Atsižvelgiant į tai, antstolės argumentai dėl pareiškėjų neveikimo, neteikiant duomenų apie gaunamas lėšas bei jų kilmę, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamai byla,
7.5. Pareiškėjų atsiskaitomosioms sąskaitoms negali būti taikomas kaip sankcija pareiškėjams už tai, kad jie, sąžiningai naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, siekia abipusiai naudingo sprendimo. Tokia antstolės pozicija prieštarauja protingumo bei teisingumo principams, pažeidžia teisinės valstybės principą.
8. Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 išduotą vykdomąjį raštą dėl 49 797,88 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 2.140 proc. EURIBOR išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai (v.b.l. 2, Nr. 0171/18/00809) ir 2017-03-20 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 49 797,88 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 2.140 proc. EURIBOR išieškojimo iš skolininkės I. R. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai (v.b.l. 2, Nr. 0171/18/00808). Antstolė 2018-04-06 priėmė patvarkymus dėl piniginių lėšų, esančių pareiškėjų sąskaitose, arešto (v.b.l. 41-42, Nr. 0171/18/00809 ir v.b.l. 31-32, Nr. 0171/18/00808) bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v.b.l. 45, Nr. 0171/18/00809 ir v.b.l. 33-34, Nr. 0171/18/00808). Pareiškėjai pateikė prašymą dėl arešto piniginėms lėšoms panaikinimo, tačiau antstolė 2018-08-02 patvarkymu skolininkų prašymo netenkino (v.b.l. 71-74, Nr. 0171/18/00809 ir v.b.l. 58-59, Nr. 0171/18/00808).
13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje atliktoje ekspertizėje areštuoto turto vertė nurodyta 1 100 000 Eur. Nors 2018-07-17 antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo pareiškėjai apskundė, šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 2S-2921-656/2018), tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su nustatyta turto verte ir nurodo, kad turto vertė gali siekti 1 380 000 Eur. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, jog areštuoto pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė galėtų būti mažesnė, nei 1 100 000 Eur.
14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.
15. Nustatyta, kad pareiškėjų skola su vykdymo išlaidomis sudaro 1 036 360,54 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje vykdymo stadijoje areštuoto nekilnojamojo turto areštas yra pakankama priemonė kreditoriaus interesams užtikrinti. Pareiškėjų skola, kurią išieško antstolė Brigita Palavinskienė, nors ir pagal kelis vykdomuosius raštus, neviršija bendros areštuoto turto vertės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pinginių lėšų areštas šiuo atveju laikytina pertekline sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemone. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei turto pardavimas iš varžytinių neįvyktų ar reikėtų skelbti antrąsias varžytines, antstolė spręstų alternatyvių priemonių taikymo galimybę siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus.
16. Antstolė atskirajame skunde nurodo, jog prie vykdymo išieškojimo siūlys prisijungti ir kitiems antstoliams, kurių išieškoma iš skolininkų suma viršija 177 000 Eur, tačiau pažymėtina, kad CPK nenumato antstoliui teisės areštuoti skolininko turto kitų antstolių vykdomose vykdomosiose bylose. Todėl antstolės argumentai, jog kitiems antstoliams prisijungus prie išieškojimo, visos piniginės lėšos, jei jų liks po hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, turės būti skirstomos visiems pareiškėjų trečios eilės išieškotojams proporcingai, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pareiškėjų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog antstolės argumentai dėl pareiškėjų neveikimo, neteikiant duomenų apie gaunamas lėšas bei jų kilmę, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Iš pareiškėjų pateiktų prašymų dėl arešto panaikinimo matyti, kad pareiškėjai prašė antstolės panaikinti areštą visoms piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (v.b.l. 71-74, Nr. 0171/18/00809 ir v.b.l. 58-59, Nr. 0171/18/00808).
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad patys pareiškėjai stabdo priverstinio vykdymo veiksmus, teikdami skundus bei prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė apskųsti antstolio veiksmus bei galimybė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ginčyti nustatytą areštuoto turto vertę, yra CPK įtvirtintos skolininko teisės vykdymo procese, dėl ko, akivaizdu, jog šių teisių įgyvendinimas savaime nesuponuoja išvados dėl pareiškėjų nesąžiningumo.
19. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.