Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1414-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
e1-1414-1199/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
V. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1414-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42577-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės I. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. F. (V. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‒ BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. lapkričio 5 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ‒ KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę visiškai. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 14.30 val., atvažiavo pas uošvius, adresu (duomenys neskelbtini), su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Jie trise gėrė ir degtinę, ir alų. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, nes neatsimena. Išgertuvių metu tarp jo ir uošvienės įvyko žodinis konfliktas. Jis supyko ir nusprendė važiuoti namo. Nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) kaimo suprato, kad yra per stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes sunkiai sekėsi vairuoti, todėl nusprendė grįžti pas uošvius ir iki vakaro prasiblaivyti, nes 2023 m. lapkričio 6 d. jam reikėjo į darbą. Jam tik įvažiavus į uošvių kiemą, paskui jį atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė jam sunkų girtumo laipsnį. Su alkotesterio parodymais sutiko, jokių pretenzijų neturėjo. Automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tralu išvežė į policijos saugomų automobilių aikštelę. Žino, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviam. Jis labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Daugiau taip nesielgs. Jei tyrimo metu bus priimtas sprendimas automobilį konfiskuoti, dėl automobilio konfiskavimo jis sutinka. Jo materialinė padėtis yra sunki, turi 7 nepilnamečius vaikus. Žmona ir vienas iš vaikų turi neįgalumą. Jis vienas išlaiko visą šeimą, todėl norėtų, kad iki tyrimo pabaigos jam priklausantį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam grąžintų. Automobilį saugos savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kad kaimynas, turintis vairuotojo pažymėjimą, su šiuo automobiliu galėtų vaikus su žmona pavežti pas gydytojus. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bet kokia paskirta jam bausme, nesusijusia su pinigine bauda (el. b. l. 88–90).

Kaltinamojo V. F. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. lapkričio 5 d. bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros garso įraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau ‒ BPC) skambina moteris, kuri nurodo, kad mato įtartinai manevruojantį pilkos spalvos automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netoli Keturiasdešimties totorių kaimo. Įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus (el. b. l. 55–58).

2023 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 16.10 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Vykstant link įvykio vietos, pranešėja nuolat sekė minėtą automobilį, ir sustojo Vytauto gatvėje, kur pasitiko policijos pareigūnus. Jiems sustojus prie pranešėjos, ši paaiškino, kad matė kaip važiuoja automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, mėtosi po visą kelią, važiuoja kelio viduryje, taip pat paaiškino, kad su savo automobiliu lenkė minėtą SAAB automobilį ir matė kaip automobilyje sėdėjo vienas vyras, kuris sėdėjo už vairo, jis buvo trumpų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m, prisimerkęs, iš išvaizdos stipriai neblaivus, pranešėja galimai galėtų jį atpažinti. Sustojus prie pranešėjos, ši taip pat parodė kryptį, kuria prieš kelias minutes automobilis nusuko. Policijos pareigūnams nusukus ten pat ir pastebėjus minėtą važiuojantį SAAB automobilį, bandė jį pasivyti. Jiems būnant prie pat automobilio ir jį nuolatos stebint, matė kaip šis sustojo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo V. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris elgėsi neadekvačiai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pas asmenį buvo nekoordinuoti judesiai, jo kalba buvo nerišli, asmeniui buvo pasiūlytą pasitikrinti jo blaivumą alkotesteriu, tačiau šis iš karto atsisakė tai daryti, todėl buvo pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Po kelių minučių asmuo sutiko pasitikrinti savo blaivumą ir jam 16 val. 27 min buvo nustatytas 2,62 prom. neblaivumas, antru putimu 16 val. 48 min asmeniui buvo nustatytas 2,69 prom. neblaivumas, pas asmenį kelnių kišenėje buvo rastas automobilio SAAB raktelis. Automobilis SAAB buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančią automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį vairavęs asmuo V. F. taip pat prisipažino vairavęs automobilį. Pranešėjos, kuri važiavo paskui automobilį, apklausos nebuvo galimybės padaryti dėl darbo laiko pabaigos, bei pranešėja skubėjo namo ir negalėjo duoti parodymų (el. b. l. 13–14).

2023 lapkričio 5 d. neblaivumo nustatymo akte 2023 m. lapkričio 5 d. 16.50 val., nustatyti V. F., gim. (duomenys neskelbtini), neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija, t. y. pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą ‒ negali. V. F. nenurodė, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0969, patikros sertifikatas Nr. 1937267, atlikto pirmojo pūtimo metu 16.27 val. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, antrojo pūtimo metu 16.48 val. nustatytas 2.69 promilių girtumas (el. b. l. 33, 34, 42–43).

2023 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nustatyta, kad automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus r. sav., Avižieniai, Sudervės 2e. (el. b. l. 35–36).

2023 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė – automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyti kėbulo sugadinimai (el. b. l. 4–5).

2023 m. lapkričio 8 d. V. F. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 143).

2023 m. lapkričio 5 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilis markė SAAB, modelis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. F. (V. F.) (el. b. l. 37).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. F. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,62 promilių, neblaivumas. Be paties V. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nustatytos įvykio aplinkybės; apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos skambutis BPC, kuriame jis nurodė matanti įtartinai manevruojantį pilkos spalvos automobilį, įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad sulaikymo metu V. F. buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas ir kita bylos medžiaga. V. F. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

V. F. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Prašė skirti jam bet kokią bausmę, nesusijusią su piniginėmis išmokomis, nes jo turtinė padėtis yra sunki. Jis vienas išlaiko septynis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas turi neįgalumą (el. b. l. 74–77).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. F., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. V. F. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. F. neteistas (el. b. l. 44–46), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (el. b. l. 144–147), dirba (el. b. l. 47–49). Byloje nėra duomenų apie V. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninės ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad V. F. nurodė sutinkantis su bet kokia paskirta jam bausme, nesusijusia su pinigine bauda, turi septynis nepilnamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 75 (septyniasdešimties penkių) parų areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamais anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas be pirmiau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimą yra traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, yra neteistas (teistumas išnykęs).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-97-697/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai), bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad V. F. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį V. F. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, V. F. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,62 promilės alkoholio, daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, pranešėja pranešė, kad mato įtartinai manevruojantį automobilį, įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas trejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, V. F. paskyrimo dienos (el. b. l. 111–114).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu V. F., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkas V. F. (el. b. l. 37)), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kiti klausimai

2023 m. lapkričio 8 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos V. F. nuosavybės teisės į automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 119–122). Atsižvelgiant į tai, kad V. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. F. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

V. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 95–98), dokumentų paėmimas (el. b. l. 103–106) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 107–110), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dokumentas − vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, pavedant tai atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. F. (V. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. F. (V. F.) galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, V. F. (V. F.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. F. (V. F.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 8 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. F. (V. F.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti V. F. (V. F.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. F. (V. F.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

V. F. (V. F.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, pavedant tai atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.

Išaiškinti V. F. (V. F.), kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

V. F. (V. F.) taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas..

Teisėja Liudmila Larionova