- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2-623-883/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08652-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Atsakovas
- A. Ž., O. Ž.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens A. B. firmos „Anara“ atstovui A. B. ir jo atstovui advokatui S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. Ž. ir O. Ž. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. B. įmonė „Anara“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Ž. ir O. Ž. 6000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovai 2012 m. gegužės – birželio mėnesį pasiūlė ieškovui pirkti du žemės sklypus, kurių plotai 0.60 ha ir 1.70 ha, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 40 000 Lt sumą. 2012-06-26 ieškovas padavė atsakovams 6000 Lt kaip avansą už perkamus žemės sklypus ir tą pačią dieną buvo pasirašyta pradinio įnašo sutartis. Žemės sklypų pardavimo sutartį pas notarą buvo sutarta sudaryti, kai tik atsakovai suruoš reikiamus dokumentus sutarties sudarymui. Vėliau atsakovas A. Ž. pranešė, kad jų turtas areštuotas, dar vėliau ieškovas sužinojo, kad atsakovai žemės sklypus pardavė. Dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ieškovas prarado 6000 Lt, galimybę įsigyti žemės sklypus, sugaišo daug laiko, turėjo išlaidų dėl telefonų skambučių bei vizitų pas atsakovus. Ieškovo nuomone, atsakovai be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo gauti, todėl privalo grąžinti ieškovui 6000 Lt.
Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2012-06-12 atsakovai sudarė tarpininkavimo parduodant jiems priklausančius žemės sklypus sutartį su ieškovo įmone „Anara“ ir firma pradėjo ieškoti pirkėjų, vienas iš jų buvo UAB „Ertera“. 2012-06-26 ieškovas nusprendė sklypus įsigyti pats, kaip fizinis asmuo, todėl atsakovams padavė 6000 Lt, kuriuos abu atsakovai paėmė. Pinigai buvo perduoti dalyvaujant tik šalims, pinigų perdavimo kiti asmenys nematė. Su atsakovais sudarytą pradinio įnašo sutartį ieškovas vertina kaip preliminarią žemės sklypų pirkimo sutartį. Nurodo, kad žodžiu susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta per 3 mėnesius. 2012-08-07 atsakovas pasakė, kad žemes areštavo, todėl negali parduoti. Kadangi 2012-06-26 sutartyje nebuvo numatyta bauda už sutarties nutraukimą, sutarė, kad bauda bus sumokėta įmonei, o pinigus žadėjo atiduoti vėliau. 2013 metų viduryje sužinojo apie sklypų pardavimą varžytynėse ir vieną sklypą ieškovas nupirko. Atsakovai ieškovą apgavo, nes sakė, kad abu sklypai yra areštuoti, nors atsakovės sklypas nebuvo areštuotas ir parduotas UAB „Etera“ už didesnę kainą. Atsakovams dėl pinigų grąžinimo buvo skambinta, tačiau jie nesiruošė pinigų grąžinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai A. Ž. ir O. Ž. nurodė, kad 2012-06-12 su A. B. įmone „Anara“ sudarė sutartį, pagal kurią firma „Anara“ įsipareigojo ieškoti pirkėjų, perkančių du atsakovams priklausančius žemės sklypus. Kadangi A. B. nesugebėjo surasti pirkėjų, sutartis 2012-08-27 buvo nutraukta ir atsakovai sumokėjo ieškovui 500 Lt baudą. Nei su ieškovu, nei su firma „Anara“ sutarčių dėl žemės sklypų pirkimo- pardavimo atsakovai nebuvo sudarę ir ieškovas atsakovams jokio pradinio įnašo 6000 Lt nėra davęs. Pradinio įnašo sutarties pasirašymo iniciatoriumi buvo ieškovas. Ieškovas įtikinėjo atsakovus, jog jam reikalinga garantija, kad jo darbas ieškoti pirkėjų nenueitų veltui ir kad atsakovai patys kam nors sklypų neparduotų, todėl pasirašius pradinio įnašo sutartį, jis užsitikrins, kad atsakovai patys neieškos pirkėjų. Atsakovų nuomone, nelogiška, kad sudarę sutartį dėl pirkėjų paieškos, atsakovai tuo pačiu sudarė sutartį dėl sklypų pirkimo. Ieškovo pateiktoje pradinio įnašo sutartyje nėra ieškovo parašo, nėra atsakovų parašų, kad jie pinigus gavo.
