- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-131-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70289-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina BaškienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-131-174/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70289-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.; 1.2.14.5.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuOSPR EN D i s
2017 m. gegužės 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šio baudžiamojo nusižengimo padaryme.
Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.
Tiriamąją medžiagą – skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:
2015 m. spalio 3 d. 12.06 val., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetiniame tinklalapyje www.alio.lt įkėlė melagingą skelbimą apie suteikiamas paskolas įsiskolinusiems asmenims. 2015 m. lapkričio 14 d. su T. S. susisiekus nukentėjusiajam M. D., melagingai prisistatė E. J. ir, žadėdamas suteikti 1 000 Eur paskolą, nurodė pervesti pinigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) mokumo įvertinimui ir notaro paslaugų apmokėjimui padengti. Vykdydamas susitarimą, 2016 m. lapkričio 16 d. M. D. pervedė į T. S. nurodytą sąskaitą 50 Eur, 2016 m. lapkričio 18 d. pervedė 70 Eur, tačiau T. S. savo susitarimo dalies nesilaikė ir paskolos nesuteikė. Tokiu būdu T. S. apgaule įgijo 120 Eur vertės M. D. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu T. S. išteisino pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šio baudžiamojo nusižengimo padaryme.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė G. Skersinskytė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, T. S. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams ir 20 dienų.
Prokurorės teigimu, išteisindamas T. S. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo, teismas padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, jog T. S. kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad skelbimo apie teikiamas paskolas internetiniame puslapyje www.alio.lt nebuvo įkėlęs ir liudytojo E. J. banko sąskaita nesinaudojo, nukentėjusiojo nepažįsta ir su juo telefonu nebendravo, skolinti jam pinigų nežadėjo. Teigė, jog E. J. jį apkalba, nes jis yra jam skolingas. Apklaustas kaip liudytojas E. J. neigė skolingas T. S., nurodė, jog ant 2015-12-05 vekselio nepasirašė, tačiau jam buvo žinoma apie įplaukas į jo sąskaitą, ir iš sąskaitos pinigus jis pats išgrynindavo (tai patvirtina mobiliojo ryšio telefone apžiūrėtos SMS žinutės, gautos iš AB „Swedbank“, filmuota medžiaga prie bankomatų). Jis taip pat parodė, kad T. S. prašė jo pasinaudoti jo sąskaita, teigdamas, jog jo sąskaita areštuota ir jo pinigus paims antstoliai. T. S. telefono numerio pabaiga buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jis paimdavo pinigus ir atiduodavo T. S.. Pastarasis taip pat jam davė pinigų ir prašė, jog jis pervestų pinigus nukentėjusiajam. Be to, išteisindamas T. S. teismas nurodė, jog neįrodyta, kad telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu disponavo T. S.. Nors šis numeris kaip T. S. kontaktinis telefono numeris yra nurodytas jo paties Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, policijoje, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau Darbo biržai jis nurodė kitą telefono numerį, be to, T. S. nurodė, kad telefoną su SIM kortele užstatė lombarde, o jį išpirko E. J..
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1, Teismų praktika 2007, 27).
Prokurorės teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog neįrodyta, kad kaltinamasis T. S. dalyvavo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padaryme, tačiau įrodymų vertinimo motyvų nepagrindė, be to, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde prokurorė pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas E. J. neneigė į savo sąskaitą gavęs pinigų ir šiuos pinigus išgryninęs, tačiau jis, apklaustas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, jog tai darė T. S. paprašytas. Būtent T. S. prašė jo pasinaudoti sąskaita, teigdamas, jog jo paties sąskaita yra areštuota ir jo pinigus paims antstoliai. Jis taip pat nurodė, jog T. S. telefono numerio pabaiga buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jis paimdavo pinigus ir atiduodavo T. S.. Pastarasis taip pat jam davė pinigų ir prašė, jog jis pervestų pinigus nukentėjusiajam. Sužinojęs apie jo vardu daromas nusikalstamas veikas, kreipėsi į policiją. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo telefoną apžiūrai. Jį apžiūrėjus buvo nustatyta, jog iš jo telefono buvo skambinta į numerį (duomenys neskelbtini), apžiūros metu taip pat buvo apžiūrėtos žinutės, siųstos iš banko, apie gautus pinigus į sąskaitą. Savo parodymų E. J. nekeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau teismas šio liudytojo parodymų nevertino ir nepasisakė, kodėl reikėtų jais netikėti.
Kadangi T. S. neigia savo kaltę, teigdamas, jog E. J. jį apkalba, nes šis jam skolingas, todėl, esant T. S. ir E. J. parodymų prieštaravimams, svarbu vertinti kitus teisme ištirtus įrodymus.
Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis parodė, kad internete rado skelbimą apie suteikiamą paskolą ir pirmiausia skelbime nurodytu elektroniniu pašto adresu (o ne telefonu) parašė žinutę, domėdamasis paskolos sąlygomis. Iš pradžių su asmeniu, žadėjusiu suteikti paskolą, jis bendravo elektroniniais laiškais, vėliau asmuo, žadėjęs suteikti paskolą, telefonu pats susisiekė su nukentėjusiuoju, tada bendravimas su juo vyko telefonu ir SMS žinutėmis. Kaip nurodė nukentėjusysis, asmens, žadėjusio suteikti paskolą, telefono abonentinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašus, taip pat susirašinėjimo SMS žinučių turinį. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašo matyti, kad nukentėjusysis domėjosi, kokia tvarka suteikiama paskola, klausė, kaip galima paskambinti asmeniui, žadėjusiam suteikti paskolą, ir pasikalbėti (tai rodo, jog nukentėjusysis telefono numerio nežinojo). Elektroninio pašto žinutėje matyti, jog asmuo, žadėjęs suteikti paskolą, atsakė, kad pats susisieks su nukentėjusiuoju, tai ir padarė. Nukentėjusiajam buvo skambinta ir rašytos SMS žinutės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Šio abonento žinučių turinys patvirtina faktą, jog su šio abonento numeriu buvo bendrauta apie paskolą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis telefono abonentinis numeris yra išankstinio apmokėjimo, tačiau jį, kaip savo kontaktinį telefoną, T. S. 2015-04-16 buvo nurodęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai matyti iš Asmens prašymo įregistruoti jį į Mokesčių mokėtojų registrą. Be to, šį telefono numerį T. S. nurodė policijos pareigūnams, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (pažeidimas padarytas 2015-10-26, nutarimas surašytas 2015-11-24). Taigi šie duomenys įrodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (2015 m. spalio–lapkričio mėn.) šiuo telefono abonentiniu numeriu naudojosi T. S., o ne E. J.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. S. parodė, jog telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi 2014 metais, vėliau savo telefoną su SIM kortele pardavė lombarde, o jį nupirko E. J.. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė iš viso nebuvo tiriama. Tačiau prokurorė pažymi, jog aplinkybę, kad telefoną su SIM kortele pardavė lombarde, kurį išpirko E. J., T. S. nurodė tik teisme ir tik po to, kai buvo ištirti kiti byloje esantys duomenys. Be to, T. S. negalėjo nurodyti nei tikslaus laiko, kada telefonas buvo parduotas, nei lombardo, kuriame telefoną pardavė. Neįtikėtinai skamba ir aplinkybė, kad telefoną jis pardavė su išankstinio apmokėjimo SIM kortele. Akivaizdu, jog tokie jo parodymai yra aiškiai išgalvoti, siekiant išvengti atsakomybės, juolab, kad apie telefono pardavimą jis apskritai nieko nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip minėta, nustatyta, jog 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais, t. y. tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika, šiuo telefonu T. S. naudojosi ir jo numerį nurodė kaip savo kontaktinį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir policijai. Be to, iš E. J. telefono apžiūros matyti, jog veikos padarymo metu jis naudojosi kitu telefono numeriu (kur gaudavo banko žinutes apie sąskaitos papildymą), o 2016-02-12 buvo skambinęs į (duomenys neskelbtini), tai rodo, jog šie abonentai tarpusavyje bendravo. Taigi šie duomenys patvirtina, jog šiuo telefono numeriu naudojosi T. S., o ne E. J., ir kad šie asmenys tarpusavyje bendravo.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog yra surinkta duomenų, įrodančių, jog T. S. padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Skiriant T. S. bausmę, prokurorė prašo atsižvelgti į bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo ypatumus.
T. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veiką padarė tyčia, būdamas teistas už analogiškas veikas, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis T. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendis, kuriuo T. S. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šio baudžiamojo nusižengimo padaryme, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Todėl T. S. priimtas išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, išteisindamas T. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog T. S. baudžiamojo nusižengimo padarymo metu naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė nukentėjusysis M. D., iš pradžių buvo nurodytas skelbime „Paskolos įsiskolinusiems asmenims“ ir kuriuo jis bendravo su skelbimą patalpinusiu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad nors šį numerį pats T. S. kaip savo kontaktinį telefono numerį nurodė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir policijoje, tačiau Darbo biržai jis nurodė kitą telefono numerį, be to, teigė, kad telefoną su SIM kortele užstatė lombarde, o jį išpirko E. J.. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog byloje duomenų, patvirtinančių kad T. S. baudžiamojo nusižengimo padarymo metu naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Su tokia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada apygardos teismas nesutinka.
