- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1530-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18761-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- I. Ū.-M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-877/2016 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei I. Ū.-M. ir atsakovės I. Ū.-M. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. K. pateikė ieškinį atsakovei I. Ū. M., kuriuo prašė atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisti butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei I. Ū. – M. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 604 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę atidalinto turto dalį , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė (ieškovės sesuo) po motinos mirties paveldėjo jos turtą po ½ dalį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ prašomo atidalinti turto. Tuo trapu atsakovei priklausanti dalis yra registruotas mirusios mamos vardu. Ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teikia, nes su atsakove nesusitaria dėl naudojimosi turtu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Bendru sutarimu atsidalinti turtą atsakovė atsisako. Atsakovė trukdo naudotis ieškovei priklausančia nuosavybe, nes neduoda ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų, nors už savo buto dalį ieškovė moka mokesčius. Ieškovės prašoma atidalinimo tvarka geriausiai atitinka šalių interesus. Paršo ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jis yra šalia gydymo įstaigos, kurioje lankosi ieškovė atvykusi į Lietuvą. Ieškovė serga onkologine liga. Tuo tarpu atvykusi į Lietuvą atsakovė daugiausiai naudojasi sodo pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė I. Ū.-M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti atsakovei I. Ū. – M. priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį; ieškovei D. K. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 37-42). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė po motinos mirties paveldėjo po ½ prašomo atidalinti turto. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į jai priklausančio turto dalį. Nuo pat palikimo atsiradimo šalys suprato, kad protingiausia yra turtą pasidalinti. Dar 2012-06-30, 2012-11-04 laiškuose ieškovė siūlė atsakovei butą (duomenys neskelbtini), pati pasirinkdama butą (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypą. Su tokiu ieškovės pasiūlymu atsakovė sutiko. 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė iškraustė savo daiktus iš buto esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2000 metų yra nuolat išvykusi gyventi į JAV. Nepateikti duomenys, kad reikiamas sveikatos paslaugas ieškovė gali gauti tik (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centre. Be to, ieškovė 2015-08-11 nuomos sutartimi yra penkių metų laikotarpiui išnuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstai prašoma apsunkintą daiktą priteisti atsakovei. Atsakovė nuolat gyvena ir nuo 1964 metų yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Už šį butą moka mokesčius. Be to, ieškovė serga širdies liga, todėl laipioti į penktą aukštą jai būtų sunku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė D. K. prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti (t.1, b.l. 102-104). Nurodė, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, kur atsakovė nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, verslą. Ir ieškovė turi sūnų, sužadėtinį, dėl ko jai reikalingas didesnio ploto butas. Tiek ieškovė, tiek jos sūnus gydosi (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centre. Dalį mokesčių už abu butus ir sodą moka ir ieškovė. Nuosavybės teisę į ginčo turtą atsakovė įregistravo tik 2015-09-07, t.y. kai ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė nesutinka kad į dalintino turto masę būtų įtrauktas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes jai priklausančią šio turto dalį ieškovė nori parduoti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino visiškai. Atidalino D. K. ir I. Ū. – M. priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: D. K. priteisė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). I. Ū. – M. priteisė butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). I. Ū. – M. iš D. K. priteisė 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį ir 1650,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad po motinos L. Ū. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė D. K. ir atsakovė I. Ū. – M. pagal 2009 m. vasario 17 d. testamentą lygiomis dalimis po ½ dalį paveldėjo turtą: butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį V(duomenys neskelbtini), 19500 Eur vertės, 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13200 Eur vertės, 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 16832 Eur vertės (t. 1, b.l. 14-19, 44-53). Nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta VĮ Registrų centras duomenimis. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi naujesniais 2015-08-24 nustatytais turto vertės duomenimis (t.1, b.l. 44-53), ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.
Abi šalys sutinka, kad I. Ū. – M. atitektų 0,0737 ha žemės sklypas su sodo pastatu, esantis (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės. Dėl miško žemės sklypo atidalijimo ieškovė reikalavimo nereiškia, toks reikalavimas yra atsakovės priešieškinyje. Esminis ginčas kilęs dėl to, kam turėtų atitekti butas (duomenys neskelbtini).
