Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P.L. kaltinamas tuo, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 21.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė kumščiu du smūgius V. V. į veidą, jam parkritus ant žemės, sudavė rankomis ne mažiau penkių smūgių į nugarą, taip padarydamas V. V. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės pažasties srityje, pogleivio paviršines muštines žaizdas ir pogleivio kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, viršutinių kairės pusės pirmo ir antro danties lūžius, ir tokiu būdu sukėlė V. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo.

4. Nukentėjusysis V. V. teismo posėdyje sutiko nebebūti apklaustas apie įvykį. Dėl ieškinio parodė, kad gydymas dar nėra baigtas. Savo ieškinį palaiko pilna apimtimi. Gydymas yra tęsiamas dėl dantų. Vis dar yra be vieno danties, nes dėjo danties implantą, jį atmetė organizmas, tai reikės dėti kitą. Visą tą laiką patiria nepatogumus. Po įvykio turėjo dirbti, ant veido buvo kraujosruvų, visą laiką dirbo, neturėjo nedarbingumo. Dėl kaltinamojo veiksmų, tai asmeniškai supranta, kad tai buvo jo klaida, bet nenori jam kažkokių pasekmių, jaunas žmogus. Supranta, kad jis padarė klaidą. Nukentėjusiajam tik svarbu, kad jis atlygintų nuostolius, o kaltinamajam asmeniškai nenori, kad ateityje būtų pasekmių dėl šio įvykio, nes mato, kad gailisi, atsiprašė.

5. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis P. L. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas bei kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

6. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

6.1. V. V. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 21 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) pastato, viešoje vietoje daugiabučių namų kieme, jam nepažįstami keturi asmenys, kurių vienas vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų iki ausų, kuris vilkėjo tamsios spalvos striukę, ant kurios buvo užrašas „CK“, dėvėjo tamsios spalvos džinsus, baltos spalvos sportinio stiliaus batus su raišteliais, jam nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šio smūgio jis parkrito ant žemės ir jam gulint ant žemės minėtas vaikinas kartu su kitais vaikinais, kurių tikslių požymių nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, jam sudavė dar nemažiau penkių kartų, tačiau, į kurias kūno vietas ir kuris vaikinas kokius smūgius sudavė pasakyti negali, nes nematė. Tokiais veiksmais visi keturi vaikinai jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9-13);

6.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) pastato. Į įvykio vietą patenkama iš (duomenys neskelbtini), pro daugiabučius namus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat netoli matomas (duomenys neskelbtini) pastatas bei matoma šalia jo esanti aptverta saugoma automobilių stovėjimo aikštelė. Yra matomi priparkuoti įvairūs automobiliai. Kelio danga yra apsnigta. Įvykio vietoje reikšmingų daiktų nerasta, niekas iš įvykio vietos nepaimta (1 t., b. l. 16-22);

6.3. nukentėjusiojo V. V. parodymais apie tai, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 21 val. 05 min. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, kai išgirdo, kad kažkas jam į langus mėto sniego gniūžtes. Jis pažiūrėjęs pro langą pastebėjo keturių jaunuolių kompaniją, kuri buvo netoli jo langų, iš šios kompanijos įsidėmėjo vieną jaunuolį, kurio šukuosena buvo apkirpta vadinamu (duomenys neskelbtini). Jis per keletą minučių apsirengė rūbus ir išėjo į lauką, apie 21 val. 10 min., norėdamas jaunuoliams pasakyti, kad taip nedarytų ir į jo langus sniego gniūžčių nemėtytų. Išėjęs į kiemą, viešoje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) pastato, pastebėjo minėtą jaunuolių kompaniją. Priėjęs prie jos, pastebėjo jaunuolį, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių (duomenys neskelbtini)kirptų plaukų iki ausų, jis vilkėjo tamsios spalvos striukę ant kurios buvo užrašas „CK“, dėvėjo tamsios spalvos džinsus, baltos spalvos sportinio stiliaus batus su raišteliais. Priėjo arčiau minėto jaunuolio ir pasakė jam „kurio čia darbas“, jaunuolis nieko nesakęs vieną kartą dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam į veido sritį. Po šio jo stipraus smūgio jis jaunuoliui nieko nepasakė, tiesiog bandė nuo jo apsisaugoti ir jį nuo savęs pastumti, tačiau minėtas jaunuolis jam tos pačios dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė dar vieną smūgį į veido sritį, ko pasėkoje po šio smūgio jis nugriuvo ant žemės. Tokiais veiksmais jaunuolis sukėlė jam fizinį skausmą. Su šiuo jaunuoliu buvo dar trys kiti jaunuoliai. Jų požymių gerai neįsidėmėjo. Kai jis nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, visi keturi jaunuoliai bandė pabėgti, tačiau jis gulėdamas ant žemės, spėjo rankomis sučiupti vienam jaunuoliui už kojos, kad jis nepabėgtų. Kurį jaunuolį sučiupo, jis pasakyti negali, nes nematė. Kol jis laikė jo koją, visi keturi jaunuoliai, jam gulinčiam ant žemės, sudavė dar nemažiau penkių kartų, tačiau, į kurias kūno vietas ir kuris vaikinas kokius konkrečiai smūgius jam ir kuo sudavė, pasakyti negali, nes nematė, galimai galėjo suduoti rankomis ar spirti koja. Kai jam sudavė šiuos smūgius jis jaunuolio koją paleido ir nebelaikė, po to jie visi pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais visi keturi vaikinai jam sukėlė fizinį skausmą. Jaunuoliams pabėgus iš įvykio vietos, jis atsikėlė nuo žemės ir pastebėjo, kad jam iš veido bėga kraujas, iš kur konkrečiai nesuprato, tik burnoje pajautė, kad jam įvykio metu galėjo būti išmušti dantys, po to jis iškarto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, kuri jį apžiūrėjo, taip pat atvyko ir policijos pareigūnai, jis jiems papasakojo apie įvykį ir tuomet greitoji pagalba jį išsivežė į VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jam būnant VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje ir po apžiūros laukiant gydytojo atsakymų, jis pastebėjo, kad į priėmimo skyrių prie registratūros atėjo jaunuolis, pamatė, kad tai tas pats jaunuolis, kuris įvykio vietoje jam sudavė du smūgius į veidą, taip pat pastebėjo, kad jis atvyko į priėmimo skyrių su sužalota dešine ranka, jis buvo ją užsivyniojęs tvarstomuoju bintu, o jis buvo kruvinas. Kadangi priėmimo skyriuje buvo pareigūnai, jis jiems pasakė ir nurodė, kad šitas jaunuolis minėto įvykio metu jį fiziškai sužalojo, jis jaunuolį atpažino iš bendrų jo bruožų ir jo aprangos (1 t., b. l. 25-28). Papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu jis minėjo, kad jam gulint ant žemės, smūgius sudavė visi keturi jaunuoliai, tačiau viską gerai apgalvojęs, gali pasakyti, kad tiksliai kiek jaunuolių jam sudavė gulint ant žemės, jis negali pasakyti. Galėjo būti ir vienas, ir daugiau. Kaip minėjo, smūgiai jam buvo suduoti į nugarą, tad jis jaunuolių, kurie jam smūgiavo nematė, ar kažkuris iš jaunuolių suėmęs jį, bandė jį atitraukti, taip pat negali pasakyti. Tik vėliau, po įvykio grįžęs į namus, pastebėjo, kad buvo kruvina jo striukės nugara. Kadangi ant nugaros jo paties kraujo negalėjo būti, o vienas iš jaunuolių, kuris pats pirmas jam sudavė du smūgius į veidą, įvykio metu pats susižalojo, tai mano, kad jis jam galėjo suduoti smūgius ir tada, kai jis gulėjo ant žemės. Kitų trijų jaunuolių veiksmų jis pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai netikėtai ir greitai, tuo metu buvo vakaras ir jau buvo tamsu. Jam paleidus laikomo už kojos jaunuolio koją, jie visi pabėgo, o jis paskambino į pagalbą. Vėliau, ligoninėje vieną jaunuolį, kuris pirmas jam smūgiavo, jis atpažino ir parodė pareigūnams. Tačiau kitų trijų jaunuolių jis neatpažintų, kadangi, kaip jau minėjo, buvo jau tamsu ir viskas įvyko staiga. Kai prieš jį buvo smurtaujama, aplinkui kitų asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 29-32);