Posėdžio metu atsakovė O. Ž. paaiškino, kad firmoje „Anara“ buvo vieną kartą, prašė ieškovo nupirkti žemės sklypus, nes labai reikėjo pinigų. Jokių pinigų iš ieškovo negavo, pradinio įnašo sutarties neskaitė, parašė, kad sutinka.
Posėdžio metu atsakovas A. Ž. paaiškino, kad į ieškovo firmą „Anara“ kreipėsi dėl žemės sklypų pardavimo. Ieškovas žadėjo pats nupirkti žemės sklypus, prašė parašyti sutartį tam, kad atsakovai nepersigalvotų. Kai tik sutartis buvo pasirašyta, daugiau nieko ieškovas nedarė, nors turėjo visus žemės dokumentus, žemės jam nebereikėjo, net nesiruošė jos pirkti. Jokių pinigų iš ieškovo atsakovai negavo.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis rekomendavo atsakovui A. Ž. dėl sklypų pardavimo kreiptis į ieškovą. Ieškovas ir atsakovas šnekėjosi jam nedalyvaujant, dėl kokių sumų buvo tariamasi jis nežino, pradinio įnašo padavimo nematė.
Liudytoja A. Ž. paaiškino, kad jos sutuoktiniui A. Ž. ir jo mamai O. Ž. priklausančių žemės sklypų dokumentai buvo perduoti ieškovui, tam, kad šis ieškotų galimo pirkėjo. Atsakovai norėjo skubiai parduoti žemę, nes labai reikėjo pinigų giminaičio gydymui. 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje vienas sklypas buvo areštuotas, tačiau kitą sklypą buvo galima pirkti. Kadangi ieškovas sklypo nepirko, 2012-08-07 ji su atsakovu atėjo pasiimti žemės sklypų kadastrinių bylų, sumokėjo 500 Lt netesybas. Ieškovo prašė grąžinti 2012-06-26 ginčo sutartį, tačiau šis atsakė, kad sutartį seniai išmetęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų be teisinio pagrindo įgytas lėšas, o atsakovai tokius ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais, motyvuodami tuo, kad jokie pinigai jiems pagal 2012-06-26 pradinio įnašo sutartį sumokėti nebuvo.
Tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovų bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą ir nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininkų įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad A. B. firma „Anara“ (trečiasis asmuo), atstovaujama A. B. (ieškovas), su atsakovais A. Ž. ir O. Ž. 2012-06-12 sudarė sutartį, kuria atsakovai įpareigojo, o firma įsipareigojo ieškoti pirkėjo, perkančio 1.70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už atsakovų nustatytą 50 000 Lt kainą. 2012-08-07 atsakovai nutraukė su firma „Anara“ sudarytą 2012-06-12 sutartį ir sumokėjo 500 Lt netesybas (19–20 b. l.). Atsakovui A. Ž. priklausęs 0.60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-24 parduotas varžytynėse ieškovui A. B. (25 b. l.). Atsakovei O. Ž. priklausęs 1.70 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 parduotas UAB „Ertera“ už 125 000 Lt ( 50–52 b. l.).
Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pagal su jo firma sudarytą tarpininkavimo sutartį atsakovų parduodamus sklypus nusprendė įsigyti pats, kaip fizinis asmuo, ir 2012-06-26 atsakovams padavė pinigus (6000 Lt), kuriuos abu atsakovai paėmė. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2012-06-26 pradinio įnašo sutartimi (2 b. l.) ir nurodo, kad 2012-06-26 tarp šalių buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, jos įvykdymo užtikrinimui ieškovas sumokėjo atsakovams 6 000 Lt pradinį įnašą, tačiau sandoris per žodžiu sutartą 3 mėnesių terminą sudarytas nebuvo.
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (1 dalis); preliminarioji sutartis turi būti rašytinė; formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (2 dalis); sutarties šalys įpareigojamos preliminariojoje sutartyje nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (3 dalis). Taigi, pagal įrodymų vertinimo taisykles ieškovas turėjo įrodyti, kad pagal suderintą šalių valią buvo pasiektas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; aptartos pagrindinės sutarties esminės sąlygos; sudarytas susitarimas rašytine forma. Teismas atkreipia dėmesį, kad rašytinės sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia (CK 6.165 str. 2 d.).
Ieškovo pateikta 2012-06-26 pradinio įnašo sutartis negali būti vertinama kaip preliminari žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, kadangi joje nėra šalių įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį, nenurodyta kiekvieno parduodamo sklypo kaina, neaptartas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Teismo nuomone, 2012-06-26 pradinio įnašo sutartis tik patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę pažengę ikisutartiniai (preliminarūs sutartiniai) santykiai, tačiau neįrodo, kad buvo sudaryta rašytinė preliminarioji žemės pirkimo pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nepateikė jokių įstatymo numatytų leistinų įrodymų, patvirtinančių rašytinės preliminarios sutarties buvimo faktą.