Šalims sutinkant, kad atsakovei turėtų atitekti sodo sklypas, logiškai seka, kad ieškovei atitenka miško sklypas. Sodo sklypas yra mažesnės vertės už miško sklypą, todėl ieškovei turėtų atitekti mažesnės vertės butas, o atsakovei- didesnės, t.y. ieškovei butas (duomenys neskelbtini), atsakovei- (duomenys neskelbtini).
Teismas sprendė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo nustatytas aplinkybes. Kurį laiką po motinos mirties ieškovė pageidavo, kad butas (duomenys neskelbtini) atitektų atsakovei, šis butas atsakovei turi ne tik turtinę, bet ir asmeninę neturtinę vertę, kai tuo tarpu ieškovės joks emocinis ryšys su šiuo butu nesieja, ji iš jo išvyko sudariusi santuoką, o nuo 2000 m. gyvena JAV, į Lietuvą atvyksta tik neilgam laikui ir savo ketinimų grįžti čia nuolat gyventi jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad ieškovė sudarė ilgalaikę buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (dėl ko atsakovei faktiškai naudotis šiuo butu galimybė yra apsunkinta). Ieškovės nurodytus argumentus dėl gydymosi (duomenys neskelbtini) sveikatos centre ir neturėjimo transporto priemonės, teismas nelaikė svariais, nes Kauno mieste yra gerai organizuotas viešasis transportas, iš bet kurio miesto mikrorajono patekti į kitą autobusu, troleibusu ar mikroautobusu nėra kliūčių. Teismas nurodė, kad kiti šalių argumentai ir su tuo susiję liudytojų parodymai (dėl sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, mokesčių mokėjimo, faktinės turto priežiūros ir pan.) neturi lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui, nes abi šalys lig šiol mokesčius mokėjo už savo turto dalį. Taip pat ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės atsakovės kitoje valstybėje turimas turtas ar verslas. Jokių įrodymų apie atsakovės turimą užsienyje turtą byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, kad jos pasiūlytas atidalijimo būdas, atidalijant ne dalį, o visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, labiausiai atitinka ne vienos iš šalių, o abiejų šalių interesus, yra racionalus ir logiškas, nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.2, b.l. 47-57). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai nemotyvavo sprendimo, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmėsi pavieniais įrodymais, nenurodė kodėl atsakovės įrodymams teikiamas prioritetas.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto atidalinimo nepagrįstai atsižvelgė į turto vertę, sodo sklypą laikant tašku, ir kad kitai šaliai tektų sumokėti kuo mažesnę kompensaciją. T.y. nepagrįstai sprendė, kad šalims sutinkant, kad atsakovei turėtų atitekti sodo sklypas, ieškovei atitenka miško sklypas. Sodo sklypas yra mažesnės vertės už miško sklypą, todėl ieškovei turėtų atitekti mažesnės vertės butas, o atsakovei- didesnės, t.y. ieškovei butas (duomenys neskelbtini), atsakovei- (duomenys neskelbtini).
Teismas neatsižvelgė, kad ieškiniu ieškovė neprašė jai priteisti miško sklypo. Miško sklypas yra dalus. Be to, apeliantė buvo pradėjusi miško sklypo pardavimo procedūras, atsakovė pardavimui neprieštaravo ir pasiūlė bendradarbiauti parduodant kartu ir jos dalį. Be to, labiau atsakovė siekė išsaugoti miško sklypą, nes dėl atsakovės veiksmų šis sklypas nebuvo parduotas. Todėl jis turi būti priteistas būtent atsakovei.
Teismas neatsižvelgė į nuostatą, kad atidalijant turtą atidalinta turo būti tai, kad kitai šaliai tektų sumokėti kuo mažesnę kompensaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovei vietoje ieškinyje nurodytos 604 Eur sumos, teismas įpareigojo atsakovei sumokėti net 1691 Eur kompensaciją.