6.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodoma, kad V. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės pažasties srityje, pogleivio paviršinės muštinės žaizdos ir pogleivio kraujosruvos lūpų vidiniuose paviršiuose, viršutinių kairės pusės pirmo ir antro danties lūžiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 36);

6.5. liudytojos K. V. parodymais apie tai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V.V. ir dviem vaikais. Prisimena, kad galimai 2024 m. vasario 10 d. vakaro metu ji, jos vyras V.V. ir vienas iš vaikų buvo savo namuose. Jie gyvena pirmame aukšte. Prisimena, kad ji tą vakarą buvo miegamajame kambaryje, o vyras vonioje maudė jų vaiką. Jai būnant kambary, išgirdo, kad kažkas iš lauko pusės mėto į jų langus sniego gniūžtes. Sniegas tuo metu jau buvo patirpęs, tad tos gniūžtės buvo kietos ir garsas buvo stiprus. Gniūžčių buvo mesta ne viena. Ji tada nuėjo į vonią ir pasakė vyrui, kad kažkas mėto gniūžtes į jų langus. Jai atidarius vonios duris, kad mėtomos gniūžtės į langus, išgirdo ir vyras. Mano, kad smūgių į langą buvo daugiau nei penki. Tada jos vyras greitai apsivilko striukę ir išėjo į lauką, norėdamas sudrausminti, kadangi, tai jau buvo ne pirmas kartas, kai į jų langus kažkas kažką mėto. Jų buto langai yra pirmame aukšte ir prie namo kampo, tad dažnai vaikai ar paaugliai išdykaudami mėto sniegą ar akmenukus. Vyrui išėjus pro duris, ji dar pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip tolyn nuo jų namo neskubėdami nueina keturi (duomenys neskelbtini), o jos vyras ėjo jiems iš paskos. Kadangi tą vakarą jie maudė vaiką, tai ji grįžo atgal į vonią ir pro langą nebežiūrėjo. Po kelių minučių išgirdo, kad skamba jos mobilusis telefonas. Jai atsiliepus, vyras kalbėjo susijaudinęs ir pasakė, kad jį sumušė, kad greičiausiai jam išmušė dantį. Pasakė, kad išsikvietė policiją ir greitąją ir kad laukia jų. Jie tada pokalbį baigė ir ji laukė, kol vyras grįš namo. Vyras į namus grįžo jau po vidurnakčio, nes buvo ligoninėje ir policijos komisariate. Jam grįžus, ji paklausė, kas nutiko. Vyras jai pasakojo, kad pasivijęs lauke jaunuolius, kurie galimai mėtė sniegą į jų langus, jis tik pasakė jiems vieną sakinį: „kurio čia darbas“ ar kažkas panašaus, ir tada vienas iš jaunuolių jam iš karto be žodžių sudavė smūgius į veidą. Kiek jam sudavė smūgių į veidą, vyras jai neminėjo. Po to sakė, kad nuo suduotų smūgių, jis parkrito ant žemės ir pagavęs laikė vieno iš jaunuolių koją, kad nepabėgtų. Kas vyko po to, vyras sakė, kad iš streso būsenos nelabai pamena. Tik sakė, kad tas jaunuolis jį puolė iš karto, nieko net nesiaiškindamas ir nesakydamas, ir kad smūgių buvo daugiau nei vienas. Ji matė, kad ant vyro veido buvo sužalojimai. Jo veidas buvo ištinęs, buvo sužalota lūpa, akis, buvo nuskeltas vienas dantis, o kitas dantis buvo išmuštas visai. Taip pat jai vyras papasakojo, kad jam su policijos pareigūnais nuvykus į ligoninę, ligoninės priimamajame jis pastebėjo tą patį jaunuolį, kuris jam ir sudavė smūgius. V.V. pasakojo, kad jaunuolio ranka buvo sužeista ir kad atpažinęs tą jaunuolį, pasakė apie tai pareigūnams. Taip pat vyrui grįžus namo, ji pamatė, kad ant vyro striukės nugaros, viršuje, buvo pailga, plati kraujo dėmė. Ji dar vyro paklausė, iš kur tas kraujas, bet apžiūrėjus vyrą, daugiau sumušimų nei tik ant veido, nebebuvo. Tada jie pamanė, kad tas kraujas greičiausiai buvo ne V.V.. Ji tada, norėdama, kad neliktų dėmių, tą striukę iš karto užmerkė į vandenį ir po to išskalbė. Gali pasakyti, kad jos vyras yra labai ramaus būdo, nekeliantis konfliktų ir nesiveliantis į muštynes. Nemano, kad jis pats pirmas galėjo kažką padaryti tiems jaunuoliams. Kaip V.V. minėjo, jis tik paklausė, kurio čia darbas, ir po tų žodžių iš karto gavo smūgius į veidą. Po įvykio jos vyras nedarbingumo neturėjo, kadangi nebuvo, kas jį darbe pakeičia. Taip pat gali pasakyti, kad V.V. iki šiol gydosi, nes vieno danties implantas neprigijo ir reikės gydymą tęsti toliau. Dėl minėto įvykio ji buvo labai sukrėsta ir išsigandusi. Buvo šokiruota, kad jos vyras be jokios priežasties buvo sumuštas (1 t., b. l. 56-59);

6.6. liudytojo D. G. parodymais apie tai, kad 2024 m. vasario 10 d. vakaro metu, apie 8 ar 9 valandą jis buvo su draugais: D. Ž., P. L. ir A. P.. Jie vaikščiojo po miestą be jokio tikslo, jau buvo vakaras, jie pasimėtė truputį su sniegu ir tiesiog ėjo toliau. Jie buvo daugiabučių kiemuose, vietą tiksliai prisimena, tik negali nurodyti adreso. Sniegą jie mėtė vienas į kitą, bet gali būti, kad pataikė į kažkurio buto langą. Jie ėjo toliau ir maždaug po kokių 10 minučių link jų sparčiu žingsniu pradėjo eiti vyras. Tas vyras jiems atėjo iš nugaros pusės. Jis jiems buvo nepažįstamas. Jis priėjo prie jų ir pirštais į juos pradėjo rodyti, klausinėdamas, kuris čia? Jis net nelabai suprato, kodėl tas vyras priėjo prie jų. Tada tas vyras priėjo prie P.L. ir jam pasirodė, kad jis galėjo jam kažkur prie kaklo sugriebti ir tada jie abu apsistumdė. Kad būtų suduoti smūgiai jis nematė, jam pasirodė, kad P.L. su tuo vyru apsistumdė. Tai pamatę jis ir D.Ž. pradėjo bėgti. Jis ir D.Ž. į priekį pabėgo apie 10-15 metrų. Tada sustojęs jis atsisuko ir pamatė, kad tas vyras jau gulėjo ant žemės ir laikė sugriebęs A.P. koją. Matė, kad A.P. tą koją ištraukė ir pradėjo bėgti link jų. Jis nematė, kad kažkas tuo metų būtų sudavę tam vyrui smūgius, kaip jau sakė, jis tik matė, kad tas vyras gulėjo ant žemės ir laikė A.P. koją. P.L. tuo metu, kai jis atsisuko, jau buvo atsitraukęs ir bėgo link jų. Jis nepastebėjo, kad P.L. būtų tam vyrui sudavęs kažkokius smūgius. Iš pat pradžių, kai tas vyras priėjo prie jų, jis tik matė, kad jis su P.L. apsistumdė. Kad A.P. būtų sudavęs smūgius, irgi nematė. Kaip tas vyras apvirto ant žemės, jis taip pat nematė. Jis ir D.Ž. tik pamatė, kad prasideda konfliktas pradėjo bėgti ir viso konflikto metu buvo atokiau. Kai P.L. su A.P. prie jo ir D.Ž. pribėgo, jie dar truputį pabėgo kartu ir visi išsiskirstė savo keliais. Kad po įvykio P.L. buvo sužalotas, jis nematė. Tik tą vakarą jam grįžus į namus, jam parašė D.Ž., kad P.L. važiuoja į ligoninę dėl rankos. Daugiau nieko neberašė. Kas tiksliai nutiko P.L. rankai, jis nežino, vėliau P.L. irgi nepasakojo. Kad tas vyras buvo sužalotas, jis taip pat nežinojo, nes nieko nematė. Dėl minėto įvykio jis išsigando, dėl streso ir pradėjo bėgti (1 t., b. l. 72-75);