Kaip matyti iš T. S. parodymų, jis neneigė, jog naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau aiškino, kad savo telefoną su SIM kortele užstatė lombarde ir jį išpirko bei juo naudojosi E. J.. Tačiau teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tokią versiją T. S. iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie tai jis nenurodė. Todėl ši informacija, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu ir negalėjo būti patikrinta. Be to, nors T. S., kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Darbo biržai nurodė kitą savo kontaktinį telefono numerį, tačiau, kaip matyti, tai jis padarė tik po to, kai jau buvo apklaustas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika, T. S. Mokesčių inspekcijai ir policijai nurodė būtent telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo kontaktinį numerį. Įvertinus tai, akivaizdu, kad baudžiamojo nusižengimo padarymo metu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent T. S., o ne, kaip teigia pastarasis – E. J., nes, kaip matyti iš pastarojo telefono apžiūros protokolo, tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika, jis naudojosi kitu telefono numeriu (kur gaudavo banko žinutes apie sąskaitos papildymą), o 2016-02-12 jis skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), tai rodo, jog šie abonentai tarpusavyje bendravo. Be to, kolegijos vertinimu, neįtikėtina, kad telefoną lombarde T. S. užstatė su išankstinio apmokėjimo SIM kortele. Atsižvelgdama į šiuos duomenis teisėjų kolegija T. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iškeltą versiją, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip matyti, 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais, t. y. tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika, jis pats nurodė kaip savo kontaktinį telefono numerį policijai ir Mokesčių inspekcijai, nesinaudojo, vertina kaip pastarojo gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pinigai – iš viso 120 Eur – į nukentėjusiojo M. D. sąskaitą banke buvo grąžinti, pervedant dalimis – tris kartus po 10 Eur ir vieną kartą – 90 Eur iš E. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke, ir, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, didžioji dalis pinigų – 90 Eur į nukentėjusiojo M. D. sąskaitą buvo pervesti iš liudytojo E. J. sąskaitos banke tą pačią dieną, kai jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau, kaip nurodė E. J., pinigus iš savo sąskaitos, kuria, T. S. paprašius, jis leido naudotis, tiek išgrynindavo, tiek pavedimus darydavo T. S. paprašius ir jam, E. J., leidus pasinaudoti jo bankininkystės duomenimis. Visas į jo sąskaitą jam nežinomų žmonių pervestas pinigų sumas T. S. prašymu jis išgrynino bankomate ir atidavė pastarajam. Taigi, nors, kaip matyti iš E. J. banko sąskaitos išrašo, įvairių asmenų, iš jų ir nukentėjusiojo M. D. į E. J. sąskaitą banke pervestos pinigų sumos netrukus nuo pinigų įskaitymo į sąskaitą buvo išgrynintos bankomatuose, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti liudytojo E. J. parodymais, kurie, skirtingai nei T. S. parodymai, nuo pat pirmosios apklausos buvo nuoseklūs, jog į jo sąskaitą jam nežinomų žmonių, kartu ir nukentėjusiojo M. D. pervestas pinigų sumas jis išgrynino bankomate būtent T. S. prašymu, pastarajam dalyvaujant, ir kad T. S., pasinaudodamas banko kompiuteriu ir E. J. elektroninės bankininkystės duomenimis, pastarajam stovint šalia, pervedė pinigus iš jo sąskaitos nukentėjusiajam M. D..
Atsižvelgdama į aptartus duomenis, teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog T. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl T. S. kaltės, turi reikšmės ir aplinkybės, kurios patvirtina jo anksčiau padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimą, už kurias jis nuteistas įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžiu, kuriame jis savo kaltę pripažino visiškai.
Apibendrinant visa tai, kas aptarta, konstatuotina, kad T. S. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. spalio 3 d. 12.06 val., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetiniame tinklalapyje www.alio.lt įkėlė melagingą skelbimą apie suteikiamas paskolas įsiskolinusiems asmenims. 2015 m. lapkričio 14 d. su T. S. susisiekus nukentėjusiajam M. D., melagingai prisistatė E. J. ir, žadėdamas suteikti 1 000 Eur paskolą, nurodė pervesti pinigus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) mokumo įvertinimui ir notaro paslaugų apmokėjimui padengti. Vykdydamas susitarimą, 2016 m. lapkričio 16 d. M. D. pervedė į T. S. nurodytą sąskaitą 50 Eur, 2016 m. lapkričio 18 d. pervedė 70 Eur, tačiau T. S. savo susitarimo dalies nesilaikė ir paskolos nesuteikė. Tokiu būdu T. S. apgaule įgijo 120 Eur vertės M. D. turtą.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas į T. S. parodymų nenuoseklumą, atkreipdamas dėmesį į tai, jog liudytojas E. J. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius, logiškus, atitinkančius susiklosčiusias faktines aplinkybes ir iš esmės tarpusavyje sutampančius parodymus, atsižvelgdamas į surinktų duomenų visumą, pripažįsta T. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
Skirdamas bausmę T. S. apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. T. S. anksčiau ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimą ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, neišnykus teistumui. Teismas pažymi, jog skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Be to, paskirta bausmė turi būti veiksminga.
Atsižvelgiant į tai, jog T. S. tyčinę nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą) padarė veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, veika baigta, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. S. paskyrus BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, neperžengiant prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų ribų, – 30 parų arešto. Tačiau, priešingai nei nurodo prokurorė, paskirta bausmė bendrintina su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis ne BK 64 straipsnyje, o BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, nes veiką, už kurią T. S. nuteistas šioje byloje, padarė iki Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžio priėmimo (BK 63 straipsnio 9 dalis). Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, T. S. iš dalies atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-04-26 pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos T. S. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 81,06 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš T. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti T. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 8 mėnesius ir 20 dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti T. S. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš T. S. priteisti 81,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.