Kaip jau buvo minėta, ieškovas teigia, kad žemės sklypų pardavimo sandoris neįvyko dėl atsakovų kaltės, kadangi atsakovui A. Ž. priklausantis žemės sklypas buvo areštuotas, todėl atsakovai, gavę 6000 Lt pradinį įnašą ir neįvykus sandoriui jo negrąžinę, be pagrindo įgijo turto, kurį privalo grąžinti ieškovui.
Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės dviem aplinkybėmis: 1) pinigai pagal ginčo raštelį jiems nebuvo perduoti; 2) ginčo sutartį pasirašė ieškovo nurodymu, kuris norėjo užsitikrinti, kad atsakovai neieškos kito pirkėjo.
Abu šie argumentai tiesiogiai susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymu bei aiškinimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Pinigų perdavimo atsakovų nuosavybėn faktą ieškovas įrodinėja 2012-06-26 pradinio įnašo sutartimi, kurios tekste nurodyta „ Aš A. Ž. (duomenys neskelbtini) ir mano mama O. Ž. (duomenys neskelbtini) paėmėme 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) pradinį įnašą iš A. B. už parduodamus mums priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), abu šie sklypai parduodami už bendrą 40 000 lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) įskaitant pradinį įnašą. 2012-06-26 A. Ž. /parašas/ Susipažinau sutinku O. Ž. /parašas/“ (2 b. l.). Ieškovo teigimu, atsakovo A. Ž. ranka parašytas įrašas „Aš A. Ž. (duomenys neskelbtini) ir mano mama O. Ž. (duomenys neskelbtini) paėmėme 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) pradinį įnašą iš A. B.....“ patvirtina, kad ieškovas šios sutarties pasirašymo metu perdavė ir atsakovai gavo nurodytą pinigų sumą.
Teismui pateiktos ginčo sutarties tekste nėra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovams faktas. Sutarties teksto formuluotė- „Aš A. Ž. (duomenys neskelbtini) ir mano mama O. Ž. (duomenys neskelbtini) paėmėme 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) pradinį įnašą iš A. B.“ - 6000 Lt perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
Aplinkybę, kad pinigus jis perdavė atsakovams 2012-06-26 ginčo sutarties pasirašymo metu, ieškovas grindžia šiame raštelyje atsakovo A. Ž. įrašytu žodžiu „paėmėme“. Kitokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, byloje nėra.
Nagrinėjamoje byloje, šalims skirtingai nurodant dėl esminės ginčo sutarties sąlygos – pinigų perdavimo atsakovams fakto, sprendžiant, ar 2012-06-26 įvyko 6000 Lt sumos pagal ginčo sutartį perdavimas atsakovams ar ne, ginčo sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aiškinant sutartis būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsesualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai; 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius (LAT 2012-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-532/2012).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktą, nurodytą ginčo sutarties tekste, paneigia šalių veiksmai bei jų labiau tikėtini ketinimai sudarant pradinio įnašo sutartį.
Nustatyti tikrosios ginčo šalių valios sudarant ginčo sutartį, atsižvelgiant į jų paaiškinimų prieštaringumą, teismo nuomone, negalima, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma tikėtinumo požiūriu suponuoja esant labiau tikėtina, kad atsakovams pinigai pagal ginčo sutartį perduoti nebuvo (CPK 185 straipsnis).