6.7. liudytojo D. Ž. parodymais apie tai, kad tiksliai dienos negali pasakyti, bet žino, kad tai buvo šeštadienis, vasario mėnesį. Jis buvo su draugais A. P., P. L. ir D. G.. Jie susitiko po pietų, apie 16.00 val. Jie visi nuėjo į (duomenys neskelbtini). Paskui jie vaikščiojo po miestą, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai ėjo (duomenys neskelbtini) gatvėmis, ėjo pro buvusią (duomenys neskelbtini), tada pro (duomenys neskelbtini). Jie tada ėjo per daugiabučių namų kiemus takeliu, link tos pusės, kur yra (duomenys neskelbtini). Tada išgirdo, kad už jų rėkia kažkoks vyras. Kai priėjo arčiau, girdėjo, kad tas vyras šaukė: „kam čia?“, ar „kuris čia?“. Kodėl jis tai šaukė, jis neįsivaizduoja. Pirmas stovėjo A.P., tad tas vyras pirmiausia priėjo prie A.P., tada priėjo prie D.G. ir paskui prie jo. Tas vyras nužiūrinėjo jiems veidus, atrodė agresyviai. P.L. stovėjo šalia jo. Tada tas vyras priėjo prie P.L. ir sučiupo P.L. už kaklo. Iš pradžių, kiek matė, sučiupo viena, o paskui lyg ir matė, kad abiem rankomis. Tada matė, kad jie abu apsistumdė. Kiek matė, tas vyras pirmas pastūmė P.L., o P.L. jį stūmė atgal. Kad būtų suduoti kažkokie smūgiai, jis nematė. Kai P.L. su tuo vyru pradėjo stumdytis jis ir D.G. pradėjo bėgti. Jie pabėgo apie 10-15 metrų. Tada jis sustojo ir atsisuko. Tada pamatė, kad tas vyras gulėjo ant žemės ir sučiupo A.P. už kojos. Tada A.P. parkrito ant žemės. Tada, kas vyko toliau nebematė, nes jis ir D.G. vėl pradėjo bėgti ir bėgo iki (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad jam iš paskos atbėga P.L. ir A.P., tai jis jų palaukė, o D.G. išėjo namo. Kai P.L. su A.P. priėjo prie jo, jis pamatė, kad P.L. ranka buvo kruvina, matė, kad bėgo kraujas. P.L. sakė, kad važiuos į ligoninę. Kaip jis susižalojo tą ranką, P.L. jam nesakė ir jis neklausė. Kad A.P. ar P.L. būtų sudavęs kažkokius smūgius tam vyrui, jis nematė. P.L. ir A.P. nieko daugiau apie tą konfliktą jam nepasakojo. Tada jie visi trys išsiskirstė ir jis iš karto grįžo namo. Prieš tam vyrui pribėgant prie jų, jie visi mėtėsi sniegu. Sniegu mėtėsi tarpusavyje. To vyro, kuris pribėgo prie jų, jis nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Jis net nesuprato, kodėl tas vyras prie jų pribėgo. Dėl minėto įvykio jis išsigando, patyrė stresą (1 t., b. l. 90-93);

6.8. liudytojos (policijos pareigūnės) I. N. parodymais apie tai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėja. Prisimena, kad 2024 m. vasario 10 d. dirbo viename ekipaže su G. P.. Vakaro metu buvo gautas pranešimas apie nepažįstamų asmenų sumuštą vyrą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Joms atvykus į įvykio vietą, asmuo, kuris pranešė apie įvykį, jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Buvo nustatyta, kad asmuo yra V. V.. Matė, kad vyro veidas buvo sužalotas, matėsi ant veido kraujas, matėsi, kad jam buvo nuskelti du priekiniai dantys. Paklausus, kas nutiko, vyras joms paaiškino, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kad vienas jaunuolis jam sudavė smūgius į veidą, po to jis pargriuvo ant žemės ir jam buvo suduota daugiau smūgių, tačiau kur tiksliai ir kas tiksliai tuos smūgius sudavė, jis negalėjo nurodyti. Vyras joms apytiksliai papasakojo, kaip atrodė jį užpuolę asmenys. Tuomet vyras greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jos dar važinėjo gatvėmis, ieškodamos įtariamųjų, tačiau nieko neradus, taip pat nuvyko į ligoninę. Ji kartu su kolege G.P. ir V.V. laukė ligoninės priimamajame skyriuje ir pastebėjo, kad taip pat į skyrių atėjo moteris kartu su jaunuoliu. Matė, kad to jaunuolio ranka buvo aptvarstyta. Prieš tai nukentėjusysis, kai joms pasakojo apie jį užpuolusius asmenis, buvo sakęs, kad vienas iš jaunuolių buvo apsikirpęs (duomenys neskelbtini), o tas vaikinas, kuris atėjo į ligoninę su moterimi, taip pat buvo panašiai apsikirpęs. Taip pat pastebėjo, kad nukentėjusysis labai įtariai žiūrėjo į tą vaikiną ir ėjo link jo pusės. Jos tai pastebėję, paklausė jo, kas nutiko, ir V.V. pasakė, kad tai yra būtent tas jaunuolis, kuris jam sudavė smūgius. Jos tada palaukė, kol jaunuolis su moterimi susitvarkys dokumentus ir priėję prie jų, užkalbino. Moteris, kuri buvo kartu su jaunuoliu, buvo jo mama, ji joms atsisakė pateikti savo ir sūnaus duomenis. Paklausus, kas nutiko jaunuolio rankai, moteris atsakė, kad jis susižalojo namie, o jaunuolis, atsakė, kad susižalojo kieme. Iš pradžių jaunuolis nurodė, kad nieko nekomentuos, kol nebus apžiūrėtas gydytojo, o po to išėjęs iš operacinės, kur jam siuvo ranką, jis pradėjo kalbėti ir nurodė, kad įvykio metu jis sudavė smūgius, tačiau tai buvo tik gynyba. Jis nurodė, kad jis išsigando, jog prie jo eina nepažįstamas žmogus, dėl to jam ir smogė. Kiek tiksliai jis sudavė smūgių nenurodė, ką įvykio metu darė kiti jo draugiai, taip pat neminėjo. Atvykus kolegoms, minėtas jaunuolis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 98-101);

6.9. liudytojos (policijos pareigūnės) G. P. parodymais apie tai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėja. 2024 m. vasario 10 d. dirbo ekipaže kartu su tyrėja I. N.. Prisimena, kad buvo gautas iškvietimas, jog nepažįstami asmenys sumušė vyrą. Jiems nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji pagalba, kurios automobilyje sėdėjo nukentėjęs vyras. Matėsi, kad buvo sužalotas jo veidas, matėsi kraujas, jis buvo ranka užsidengęs burną. Nukentėjęs V. V. nurodė, kad pro savo buto langą pastebėjo, kad kažkas mėtė sniego gniūžtes į jo buto langus, ir jis išėjęs į kiemą pamatė jaunuolių kompaniją ir priėjo prie jų. Priėjęs prie vieno iš jaunuolių, paklausė, ar jis čia mėtė, ir tada tas jaunuolis jam sudavė kumščiu į veidą. Kiek jam buvo suduota smūgių, šiuo metu nepamena, ar nukentėjęs V. V. joms sakė. Po to, kai V.V. buvo suduotas smūgis, jis sakė, kad parkrito ant žemės, ir jam dar buvo suduota daugiau smūgių, tačiau tiksliai kiek smūgių ir kas juos sudavė, vyras nenurodė. Taip pat paminėjo, kad vienam iš jaunuolių, kad nepasišalintų, dar buvo sugriebęs už kojų. Nukentėjęs vyras jiems taip pat apibūdino, kaip atrodė vaikinai. Po to vyras buvo nuvežtas į ligoninę. Jos taip pat vyko į ligoninę ir jiems belaukiant ligoninės priimamajame, į skyrių taip pat atėjo moteris ir vaikinas, kurio buvo sužeista ranka. Ji tada pamatė, kad V.V. ilgai ir labai įdėmiai žiūrėjo į tą vaikiną. Jos tada su kolege priėjo prie jo arčiau ir paklausė, į ką jis taip žiūri. Tuomet jos pačios pamatė, kad V.V. žiūri į to jaunuolio su sužalota ranka pusę. Tada V.V. joms pasakė, kad tai tas pats vaikinas, kuris pats pirmas konflikto metu jam sudavė smūgį į veidą. Jos kelis kartus jo paklausė, ar V.V. tikrai atpažįsta jaunuolį, ir jis patvirtino, kad tikrai. Jos tada palaukė, kol moteris ir vaikinas prie registratūros supildys dokumentus. Jie tada atsisėdo ant suoliuko laukti ir jos priėjo prie jų. Ji paklausė jaunuolio, kur jis susižalojo ranką ir paklausė, ar jis galėjo su kitų jaunuolių kompaniją būti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaikinas pasakė, kad dabar nieko nekomentuos. Tada ji paprašė jaunuolio dokumentų, bet jo mama atsisakė juos pateikti, ji skambino vyrui ir kvietė jį atvažiuoti. Mama taip pat nurodė, kad vaikinas ranką susižalojo namuose. O pats vaikinas bekalbant pasakė, kad ranką susižalojo griūnant. Jos tada su kolege palaukė, kol bus baigta vaikino apžiūra. Tada atvyko vaikino tėtis, taip pat atvyko dar vienas policijos ekipažas, kadangi reikėjo asmenį sulaikyti. Tada vaikinas išėjęs iš apžiūros pasakė, kad nukentėjusiam vyrui smūgius sudavė, tačiau nurodė, kad jis gynėsi, o nuo ko gynėsi, paaiškinti negalėjo. Tada vaikinas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. O jos su nukentėjusiuoju važiavo atlikti procesinių veiksmų (1 t., b. l. 104-107);