(duomenys neskelbtini) buto apsunkinimas, t.y. nuomos sutartis niekaip nebūtų apsunkinusi naudojimosi šiuo butu. Nuomininkas šiame bute gyvena ilgą laiko tarpą, dar esant gyvai šalių motinai gyveno. Nuomos sutartį yra galimybė nutraukti.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteitinas atsakovei. Apeliantę su šio butu taip pat sieja emocinis ryšys, nes čia praleido vaikystę, gyveno su sūnumi. Liudytojų parodymai, atsakovės nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji dažnai laiką leidžia Lietuvoje ir šiame bute gyvena. 2005 metai atsakovė sudarė santuoką su Italijos piliečiu, daug laiko praleidžia ne Lietuvoje. Aplinkybės, kad yra suvartojama mažai elektros, vandens tik patvirtina, kad atsakovė bute nuolatos negyvena. Be to, nes procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė Italijoje. T.y. atsakovė klaidino teismą teigdama, kad ginčo bute gyvena nuolatos. Tuo tarpu ieškovė sakė tiesą. Kad atsakovė retai lankosi šiame bute patvirtino liudytojai R. K., Z. K.. Atsakovės pateikta pažyma iš (duomenys neskelbtini) registrų nepaneigia fakto, kad atsakovė Italijoje nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Ši pažyma tik patvirtina faktą, kad atsakovės vardu nėra registruota jokia įmonė (ji nėra steigėja, akcininkė). Tai, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra šiame bute nereiškia, kad ji savo gyvenimą sieja su šia vieta.
Teismas nevertino įrodymų, pagrindžiančių mirusiosios L. Ū. valios dėl palikimo bei apeliantės paaiškinimų, dėl ko atsakovei buvo siūloma perimti butą (duomenys neskelbtini). Nors L. Ū. testamento nepaliko, bet laiškuose buvo išreiškusi valią, kad turtas atsitektų anūkui, t.y. ieškovės sūnui. Tuo tarpu ieškovės rašyti laiškai dėl turto pasidalinimo yra rašyti 2013 metais po mamos mirties, siekiant kuo greičiau išspręsti turtinius klausimus, tačiau atsakovė nebendradarbiavo. Be to, jei atsakovei šis turtas būtų reikalingas, ji būtų įforminusi ieškovės pasiūlymą.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius teiginius, kad atsakovė trukdė ieškovei naudotis butu (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji 2014-08-29 buvo apvogta (duomenys neskelbtini) ir buvo pavogti raktai nepatvirtina, kad buvo pavogti būtent šio buto raktai. Pakeistus spyną, ieškovei nebuvo duotas naujas raktas. Siekdama patekti į butą apeliantė turėjo kreiptis į policiją 2014-09-27 ir 2015-08-14 raštais.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantė neįrodė savo planų grįžti į Lietuvą. Priešingai, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad po dviejų metų išeina į pensiją ir neketina likti JAV. Apeliantė turi širdies ligą, o gydytis JAV brangu. Tiek apeliantė, tiek jos sūnus turi Lietuvos pilietybę. Sūnus taip pat turi planų grįžti į Lietuvą,
Atsakovei priteisus butą (duomenys neskelbtini) jai nebūtų užkirtas kelias gauti nemokamą medicininę pagalbą.
Prašo prijungti naujus įrodymus-velionės L. Ū. atviruką, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Prašo žodinio bylos nagrinėjimo, nes yra svarbu dar kartą išklausyti šalis, apklausti liudytojus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 63-67). Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta kokia materialinės teisės norma taikyta netinkamai. Atsakovės pasiūlyta turto atidalinimo tvarka buvo racionaliausia, nes ieškovė buvo suinteresuota parduoti jai nuosavybės teise priklausančią miško dalį, buvo sudariusi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pati prašė sklypą su sodo pastatu priteisti atsakovei. Atsakovei priteistinos kompensacijos dydis išaugo, nes ieškiniu buvo prašoma atidalinti tris nekilnojamuosius daiktus, o priešieškiniu keturis. Be to, atsakovė reikalavimą miško sklypą priteisti ieškovei grindė aplinkybe, kad draudžiama dalinti mažesnius nei 5 ha ploto miško sklypus. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl ji negalėtų sumokėti priteistos kompensacijos dydžio. Miško sklypo rinkos vertė yra gerokai didesnė, nei nurodyta VĮ Registrų centras pažymoje. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad miško sklypas neparduotas dėl atsakovės veiksmų, šios aplinkybės nebuvo tiriamos teismo posėdžio metu. Esant konfliktiškiems santykiams miško sklypo neatidalinimas iš bendrosios nuosavybės, reikštų konfliktus ateityje. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo motyvavimo. Atsakovės nepertraukiamą ryšį su Lietuva, butu (duomenys neskelbtini), patvirtina mokami komunaliniai mokesčiai, banko sąskaita ir mokėjimai iš jos, lankymasis pas gydytojus, kad atsakovės vardu yra registruotas automobilis, artimųjų kapų priežiūra. Velionės mamos valia aiškiai yra išreikšta 2009 metų notaro patvirtintame testamente, kur nurodyta, kad turtą dukros paveldi lygiomis dalimis. Byloje apklausti liudytojai patvirtino atsakovės ryšį su Lietuva, ginčo butu. Tai patvirtina ir aplinkybė, at atsakovė įrengė palydovinę televiziją. Atsakovės nuomone žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Prieštarauja dėl naujo įrodymo prijungimo, nes nenurodyta kodėl jis negalėjo būti pateiktas anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė D. K. ieškiniu prašė atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisti butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei I. Ū. – M. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 604 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę atidalinto turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė I. Ū.-M. priešieškiniu prašė atidalinti jai I. Ū. – M. priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį; ieškovei D. K. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Atidalino D. K. ir I. Ū. – M. priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovei D. K. priteisė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei I. Ū. – M. priteisė butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. Ū. – M. iš ieškovės D. K. priteisė 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį ir 1650,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinį, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai nemotyvavo sprendimo, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl materialinės teisės normų taikymo
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą vadovavosi CK 4. 80 straipsniu nustatytomis taisyklėmis Minėto straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu nesutariama atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiuo konkrečiu atveju šalys siekė atidalinti nekilnojamo turto, kurį sudaro butas/patalpa su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kiekvienai šaliai nuosavybės teise priklauso po ½- dalį minėto nekilnojamojo turto.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog esminis ginčas kilęs dėl to, kam turėtų atitekti butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs, jog šalys siekia prisiteisti vieną ir tą patį butą, t.y. butą (duomenys neskelbtini), šį butą priteisė atsakovei I. Ū. – M.. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas sprendė tai pagrįstai. Tokis sprendimas padarytas atsižvelgiant ieškovė D. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo trečiajam asmeniui, su kuriuo sudarė ilgalaikę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai reiškia, kad ieškovė šiuo butu naudojasi kaip jai vienai priklausančiu, atsakovės naudojimasis šiuo butu yra apsunkintas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų (butų) atidalijimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Šalys neginčijo nekilnojamojo turto verčių, sutiko, kad atsakovei I. Ū. – M. atitektų 0, 0737 ha žemės sklypas su sodo pastatu, esantis (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės. Todėl miško žemės sklypas pagrįstai priteistas ieškovei.
Ieškovei priteisto turto piniginė išraiška yra didesnė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės pritiesė 1691 Eur kompensaciją.
Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis materialinės teisės normomis ( CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalimis) teisingai išsprendė šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimų
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinės tesiės normų pažeidimų, padarytų pirmosios instancijos teismo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi civilinio proceso principais, išklausė bylos šalis, jų atstovus, liudytojus, t.y. teismas tinkamai vadovavosi rungimosi, dispozityvumo ir betarpiškumo, žodiškumo principais (CPK 12 – 13 straipsniais). Apeliantė nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs, kurį iš nurodytų civilinio proceso principų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus reikalavimus, nustatytus CPK 268 straipsnio 3 ir 4 dalyse, t.y. sprendime nurodytos sprendimo dalys, kurios nurodytos CPK 270 straipsnio 1 dalyje, sprendimo turinys ir forma atitinka jiems nustatytiems reikalavimams.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantė D. K. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šiuo atveju yra svarbu dar kartą išklausyti šalis, apklausti liudytojus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus.
Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes tam nebuvo pagrindo (CPK 322 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai apklausė liudytojus, vertino rašytinę bylos medžiagą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantė prašė prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismui teikė šalių motinos L. Ū. atviruką, kuris turi esminės reikšmės sprendžiant dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (b.l. 56, t.2). Teismas šio prašymo netenkino, kadangi apeliantės teikiamas atvirukas bylai neturi įrodomosios reikšmės.
Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
Atsakovė I. Ū. – M. prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šis prašymas netenkintinas. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokato padėjėjas A. G. (b. l. 69, t.2).
Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog „...advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos nevertintinos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti priteistos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. <...> rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.