Šią išvadą patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip jau minėta, atsakovai 2012-06-12 sudarė tarpininkavimo sutartį, kuria ieškovo įmonė „Anara“ įsipareigojo surasti pirkėją, perkantį atsakovų parduodamus žemės sklypus. Tokiu atveju, ieškovas, kaip fizinis asmuo, nusprendęs pats įsigyti parduodamus sklypus, pagal 2012-06-12 sutarties 1. 3 punktą, pradinį įnašą turėjo sumokėti savo paties įmonei „Anara“ („Firma“), o ne atsakovams („Klientui“), ir pardavimo kaina turėjo būti ne mažesnė negu 50 000 Lt. Posėdžio metu ieškovas aiškino, kad pradinis įnašas buvo perduotas atsakovams jų pačių sutikimu, tačiau atsakovai šių aplinkybių nepatvirtino. Atsakovai paaiškino, kad jie neprašė jokio pradinio įnašo, pagrindinis jų tikslas buvo kuo greičiau parduoti žemės sklypus, kadangi skubiai reikėjo pinigų giminaičio operacijai, todėl, ieškovui norint, buvo surašytas ginčo raštelis kaip garantija, kad atsakovai neieškos kitų pirkėjų ir sklypus ieškovui parduos už 40 000 Lt. Atsakovas A. Ž. paaiškino, kad sutarties tekstą, kurį diktavo ieškovas, jis parašė ir pasirašė. Atsakovė O. Ž. nurodė, kad sutarties teksto neskaitė, pasirašė, kad sutinka parduoti sklypus ieškovui. Atsakovų paaiškinimus patvirtino liudytoja A. Ž., kuri nurodė, kad atsakovas A. Ž. labai džiaugėsi, jog ieškovas greitu laiku nupirks sklypus ir jie turės pinigų atsiskaityti su giminaičiais. Šie atsakovų parodymai paaiškina aplinkybę, kodėl sutartyje nėra atsakovų įrašų apie pinigų gavimą, ir patvirtina, kad ginčo sutartis surašyta pasinaudojant sunkia atsakovų padėtimi ir neatspindi tikrosios atsakovų valios.
Teismo nuomone, mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pagal 2012-06-26 pradinio įnašo sutartį, kurią jis pat laiko preliminaria sutartimi ir kuri neatitinka tokios sutartims keliamų reikalavimų bei kurioje nenurodyta apie jo sumokėtų įmokų gavimą, būtų mokėjęs atsakovams 6000 Lt. Ginčo sutartis nebuvo reikalinga ir kaip garantas ieškovui, nes žemės sklypų kadastriniai dokumentai iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo pas ieškovą ir atsakovai be ieškovo žinios negalėjo disponuoti savo turtu. Taip pat mažai tikėtina, kad ieškovas būtų realiai sumokėjęs 6000 Lt pradinį įnašą atsakovams, prieš tai nepasitikrinęs, ar nėra draudimų parduoti turtą. Nors ieškovas teigia, kad apie atsakovui A. Ž. priklausančiam sklypui taikytą areštą jis sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, areštas 0.60 ha žemės sklypui taikytas jau 2012-06-21 (26 b. l.), tai yra iki 2012-06-26 ginčo sutarties surašymo. Taip pat mažai tikėtina, kad ieškovas, sumokėjęs tokio dydžio pradinį įnašą, per daugiau negu mėnesį laiko nesiėmė jokių veiksmų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, nors žemės sklypų techninės inventorizacijos bylos jam buvo perduotos pasirašant 2012-06-12 tarpininkavimo sutartį (4.3 p.) ir jokių kliūčių pirkti 1.70 ha žemės sklypą nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese antstolio taikytas areštas taipogi nebuvo kliūtis ieškovui įsigyti ir 0.60 ha žemės sklypą, nes priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininkui išlieka teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti turto pirkėją (CPK 704 str.).
Ieškovo nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu įrodo ir ta aplinkybė, kad atsakovams atvykus pasiimti žemės sklypų dokumentų, už 2012-06-12 sutarties nutraukimą buvo paimta 500 Lt bauda, nors ieškovas pats delsė sudaryti pirkimo sutartį, o paprašius grąžinti pradinio įnašo sutartį, ieškovas nurodęs, kad ginčo sutartį seniai išmetęs. Liudytoja A. Ž. posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas 2012 m. spalio mėnesį pareiškė pretenzijas atsakovui A. Ž., reikalaudamas netesybų, teigdamas, kad 1.70 ha žemės sklypas parduotas neva firmos „Anara“ surastam klientui, nors, liudytojos teigimu, O. Ž. priklausančio sklypo pirkėjas buvo surastas apie žemės pardavimą paskelbus spaudoje, apie jokią skolą ieškovas tuo metu nesakė, reikalavo tik 3000 Lt netesybų.
Esant aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumai, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovai neturėjo ketinimų sudaryti pradinio įnašo sutarties (sutarties tikslas buvo kitas - sutartis pasirašyta ieškovo prašymu kaip apsidraudimas, garantija, kad atsakovai neieškos kitų pirkėjų) ir pinigai atsakovams nebuvo perduoti, todėl ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui A. Ž. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-06 sprendimu Nr. SP-382-(7.0333) suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (40 b. l.). Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas (CPK 93 str.), todėl iš ieškovo valstybei priteistinos 240 Lt valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos ir 15 Lt pašto išlaidų (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 15 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.