6.10. liudytojos K. T.-L. parodymais apie tai, kad P. L. yra jos sūnus. Pamena, kad tą dieną, kai P.L. buvo sulaikytas, jis prieš tai buvo išėjęs į miestą su draugais. Su kokias draugais tą vakarą buvo P.L., ji negali pasakyti, nes nežino, P.L. jai nesakė. Prisimena, kad tą vakarą ji kartu su kitu sūnumi buvo namuose. P.L. į namus grįžo gal apie kokią 22.00 val., tiksliai nepamena. Ji P.L. atidarė buto duris ir pamatė, kad jis yra kruvinas. Matė, kad P.L. viena ranka buvo kruvina, buvo kruvinos jo kelnės. Ji iš karto jo paklausė, kas jam nutiko. P.L. pasakė, kad prie jo su draugais priėjo kažkoks vyras ir pradėjo į juos badyti pirštais. Dėl ko prie jų tas vyras priėjo, P.L. sakė, kad nežino, ir pasakė, kad net nežino, iš kur jis atėjo. P.L. pasakojo, kad tas vyras į kiekvieną iš jų pradėjo besti pirštais, sakydamas: „tu čia, tu čia“. Tada bedė pirštu ir į P.L.. P.L. paklausė, „ko tu čia nori“. Ir tas vyras pasakė, kad „čia tikrai tu“. P.L. dar sakė, kad tas vyras sugriebė jam už striukės. Ji matydama P.L. sužalotą ranką, jo paklausė, gal jį sužeidė su peiliu. O P.L. pasakė, kad nežino ir kad sužalotą ranką pamatė tik vėliau, eidamas namo. Ji P.L. žaizdą apiplovė ir pasakė, kad važiuoja į ligoninę. Ji dar P.L. paklausė, gal reikia iškviesti policiją. O P.L. pasakė, kad net nežino, kas tas vyras ir iš kur jis atėjo. Tada su P.L. nuvyko į ligoninę. Jie ten užsiregistravo pas gydytoją ir po kurio laiko prie jų priėjo policijos pareigūnai, matė, kad prie pareigūnų dar buvo vyriškis. Pareigūnai jiems pasakė, kad tas vyras atpažino jos sūnų P.L. ir kad P.L. jį sumušė. Ji bendraudama su policijos pareigūnais paskambino P.L. tėčiui ir jis taip pat atvyko į ligoninę. Matė, kad P.L., jau atvykus jo tėčiui, kalbėjo su policijos pareigūnais ir tuo vyru, tačiau ji tuo metu kalbėjo su gydytoju ir negirdėjo, ką P.L. pareigūnams pasakojo apie įvykį. Po to P.L. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. P.L. jai nesakė, kad jis ar kažkas iš jo draugų būtų sudavę smūgius tam vyrui. P.L. jai tik pasakė, kad tas vyras pats pirmas prie jų pribėgo ir pradėjo badyti pirštais. P.L. taip pat sakė, kad įvyko grumtynės ir P.L. parkrito ant žemės, o tas vyras sugriebė P.L. draugo kojas, o P.L. tam vyrui paėmė už rankų, kad išlaisvintų draugą. Kaip P.L. susižalojo ranką, negali pasakyti, pats P.L. sakė, kad irgi nežino. Ligoninėje P.L. ranką susiuvo. Daugiau kitų sužalojimų ant sūnaus kūno nebuvo (1 t., b. l. 110-113);

6.11. tyrėjos I. N. tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 21 val. 16 min. dirbant ekipaže 1167 kartu su tyrėja G. P. iš (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini). Tik ką pranešėją sumušė nepažįstami asmenys, kurie pasišalino. (duomenys neskelbtini) m. pranešėjui išmušti dantys. GMP“. Atvykus nurodytu adresu pranešėjas jau buvo GMP automobilyje, kuris paaiškino, kad prieš kelias minutes jam būnant namuose jis pamatė, kaip į jo ir kitų butų langus keturi vaikinai mėto sniego gniūžtes. Jis išėjo į lauką ir priėjęs prie tų jaunuolių paklausė, kuris čia mėtė sniegą, kai tuo tarpu vienas iš jaunuolių nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu sudavė pranešėjui į veido sritį, o jam pargriuvus visi keturi jaunuoliai pradėjo į jį smūgiuoti, kiek smūgių ir iš ko, vyras nurodyti negalėjo. Pranešėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad visi jaunuoliai buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus apsirengę tamsiai visa informacija buvo perduota mieste dirbantiems ekipažams. Ekipažas 1001 ieškojo įtariamųjų, tačiau, nerado. Taip pat V. V. nurodė, kad įsidėmėjo vieno jaunuolio kuris jam smūgiavo į veidą požymius t. y. kad jaunuolis yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų iki ausų, vilkėjo tamsios spalvos striuke, ant kurios buvo užrašas „CK“, dėvėjo tamsios spalvos džinsus, avėjo baltos spalvos sportinio stiliaus batus su raišteliais. Nuvykus į ligoninės priėmimą kartu su nukentėjusiuoju, belaukiant tyrimo atsakymų, į ligoninės priėmimą atvyko moteris su jaunuoliu. Buvo pastebėta, kad V. V. labai įdėmiai žiūri į jaunuolį, paklausus, kodėl jis į jį taip žiūri, V. V. nurodė, kad šis jaunuolis atkreipė jo dėmesį, jis priėjęs arčiau įdėmiau į jį pažiūrėjo ir paaiškino, kad tai tas pats jaunuolis, kuris jam smogė kumščiu į veidą V. V. paaiškino, kad pastebėjo ir jo sužalotą dešinę ranką, kuri kraujavo. Taip pat paaiškino, kad atpažino jį iš bendrų jo bruožų ir aprangos. Priėjus prie nurodyto jaunuolio, jis buvo su moterimi, kaip paaiškėjo, kad tai to jaunuolio mama. Paklausus jaunuolio, kur jis galėjo susižaloti ranką, jo mama pasakė, kad jos sūnus susižalojo namuose, o tuo tarpu pats jaunuolis teigė, jog kieme būnant su draugais. Jaunuolis pasakė tik tiek, kad šiuo metu į klausimus neatsakinės, kalbės vėliau. Paprašius jaunuolio pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą šiam nespėjus nieko pasakyti, jo mama kategoriškai atsisakė pasakyti sūnaus duomenis, į jokias kalbas nesileido. Po medikų apžiūros jaunuolis pasakė, kad šiam vyrui jis smūgiavo, tačiau tai buvo gynyba. Po to, kai medikai jaunuolį paleido, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. V. V. po medikų apžiūros nustatyta galvos sumušimas, 11, 12 dantų nuskilimas, išleistas į namus. Apžiūrint įvykio vietą vaizdo stebėjimo kameros buvo pastebėtos esančios netoli adresu (duomenys neskelbtini) esančios aptvertos, saugomos automobilių stovėjimo aikštelės, dėl vėlaus paros meto nepavyko nustatyti, ar vaizdo kameros filmuoja ir ar gali būti matoma pati įvykio vieta, kam priklauso vaizdo stebėjimo kameros nustatyti nepavyko, tačiau buvo matomas stendas su telefono numeriu, daugiau įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Filmuota Body: I. N., G. P. (1 t., b. l. 127-129);

6.12. vyresniosios tyrėjos V. B. tarnybiniu pranešimu, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal BK 284 straipsnį, buvo bendrauta su asmeniu, prisistačiusiu T. S.. Minėtas asmuo nurodė, kad jis yra aptvertos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, savininkas. Minėtas asmuo nurodė, kad saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra sumontuotos kameros, tačiau jos filmuoja tik aikštelės tvorą bei vaizdą aikštelės viduje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemo kameros nefilmuoja (1 t., b. l. 132-133);

6.13. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, gautas 2024 m. vasario 10 d. 21:16 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (BPC ID (duomenys neskelbtini)). Garso įrašas įkeltas į IBPS sistemą prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašo trukmė 04:19 min. Įjungus garso įrašą girdisi telefono kvietimo signalas, paskui pasigirsta vyro ir bendrojo pagalbos centro darbuotojos, vėliau policijos pareigūno pokalbis. V. V. nurodo, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kad reikia greitosios, nurodo, jog išmuštas jam dantis (1 t., b. l. 139-143);

6.14. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimi į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių (duomenys neskelbtini) apskr. VPK pareigūnių I. N. ir G.P. kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Pirmame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnės sėdi automobilyje, jam sustojus išlipa į lauką ir eina link kieme stovinčio greitosios pagalbos automobilio. Priėjus prie automobilio, matyti, kad jame sėdi vyriškis (kaip nustatyta pagal CDB – V. V.). Ant V. V. veido matyti nubrozdinimai ir kraujo žymės. Šalia jo stovi žmonės, vilkintys medicinos darbuotojų aprangas. Pareigūnės teiraujasi, kas nutiko. V. V.: mėtė gniūžtėm į langus, nuėjau padrausmint. Pareigūnė: ai jūs namuose buvot? V. V.: jo. Sakau, kuris, žinai. Pribėgau, jie buvo keturiese. Sakau, kuris, žinai. Sakau, tu, nes mačiau... Ir tada segė, tada keturiese mane sulesė. Pareigūnė: vienas sudavė, ar? V. V.: pirma vienas, o paskui visi. Aš nežinau, kiek, nu... Greitosios pagalbos darbuotojas: pas jį dantys nudaužti. Pareigūnė kreipiasi į greitosios pagalbos darbuotojus: jūs vešitės jį? Greitosios pagalbos darbuotoja: vešimės. Antrame vaizdo įraše matyti, kad filmuojamas toks pats vaizdas ir tuo pačiu metu, kaip ir pirmame vaizdo įraše, tik iš kitos pareigūnės kūno kameros. Trečiame vaizdo įraše matyti ligoninės patalpa. Kairėje pusėje matosi sustatyti suolai, dešinėje pusėje – aukšti stalai su stiklais ir užrašu virš jų: „Registratūra“. Aplinkui matyti vaikščiojantys žmonės, greitosios pagalbos darbuotojai. Prie registratūros langelio taip pat stovi moteris tamsiai rudais, surištais plaukais. Vilkinti šviesiai rudos spalvos ilgą paltą, per petį užsidėjusi juodos spalvos rankinę (toliau – moteris). Kitoje pusėje taip pat stovi policijos pareigūnė (toliau – pareigūnė Nr.1) ir vyriškis (kaip nustatyta pagal CDB – nukentėjusysis V. V.). Matyti, kad V. V. yra ranka užsidengęs burną, matosi nubrozdinimai ir kraujo žymės jam ant veido. Prie V. V. prieina kita pareigūnė (toliau – pareigūnė Nr. 2) ir klausia: šiaip gali būti, ar ne? Atsimenat požymius? (V. V. kažką tyliai atsako, tačiau negalima, suprasti, ką). Pareigūnė Nr. 2: bet šitas gali būti, kad sudavė jums? Yra tikimybė? Matyti, kad V. V. paliksi galva. Pareigūnė pasisuka ir prie registratūros langelio matyti ta pati moteris. Šalia jos stovi jaunuolis, tamsiais plaukais, vilkintis tamsios spalvos rūbus (kaip vėliau nustatyta pagal CDB – tai P. L.). Link registratūros ateina medicinos darbuotoja ir pasikviečia V. V.. V. V. nueina tolyn su darbuotoja ir jo nebesimato. Matyti, kaip prie registratūros medicinos darbuotoja paduoda moteriai popieriaus lapus ir moteris kartu su jaunuoliu nueina koridoriumi. Policijos pareigūnės eina iš paskos ir prieina prie moters su jaunuoliu ir užkalbina. Pareigūnė Nr. 2: dar žiūrėkit, kol laukiat, truputėli jus pakalbinsiu. Toks klausimas dabar, jaunuolis, kur ranką susižeidė? Nesakė nieko? Moteris: ne, namuose. Pareigūnė Nr. 2: namuose? Jaunuolis buvo kažkur išėjęs? Nes vyriškis kaip ir atpažino jaunuolį, kad jam sudavė. (girdisi, kad jaunuolis kažką sako, tačiau negalima suprasti, ką). Moteris: koks vyriškis? Pareigūnė Nr. 2: kuris taip pat yra čia. Kuris yra sumuštas. Jis pamatė jaunuolį ir jį atpažino iš bendrų požymių. Moteris: ir? Pareigūnė Nr. 2: kaip ir, kaip ir, jaunuoli, sudavei? Komentuosi kažką, nekomentuosi? Mes bandom aplinkybes... P. L.: šiuo metu nekomentuosiu nieko aš dabar. Aš dabar laukiu operacinėj. Pareigūnė Nr. 2: aš suprantu, kad lauki, bet (duomenys neskelbtini) gatve, ten kiemais galėjai eit ten su kompanija draugų? P. L.: (duomenys neskelbtini) gatve? Aš nežinau. Aš buvau su draugais tikrai, bet... Pareigūnė Nr. 2: keturiese buvot, taip? P. L.: iš pradžių... Pareigūnė Nr. 2: konfliktas su vyriškiu buvo kažkoks? P. L.: dabar nekomentuosiu nieko. Pareigūnė Nr. 2: kodėl nekomentuosi? Moteris: palaukit, aš nelabai suprantu... Čia jūs dabar va taip apklausinėjat? Pareigūnė Nr. 2: neapklausinėjam, tiesiog žmogus, tiesiog aiškinamės aplinkybes, žiūrim, ar pakomentuos kažką ar nepakomentuos, nes vyriškis kaip ir atpažino jaunuolį, kad jam sudavė. Dėl to atėjom pas jus pasiaiškinti aplinkybių. Ar galėjo būti? Ar negalėjo būti toks variantas? P. L.: dabar šiuo metu nieko nepasakysiu. Pasakysiu po operacinės. Pareigūnė Nr. 2: savo dokumentą turit? Savo dokumentą turit kažkokį? Moteris: o kodėl jūs dabar prašot dokumento? Pareigūnė Nr. 2: tam, kad mums reikia nusistatyti duomenis tolimesnėms aplinkybėms nustatyti. Moteris: aš, pavyzdžiui, nesutinku. Pareigūnė Nr. 2: kaip jūs galit nesutikt policijai? Moteris: kaip jūs čia galit dabar pradėt... Pareigūnė Nr.1: klausykit, galimai įvykdytas nusikaltimas. Moteris: koks nusikaltimas? Pareigūnė Nr.1: žmogus yra sužalotas, jis atpažino asmenį ir jūs dabar sakot, kad mums nesakysit vardo, pavardės ir gimimo datos? P. L.: kas sakė, kad atpažintas asmuo? Moteris: tai jūs gal maišot dabar kažką. Pareigūnė Nr. 1: mes nemaišom, mes aiškinamės. Taigi jums niekas nesako, kad jis paėmė ir sumušė. Moteris: palaukit, aš paskambinsiu tėvui. Čia, žinokit, aš čia išsiaiškinsiu, kas čia vyksta. Pareigūnė Nr. 1: skambinkit, skambinkit. Moteris: nes čia kažkokia nesąmonė. Atvežu vaiką į ligoninę ir čia dabar... Pareigūnė Nr. 1: tai mes prašom tik duomenų. Moteris: nežinau, palaukit. Aš nežinau, kas čia vyksta. Pareigūnė Nr. 2: mes jums paaiškinome viską. Moteris: aš nesuprantu. Aš noriu išsiaiškinti, ką aš turiu toliau daryti. (Prie jaunuolio prieina gydytojas, pasiteirauja apie žaizdą ir nueina. Matyti, kad moteris skambina telefonu). Moteris: ko tas tėvas dabar užimtas? (prie moters prieina gydytojas ir moteris pasako, kad ji yra jaunuolio mama) Moteris kalba telefonu: žiūrėk, čia atėjo policija, nes aš atlydėjau P.L.. Atėjo policija, priėjau ir dabar aiškina, kad kažkoks vyras jį atpažino. Tai dabar čia prašė jo dokumentų. Kas čia dabar vyksta? Aš nesuprantu. Tai gal atvažiuok, kas čia dabar bus, aš nesuprantu, kaip čia taip gali būti. Taip. ligoninėje. (Šalia ant suolo sėdi P. L. ir gydytojas). Gydytojas jo klausia: stiklų galėjo būti ten? Lauke griuvai, ar kur? P. L.: ant gatvės, bet nežinau, kas čia galėjo būti, ar pjūvis ar kas. Nesu garantuotas. Nežinau, pastebėjau tik vėliau, kaip pradėjo kraujuoti. Buvau pargriuvęs. (Gydytojas kalbasi su mama ir paaiškina, kad susiųs žaizdą ir kad reikalingas sutikimas, kadangi jaunuolis nepilnametis. Moteris pasirašo dokumentus ir gydytojas jį išsiveda). Pareigūnė Nr. 2: kaip suprantu, duomenis atsisakot pasakyti? Moteris: palaukit, tėtis atvažiuos. Aš nežinau, kas čia vyksta. Dabar gaunasi... Pareigūnė Nr. 2: aš jums pasakysiu pirminį paaiškinimą, kai viskas buvo. Mes gavom pranešimą, kad asmenį užpuolė jaunuoliai. Buvo keturi, berods, jų kompanija. Ir vienas iš jų jam sudavė, ko pasekoj, vyriškiui yra išmušti dantys. Dabar vyriškis pamatęs, iš požymių atpažino jūsų sūnų, kaip suprantu. Tolimesniam tyrimui ir aiškinantis aplinkybes, mums reikalingi duomenys jūsų sūnaus. Moteris: atvažiuos tėtis, aš nesuprantu čia tų reikalų. Čia šitas vyras? Pareigūnė Nr. 2: nu nesvarbu, šitas, kitas, bet yra faktas. Moteris: tai aš nežinau, aš nesuprantu. Aš nenoriu gilintis. Atvažiuos tėvas, tegul viską jis čia sprendžia. Aš nesuprantu tų situacijų, tų reikalų, žinokit. Tai va, tėtis atvažiuos, ir mes čia aiškinsimės. Aš nieko dar nesakau. Tegul jį tenai sutvarko ir viskas. Kažkokia nesąmonė. Kur čia ta operacinė? Pareigūnė Nr. 2: ten, anoj pusėj. (Moteris nueina tolyn). Ketvirtame vaizdo įraše matyti ligoninės patalpa. Kairėje stovi V. V. ir policijos pareigūnas. Matyti, kaip iš kitos patalpos pusės ateina vyriškis, vilkintis gydytojo chalatą, moteris (kaip nustatyta – P. L. mama), P. L., vyriškis ir policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas Nr. 2). Pareigūnas kalbasi su V. V.. Pareigūnas: kaip vardas? V. V.: V.V. Pareigūnas: V.V., pažįsti šitą asmenį? Nu, ta prasme, atpažįsti? Esi matęs? V. V.: taip. Pareigūnas: kada tu jį matei? V. V.: šiandien vakare. Pareigūnas: šiandien vakare? Kas čia buvo per įvykis? V. V.: sumušė mane. Pareigūnas: jisai tave sumušė? V. V.: taip. Pareigūnas: tikrai jis tave sumušė? (V. V. linksi galva). Pareigūnas: atpažįsti, kad jisai? V. V.: taip. Pareigūnas Nr. 2: o kas išvis buvo? Kokia situacija? Kas čia vyko? Kaip? V. V.: mėtė gniūžtes į langus, gąsdino vaikus. Ar jisai konkrečiai ne, nežinau. Aš išėjau, jie buvo keturiese, jie buvo paėję. Aš priėjau, pasakiau: „kuris? Kuris“ nu, keturi taip stovi. Kuris, sakau, dabar darot? tada ir smūgiavo. (V. V. parodo pirštu į priekį). (Pareigūnas pasisuka ir matyti, kad šone stovi P. L. ir vyresnio amžiaus vyras.) Pareigūnas: trenkė jums į veidą? V. V.: taip. Ir tada sulesė visi, nežinau jau. Ir tada jau tikrai ne vienas. Pareigūnas: su kuria ranka? Tikriausiai su ta subintuota, ane? Nepasakysi? P. L.: jeigu žmogus taip atsimena, aš... Vyras, stovintis šalia P. L. (toliau – vyras): tu gyneisi ar ne? Kas buvo? P. L.: gynyba, iš dalies. Va, žmogus priėjo, baksnojo su pirštu. Pareigūnas parodo į V. V. pusę: jisai, ane? P. L. palinksi: visi atsitraukėm. Iš pradžių priėjo prie vieno draugo, tada prie kito, tada prie manęs. Priėjo va taip, paėmė už kalnieriaus ir aš nesuabejojau ir trenkiau. Pareigūnas: gynyba, ane, norėjai ten kažką daryt? P. L.: mano tikslas – gynyba, veikiau iš refleksų. Pareigūnas: bet matai, esi stiprus bernas. Taip jam... Kas jums nustatyta? (pasisuka į pusę, kur stovi V. V.) Pareigūnė Nr. 2: dantis išmušė. V. V.: smūgis ne vienas buvo, kiek smūgių buvo? P. L.: smūgių aš neskaičiavau, žinok. Tiesa pasakius, tu mane palietei. Aš nesuabejojau gintis. Mano pirmas smūgis iš dešinės buvo. Aš noriu įspėti, gal jis irgi neatsimena, kadangi stresinė situacija, jis man paėmė už kalnieriaus, pirmas smūgis buvo į skruostą, antras irgi į skruostą. Toliau aš neatsimenu, bet aš atsimenu, kad aš per jį pargriuvau. Ir mano draugas irgi pargriuvo. Esmė, kad jis mane puolė, galim skaityt, vadint taip, tai buvo puolimas, ėmimas už kalnieriaus. (Girdisi, kad vyras pasisukęs kažką sako P. L., tačiau negalima suprasti, ką). P. L.: gynyba aš sakyčiau. Taip, vertinčiau taip. Bet aš nebaigiau. Aš buvau pargriautas, aš manau, kad ranką susižeidžiau griūnant. Gal jūs nepastebėjot irgi, kad aš buvau pargriuvęs. Mano draugas irgi buvo pargriuvęs. Jūs laikėt jį už kojų. Atsimenat ar neatsimenat? Aš nežinau ar jūs atsimenat, bet jūs laikėt jį už kojų. V. V.: aš gulėdamas ant žemės, laikiau jį už kojų. Gal taip. P. L.: taip taip, nes čia ne vienas žmogus gali patvirtinti dėl to. Tai va, toliau baigėsi konfliktinė situacija, mes nuėjom, pamačiau, kad ranka kraujuoja, ligoninėje. Apibūdinus, aš kiek supratau, iš mano vaizdo, kaip atrodė, galimai girtas žmogus, ieškantis konflikto, pripuolė prie manęs. Mano tokia istorija, aš naudojausi gynyba. Pats neįsitikinęs esu, kas jis toks. Priėjo, tiesą sakant... V.V.: aš atėjau, aš norėjau smūgiuoti ar dar kažką? Aš atėjau, sakau: „Kuris, kuris?“ ir sulesėt mane. P. L.: nepradėk. Priėjęs, pirštais rodėt, atrodė agresyviai. Aš įvertinau taip, kaip agresiją. Draugo nepalietėt, mane vienintelį palietėt va taip už striukės paėmęs. Aš įvertinau kaip agresiją, naudojau gynybą. V. V.: tai aš smūgiavau, dar kažką dariau tau tokio? Pareigūnas Nr. 2: gerai, esmė, dar jūsų sūnui reikia tenai laukti medikų? Moteris: ne. Pareigūnas Nr. 2: ne? Tai dabar šiai minutei jis bus sulaikomas ir vežamas į komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimui. Moteris: tai mes kartu važiuojam? Pareigūnas: o jau paskui ten išsiaiškins su tyrėja, ar čia buvo gynyba. Pareigūnas Nr. 2: ir bus paleidžiamas greitu metu, bus pranešta jums, tėvams. Vyras: greitu metu, tai ta prasme, šiandien? Pareigūnas Nr. 2: jeigu bus sulaikomas iki 48 val., kas yra įmanoma, pranešim irgi telefonu. Moteris: mes važiuojam kartu. Pareigūnas Nr. 2: jums nebus ten, kur eit. Jis keliaus dabar į laikino sulaikymo patalpas. Jums ten eiti irgi nėra tikslo. P. L.: juokaujat? Pareigūnas Nr. 2: ne, nejuokaujam. Taip, tokia tvarka dabar bus. Ir šiai minutei kitaip nebus. Vyras kartu su P. L. paeina į šoną ir kalbasi. Pareigūnas aiškina moteriai įvykio aplinkybes. Pareigūnė Nr. 1 kartu su V. V. eina link policijos automobilio. Penktame vaizdo įraše matyti, kad filmuojamas toks pats vaizdas ir tuo pačiu metu, kaip ir ketvirtame vaizdo įraše, tik iš kito pareigūno kūno kameros. Šeštame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnė kompiuteriu rašo tekstą. Ekrane matyti darbo stalas su popieriais, kompiuterio monitorius ir klaviatūra. Pareigūnė garsiai perskaito apklausos protokolą ir paklausia V. V. ar viskas teisingai. V. V. patvirtina, kad tekstas surašytas teisingai. Septintame vaizdo įraše matyti patalpa, kurioje prie stalo, prie kompiuterio sėdi pareigūnė. Šalia stalo ant kėdės sėdi V. V.. Pareigūnė garsiai perskaito pareiškimą ir paklausia V. V., ar viskas teisingai. V. V. patvirtina, kad tekstas surašytas teisingai (1 t., b. l. 144-152);

6.15. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktame ambulatorinio apsilankymo aprašymu, kuriame nurodyta, kad P. L. į ligoninę kreipėsi 2024 m. vasario 10 d. 22:02, apsilankymo tipas – būtinoji pagalba. Trauma 02-10 neaiškiomis aplinkybėmis. Vaikinas teigia, lyg griuvo, o gal kitomis aplinkybėmis susižalojo. Atvykusi policija. Būklė – patenkinama. Dešiniajame plaštakos dorzaliniame paviršiuje V-o delnakaulio srityje yra dvi žaizdos. Viena apie 2,5 cm ilgio, kita šalia apie 1 cm ilgio. Pakraujuoja, pirštus judina, plaštaka šilta. Nustatytos diagnozės: S61.88 riešo ir plaštakos dalių žaizda. Dešinės plaštakos žaizda. W18.9 nepatikslintas kritimas tame pačiame lygyje. U73.9 nepatikslinta veikla. Y92.9 nepatikslinta įvykio vieta. Taikytas gydymas: vietinėje sol. Lidocaini nejautroje atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas: žaizdos praplautos antiseptikais, didesnė žaizda susiūta 4 adaptacinėmis 4/0 siūlėmis, mažesnė – 1 4/0 siūle. Tvarstis su betadinu. Paskirtos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (1 t., b. l. 157-158);

6.16. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad P. L. nustatytos muštinės žaizdos dešinėje plaštakoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai tokiu suduodant, į tokį atsitrenkiant ar panašiai. Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir dešine ranka atsitrenkiant į tokį paviršių (daiktą). Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti „suduodant smūgius“ dešine ranka, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja (1 t., b. l. 163);

6.17. nepilnamečio P. L. individualaus vertinimo pažyma, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre šeimai teikiamos socialinės paslaugos, inicijuota atvejo vadyba. Vaiko įstatyminė atstovė registruota darbo biržoje. Nepilnamečio ir jo įstatyminės atstovės santykiai komplikuoti. Abu tėvai neturi įtakos vaiko auklėjime. Berniuką ištinka dažni pykčio priepuoliai, kuomet jis pradeda niokoti namuose esantį turtą, keletą kartų yra išspardęs namų vonios duris, konfliktuoja tiek su broliu, tiek su mama. P.L. tėtis dirba užsienyje, jam grįžus susitinka, bendrauja. Vaikino mama ir tėtis konfliktuoja, periodiškai bendrauja. (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), stengiasi mokytis, sportuoja, turi svajonių, siekių (duomenys neskelbtini). Šeima vykdo AV sudarytą pagalbos planą (2 t., b. l. 51-57);

6.18. įtariamojo A. P. parodymais apie tai, kad galimai 2024 m. vasario 10 dienos metu susitiko su savo draugais P. L., D. Ž. ir D. G.. Jie vaikščiojo mieste ir ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvę link degalinės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Einant (duomenys neskelbtini) gatvės kiemuose, tiksliai prie kurio namo, negali pasakyti, jie visi keturi tarpusavyje pradėjo mėtytis sniego gniūžtėmis. Prisimena, kad kažkuris vienas iš jų iš sniego gniūžtės pataikė į vieną daugiabučio buto langą. Kuris draugas metė gniūžtę, negali pasakyti, bet ta gniūžtė buvo mesta netyčia. Jie ėjo toliau ir jiems paėjus maždaug apie 200 m., jis išgirdo, kad kažkas rėkia ir pamatė, kad kažkoks vyras bėga link jų. Iš kur tas vyras išbėgo, jis nematė. Jis ir P.L. ėjo šiek tiek greičiau ir buvo priekyje, o D.G. ir D.Ž. ėjo lėčiau ir buvo už jų. Jis pats buvo su ausinėmis ir klausė muzikos, tad pamatęs, kad kažkoks vyras bėga link jų, ausines pritildė. Tas vyras bėgo tiesiai link jo ir P.L., šaukdamas „Čia tu, čia tu“. Pribėgęs prie jų tas vyras abiem rankomis čiupo P.L. už kaklo ir P.L., nežinodamas, ką daryti, sudavė vieną smūgį tam vyrui kumščiu į veidą. Jis pats matė, kad P.L. sudavė vieną smūgį, daugiau suduotų smūgių nematė. Tada tas vyras pargriuvo ant žemės. Jis pats stovėjo šalia P.L. ir to vyro, tad pargriuvęs vyras abiem rankomis čiupo jam už abiejų kojų. Tada jis pargriuvo ir užgriuvo ant to vyro, bet griūdamas vieną koją ištraukė, o už kitos kojos vyras vis dar laikė jį. Tačiau jam pavyko atsistoti ir tada paprašė, kad P.L. jam padėtų išlaisvinti nuo to vyro kitą koją. Tas vyras laikydamas jo koją, gulėjo ant pilvo, o P.L. pasilenkė prie to vyro ir rankomis bandė atplėšti vyro rankas nuo jo kojos. Kai tas vyras gulėjo ant žemės, nei jis, nei P.L. jokių smūgių jam nesudavė. Jam ištraukus koją, jis ir P.L. pradėjo bėgti ir tą vyrą paliko. Viso įvykio metu D.G. ir D.Ž. stovėjo atokiau ir į konfliktą nesikišo, jie nuo jų stovėjo maždaug 5-15 metrų atstumu. Jie nieko nedarė, tiesiog žiūrėjo. Jie visi bėgo link (duomenys neskelbtini), o paskui visi išsiskirstė į savo namus. Jam atsisveikinant su P.L., jis norėjo paspausti jam ranką ir pamatė, kad jo viena ranka visa kruvina. Kaip P.L. galėjo užsigauti savo ranką, jam nesakė ir jis pats nematė. Kaip jau sakė, jis savo kaltės nepripažįsta ir jokių smūgių niekam nesudavė, nebent galėjo jį užgauti, kai griuvo ant jo. Per minėtą įvykį jie tik gynėsi, kadangi pribėgęs vyras pats pirmas nieko neaiškinęs P.L. griebė už kaklo. Tas vyras jam buvo nepažįstamas, jis jį matė pirmą kartą ir pamatęs gatvėje jo net neatpažintų (2 t., b. l. 15-18);

6.19. 2024 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės nutarimu, kuriuo A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2 t., b. l. 23-28).

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

8. Kaltinamasis P. L., be kita ko, kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. vasario 10 d., apie 21.10 val., V.V. parkritus ant žemės, sudavė rankomis ne mažiau penkių smūgių į nugarą. P. L. viso proceso metu neigė sudavęs V. V., gulinčiam ant žemės. Teisiamajame posėdyje parodė, kad gelbėdamas draugą buvo užgriuvęs ant nukentėjusiojo, galimai nukentėjusysis tai suprato kaip suduotus smūgius, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė, kad jis sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam, pripažino tik sudavęs du smūgius stovinčiam V. V.. Nukentėjusysis V. V. 2024 m. vasario 11 d. duodamas parodymus nurodė, kad jam gulinčiam ant žemės, sudavė dar nemažiau penkių kartų, tačiau, į kurias kūno vietas ir kuris vaikinas kokius konkrečiai smūgius jam ir kuo sudavė, pasakyti negali, nes nematė, galimai galėjo suduoti rankomis ar spirti koja. 2024 m. kovo 6 d. V. V. papildomai paaiškino, kad smūgiai jam buvo suduoti į nugarą, tad jis jaunuolių, kurie jam smūgiavo nematė, ar kažkuris iš jaunuolių suėmęs jį bandė jį atitraukti, taip pat negali pasakyti. Tik vėliau, po įvykio grįžęs į namus, pastebėjo, kad buvo kruvina jo striukės nugara. Kadangi ant nugaros jo paties kraujo negalėjo būti, o vienas iš jaunuolių, kuris pats pirmas jam sudavė du smūgius į veidą, įvykio metu pats susižalojo, tai mano, kad jis jam galėjo suduoti smūgius ir tada, kai jis gulėjo ant žemės. Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ant vyro striukės nugaros, viršuje, buvo pailga, plati kraujo dėmė, t. y. nurodė tik vieną dėmę, kas leidžia daryti išvadą, kad dešine (kruvina) P. L. ranka buvo tik vienas kontaktas su V. V. nugara. Taigi, neatmestina, kad P. L. krito ant V. V. ir užgavo nukentėjusįjį būtent krisdamas, o ne sudavė smūgius gulinčiam V. V.. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad P. L. būtų sudavęs smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Nesant galimybės pašalinti abejones dėl P. L. smūgių (ne)sudavimo V. V. gulint ant žemės, aplinkybės, kuriomis P. L. kaltinamas sudavęs ant žemės parkritusiam V. V. rankomis ne mažiau penkių smūgių į nugarą, šalinamos iš kaltinimo. Pažymėtina, jog baigiamosiose kalbose to prašė ir prokurorė.

9. Teismas, ištyręs bylos įrodymus – kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiojo V. V., liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, specialisto išvadą, daiktų apžiūros ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. L. 2024 m. vasario 10 d., apie 21.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė kumščiu du smūgius V. V. į veidą, taip padarydamas V. V. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės pažasties srityje, pogleivio paviršines muštines žaizdas ir pogleivio kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, viršutinių kairės pusės pirmo ir antro danties lūžius, ir tokiu būdu sukėlė V. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Veika padaryta viešoje vietoje, ja sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, smurtas panaudotas dėl mažareikšmės priežasties – neva grėsmingo nukentėjusiojo elgesio, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas kviesti policijos pareigūnus ir medikus. Teismas daro išvada, kad P. L. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

10. Kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad savo noru atlygino dalį žalos –atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 104,68 Eur (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

11. Pagal BK 93 straipsnį nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016). Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

13. Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis P. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nurodė, jog šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis P. L. praeityje nėra teistas, per 5 metus baustas administracine tvarka 2 kartus (vienos baudos nėra sumokėjęs). Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nori tik žalos atlyginimo, bet nesiekia, jog kaltinamasis būtų nuteistas. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios bei alternatyvios sąlygos, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamojo P. L. atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis P. L., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

15. BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalimi nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo P. L. amžių ir socialinę brandą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo veiksmus, skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant P. L.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 87 straipsnio 1-2 dalys).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

16. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 104,68 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 117-120). Į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginta 104,68 Eur už V. V. suteiktas paslaugas. Kadangi kaltinamasis P. L. patenkino civilinio ieškovo reikalavimus, byla dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

17. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. buvo pareiškęs 4 194,32 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 47-50). Teisiamojo posėdžio metu V. V. nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, prašo priteisti jam 1 194,32 Eur turtinės žalos už patirtas odontologų paslaugas bei vaistus bei 3 000 Eur neturtinės žalos, kadangi dėl šio įvykio jam buvo vienas dantis nuskeltas, kitas išmuštas, gydymas dėl išmušto danties vis dar tęsiamas, nes organizmas atmetė implantą, ateityje išlaidų dar bus. Vis dar negali normaliai kramtyti, po įvykio kurį laiką jautė nepatogumus, nes ant veido buvo kraujosruvų.

18. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra pagrįsta pridedamais įrodymais, tokią žalą sukėlęs pripažino ir kaltinamasis P. L.. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai, iš P. L. priteisiant V. V. 1 194,32 Eur.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. L. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam V. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. V. nurodytų aplinkybių teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis dėl šio tiriamo įvykio patyrė neigiamų išgyvenimų, turėjo kraujosruvų ant veido, turėjo su jomis eiti į darbą, dėl ko patyrė nepatogumus, vis dar neturi vieno danties, implantavimo procedūros vis dar tęsiamos. Nėra pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo paaiškinimais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui (t. y. į teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose), taip pat kaltinamojo turtinę padėtį (yra (duomenys neskelbtini), savarankiškų pajamų negauna, gyvena išlaikomas (duomenys neskelbtini)) bei kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš kaltinamojo P. L. nukentėjusiojo V. V. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, CK 6.249 straipsnis). Tai, teismo nuomone, atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

21. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. V. teismo posėdyje nurodė, jog gydymas dar nėra baigtas, dar laukia operacija, naujo implanto dėjimas, dėl ko nukentėjusysis turės papildomų išlaidų. Šioje vietoje teismas nukentėjusiajam išaiškina, kad dėl būsimos turtinės žalos jis galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

22. Jau pasibaigus teisiamajam posėdžiui (vykusiam 2024 m. spalio 1 d.), 2024 m. spalio 11 d. teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam V. V. suteiktą teisinę pagalbą yra paskaičiuota 125,00 Eur dydžio suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į tai, kad minėta pažyma buvo gauta jau pasibaigus teisiamajam posėdžiui ir visi proceso dalyviai su ja neturėjo galimybės susipažinti bei pasakyti savo nuomonės dėl šių išlaidų pagrįstumo, prašymas priteisti minėtas proceso išlaidas paliktinas nenagrinėtas.

23. Kaltinamajam P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su apklausos vaizdo įrašu, BPC skambučio įrašu, pareigūnų kūno kamerų įrašais, laikomos prie baudžiamosios bylos medžiagos – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

P. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais P. L. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant P. L.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš P. L. 3 194,32 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 32 ct) turtinės ir neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 104,68 Eur turtinei žalai atlyginti procesą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą išieškoti 125,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo advokato užmokestis, palikti nenagrinėtą.

P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – skaitmenines laikmenas su apklausos vaizdo įrašu, BPC skambučio įrašu, pareigūnų kūno kamerų įrašais, laikomas prie baudžiamosios bylos medžiagos – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.